QUOTE(Sakalauskiene @ 2009 08 14, 00:25)
Na buvau pas daktaryte,,,pasakia apie ta pilvuka,kad kartasi pasidaro kietas ir didelis,sake nieko tokio,jei nejauciu jokio skausmo tai neverta jaudintis,,,,
Paklausem sirdutes,tik pridejo ta aparata ne ieskot nereikejo,is kart tuksejo

,,,
Bet ziuriu vis sunkiau judet darosi,atsikelt is lovos jau pirma ant sono apsiverciu,,,einu tik i dusa ne i vonia,nes ir sunku atsikelt jei atsigulu
Pamatavo pilvuka jau 30 cm

Labai džiaugiuosi, kad su tais susitraukinėjimais nuramino

Aš eisiu antradienį apžiūrai ir imunoglobuliną turėtų leisti, ns pas mane neigiama kraujo grupė

Irgi jau labai laukiu, kad pamatuotų, pasvertų, pasakytų, kad viskas gerai
O pas Tave pilvukas tai tiesiog kaip iš knygos, ten rašo, kad praktiškai centimetrai ir atitinka savaičių skaičių
Man irgi darosi sunkiau judėt, vartausi kaip kepamas paršelis naktimis, iš mašinos kol išsikabaroju

Kas bus paskutinius du mėnesius

negana to truputį lyg ir depresija mane pradeda pulti ar kas kitas, nes jaučiuosi tokia nerangi, tokia begemotas, į save veidrodyje žiūrėti negaliu tiesiog, tokia pasikeitusi, išsiformavusi

Net patikėti sunku, kaip nelengva darosi priimti psichologiškai taip save beikeičiančią

Bet veju tokias mintis šalin ir su malonumu glostau judantį pilvuką, kol vėl persirengt netenka

Net nežinau, gal jau čia laikas pas kokį psichiatrą?

Kaži ar ir kitoms būna sunkumų priimant savo naują kūną?