QUOTE(zuzu @ 2009 03 08, 14:09)
Finansinė padėtis leidžia pirkti naujus. Tačiau kartą, gal tas buvo prieš gerą pusmetį ar dar anksčiau, kai nebuvo jokių kalbų apie krizes, sunkmečius ar pan., tvarkiau drabužius. Bekabinėdama ant pakabų ar lankstydama ir dėdama juos į lentybą mąsčiau, jog drabužių turiu daugiau nei šiuo metu reikia, kad daug jų taip ir kabo ar guli spintoje retai ištempiami į dienos šviesą... kad tie visi montoniniai ar pan., kuriuos parduotuvėse pirkau, nekelia dėvėjimo džiaugsmo, nes išlindo koks gamybinis brokas (skylelė ar nubėgusi akis, kurios nemačiau)... kad dalis drabužių to džiaugsmo ir neteiks, nes po pirmo skalbimo nutįso, nubluko ar dar kas nors pakito... kad daug (kartais ir naujų) drabužių, pabuvusių spintoje, sudedu į maišus ir atiduodu kam nors... Žodžiu, visokių kilo minčių tuomet. Štai tada ir pasakiau STOP pirkiniams, be kurių galiu apsieiti. Kol kas.
Šiaip mėgstu skudurynus. Ne dėl pigumo (nors ir tas kartais veža), labiau dėl kokybės, originalumo. Ir dėl to, kad prikelčiau gerą ir gražų rūbą antram gyvenimui. Turiu pripažinti, kad kai kurie drabužiai, pirkti tuose lupatynuose, mano garderobe išbūna ilgiau ir mėgstami labiau nei parduotuviniai. Ten neperku tik apatinio trikotažo ir batų.