Padalinti vaikai

Jis gal ir augins, o vaikai ar to nores? O motina ar to nores? Kazkaip jums vyras auksciau visko, ir vaiku interesu, ir motinystes. Pirmenybe vyrams, as taip suprantu is jusu postu.

manau daug normalesnė išeitis nei kad pasiplovęs tėvukas. arba toks, kuris pasirodo tik saldainių atnešt ir į zoologijos sodą nuvest.
juo labiau, jei žmonės skiriasi ne piktuoju.

deja aš ne apie tai,.... tikiu kad jis susitvarkytu?, o tu be vaikų? lengva komentuot iš šono.....

dar žmonės keičiasi.......

O kaip vyrai susitvarko be vaikų?

susiranda moteri su vaikais pokštas

jei rimtai- problema be išeities net nenoriu ginčytis- teisių vistiek nebus
nors kiek mačiau pvz. aplinkui tai vyrams bent kiek sunkesni būna pirmi metai- bet neteigiu kad tai taisyklė

visai nenorėjau veltis į šią beprasmę diskusija, tik įdomu, kaip jaustusi bekasė pati patekus į tą situaciją ar taip pat įnirtingai gintu vyrus

O jūs savo vaikus tam savo nuostabiam vyrui skyrybų atvejų mielai atiduotumėte? Ne jei reikėtų, bet jei tiesiog jis pasiūlytų..? "Vaikų labui"? Kad nebūtų išsisukinėjimų, primeskim, kad abiejų materialinė padėtis ir ryšis su vaikais apylygiai.
Esmė ne tame, kad vyras geras/blogas tėvas, esmė tame, kad mama yra mama, o tėvas yra tėvas, ir jei vaikai patys nerodo išskirtinio noro gyventi būtent su tėvu, tai kodėl tada juos reikėtų duot būtent tėvui? Nebent mamai tie vaikai ne per labiausiai ir reikalingi..

As suprantu, kad tiek motinai tiek tevui yra sunku skirtis su vaikais, bet kodel tevui turi buti paliekami tik savaitgaliai ir atostogos, juk pati autore raso, kad vyras yra geras tevas tai kaip suprantu is zodzio GERAS tai jis yra atsakingas zmogus.

Kad tėvas GERAS, dar nereiškia, kad mama yra visiška pašlemėkė, kuriai vaikai absoliučiai neįdomūs. Analogiškai galima teigti, kad MAMA yra tiesiog SUPER . Ir ką? Gal už tai jai reikia atiduot pilną globą? Pagal jus išeina, kad jei vienas iš tėvų yra LABAI geras, tai kito jau kaip ir nereikia Ir dzin vaikų ar kito tėvo nuomonė, svarbu, kad super-duper-forumo mamoms tinka
Aš išvis nesuprantu, kodėl lietuvių galvos neišneša, kad galima neplėšyt vaikų ir negadint viens kitam nervų ir tiesiog pasidalinti po lygiai laiką - savaitė/dvi/mėnuo - vienam, ir atitinkamai tiek pat kitam, pagal grafikiuką ? Būtina darkytis, drąskytis, kankintis, abi tik ex partneriui netektų daugiau/nebūtų geriau nei tau

jo... vistik supermamoj reikia intrigu... jeigu zmogus siaip paklausi nuomones, patirties kokiu tau svarbiu klausimu, tai neidomu... vat, jei parasyciau, kad vyras - kiaule, vaikais nesirupina, pinigu neduoda, smurtauja fiziskai ir psichologiskai - gauciau 100 procentine parama ir n+1 patarimu kaip elgtis su tokiu parazitu... o as tik iskeliau viena is triju galimybiu ka daryti su vaikais kuomet tevai skiriasi...
Kaip beziuresi taip, galimybes yra 3:
vaikai lieka su mama,
vaikai lieka su tevu
vienas vaikas lieka su mama, kitas su tevu.
Tevas nepasitiki savo jegomis isauginti abu vaikus (cia kalba eina apie psichologini aspekta, nes materialiai, musu pajamos yra 2:1 vyro naudai, bet jis tuom niekada nepiktnaudziavo...)
su berniuku ju santykiai artimesni, gal kiek audringesni, labiau emocionalus, mazasis labai daug kuom atkartoja mano vyra vaikysteej... jis ji geriau supranta, galbut todel, kad jie labai panasus, tiek isore, tiek charakterio bruozais. O man toks tipazas tolimas.. ne taip gerai galiu nujausti visas povandenines sroves...
Dukra akivaizdziai problemomis labiau linkusi dalintis su manimi, kaip ir savo paslaptis patiketi labiau man... mes panasesnes, tiek isvaizda, tiek charakteriu... kartais ziuredama i ja, matau save kai buvau jos amziaus...
Taigi, tas padalinima nera jau toks vien tik ambiciju tenkinimas... yra cia ir pasvarstymu apie vaikus, apie ju skirtumus, poreikius... bet... kaip cia isvyniojus reikala taip, kad ir avis sveika ir vilkas sotus... tikiuosi daugiau praktines patirties aprasymu, kaip buvo, kai vaikai buvo padalinti, kaip sekesi jiems bendrauti tarpusavyje, su tevais... arba kaip jus dalinates vaikus, kuomet jie gyvena pas viena is tevu... taip kad kitas nebutu tik kazkokia "atrakcija", "savaitgalio pramoga", kaip elgtis, kad jie nepradetu manipuliuoti... kad neiprastu santazuoti a la "as teti/mama labiau myliu, nes jis daugiau leidzia/nuperka"...

Žodžiu, iš esmės, nori pasakyt, kad sūnaus tau nelabai reikia pačiai.. ? Nu tai duok vyrui, jei nereikia.. Kitų patirtis tau nepasakys kaip bus tavo šeimai ir tavo vaikams. Jei kitų vaikai neima į galvą, tai nereiškia, kad tavo neims, ir atvirkščiai.. Daryk kaip tau atrodo teisingiausia jūsų vaikų atžvilgiu ir bus protingiausias sprendimas. Bart ir patarinėt visi greiti ir mokam, o gyventi jūsų gyvenimus reikės jums, ne mums
Esu tikra, kad širdyje sprendimas jau padarytas, dabar čia teieškai supratimo, užuojautos ar galbūt pasiteisinimo.

Siulau kreiptis i psichologa, cia rimtas reikalas, jis jums paaiskins apie traumu pasekmes, poveiki, su gyvenimiskais pavyzdziais, tada galesite sudeti taskus ant i.

ji nesako, kad vaiko jai nereikia ji tik nori, kad geriau butu visiems: vaikams, vyrui ir jai paciai.