. Bet pavasaris, tai ......
Taip taip - bus dar kvietkų prisegta .
Bet pavasaris, tai ......
. Bet pavasaris, tai ......
QUOTE(rencė @ 2009 03 17, 12:20)
Sveikos mamytės,
jau senokai čia buvau užsukusi...kai prieš 4metus praradau savo dukrytę. O dabar vėl ieškau paguodos, nes tik penktadienį palaidojau savo sūnelį
Jam jau buvo 2m 10mėn Dieve, kaip reiks gyventi toliau? per ašaras nematau ką rašyti... Tą dieną kai palydėjom mažiulį į kapelius, buvo toks gražus pavasarinis oras... Sunku...
Koks gimtadienis šiandien liūdnas, o kaip dar dukrytę su gimtadieniu pasveikint, jei ašaros nedžiūsta...
jau senokai čia buvau užsukusi...kai prieš 4metus praradau savo dukrytę. O dabar vėl ieškau paguodos, nes tik penktadienį palaidojau savo sūnelį
Jam jau buvo 2m 10mėn Dieve, kaip reiks gyventi toliau? per ašaras nematau ką rašyti... Tą dieną kai palydėjom mažiulį į kapelius, buvo toks gražus pavasarinis oras... Sunku...Koks gimtadienis šiandien liūdnas, o kaip dar dukrytę su gimtadieniu pasveikint, jei ašaros nedžiūsta...
Didele uzuojauta Jums
As neisivaizduoju net ka parasyti kaip paguosti,pati kiekviena diena verkiu kruvinom asarom,neapsakomas skausmas,liudesys Stiprybes Jums QUOTE(sandrynja @ 2009 03 17, 12:54)
Gabrieliuk, kaip tavo mazylio sveikatele, gal jau sveikutis? Kaip laikaisi pati ir TB?
Lukutis dar kosti ir liulis kabo
O MB blogai,nzn kaip mes gyvensim ar aplamai gyvensim,mes nebesusisnekam.Jis depresijoj as depresijoj,skausmas musu begalinis,nezinom kaip elgtis,kaip rasti bendra kalba su juo nebezinau
Sandrynja mano pupa auga gerai, tik kaip sakiau didelis ožiukas, jau šiaip ne taip antrą iltinuką išsidaiginom, dar du liko
Klausei dėl svorio tai sekasi nežinau gal ir neblogai kolkas beveik 5 kg jau numesti, bet dar beveik 20 liko
Užuojauta didelė naujai mamytei...stipriai apkabinu. Kaip biciuk gyvena? Rugsėje na gražu neturiu net žodžių
Klausei dėl svorio tai sekasi nežinau gal ir neblogai kolkas beveik 5 kg jau numesti, bet dar beveik 20 liko
Užuojauta didelė naujai mamytei...stipriai apkabinu. Kaip biciuk gyvena? Rugsėje na gražu neturiu net žodžių
QUOTE(gabrieliukas @ 2009 03 17, 17:35)
Lukutis dar kosti ir liulis kabo
O MB blogai,nzn kaip mes gyvensim ar aplamai gyvensim,mes nebesusisnekam.Jis depresijoj as depresijoj,skausmas musu begalinis,nezinom kaip elgtis,kaip rasti bendra kalba su juo nebezinau Gabrieliuk,laikykites nepasiduokit,abiem vienodai skauda,mes su vyru ligi siol nekalbam apie suneli,apie jo liga,tiesiog per sunku,nors jau puse metu prabego
laikykites drauge del Lukucio ir del savo angelelio 
Rence, labai suprantu pati du angeliukus turiu, zinau kaip jau lyg ikvepi oro ir vel...uzdusina tas skausmas 
Del vyru, tai po pirmojo sunaus netekties kalbejau ta pati, kad jau turbut skiriames, nes nesusikalbam, paskui aprimom. O dabar vel tas pats atrodo , kad jau skiriames, tikiuos aprimsim 
ir aplamai, nemanau kad del vyru reiketu dziuti ir nervintis
pati du angeliukus turiu, zinau kaip jau lyg ikvepi oro ir vel...uzdusina tas skausmas Del vyru, tai po pirmojo sunaus netekties kalbejau ta pati, kad jau turbut skiriames, nes nesusikalbam, paskui aprimom. O dabar vel tas pats atrodo
, kad jau skiriames, tikiuos aprimsim ir aplamai, nemanau kad del vyru reiketu dziuti ir nervintis
QUOTE(rencė @ 2009 03 17, 13:20)
Sveikos mamytės,
jau senokai čia buvau užsukusi...kai prieš 4metus praradau savo dukrytę. O dabar vėl ieškau paguodos, nes tik penktadienį palaidojau savo sūnelį Jam jau buvo 2m 10mėn Dieve, kaip reiks gyventi toliau? per ašaras nematau ką rašyti... Tą dieną kai palydėjom mažiulį į kapelius, buvo toks gražus pavasarinis oras... Sunku...
Koks gimtadienis šiandien liūdnas, o kaip dar dukrytę su gimtadieniu pasveikint, jei ašaros nedžiūsta...
jau senokai čia buvau užsukusi...kai prieš 4metus praradau savo dukrytę. O dabar vėl ieškau paguodos, nes tik penktadienį palaidojau savo sūnelį
Jam jau buvo 2m 10mėn Dieve, kaip reiks gyventi toliau? per ašaras nematau ką rašyti... Tą dieną kai palydėjom mažiulį į kapelius, buvo toks gražus pavasarinis oras... Sunku...Koks gimtadienis šiandien liūdnas, o kaip dar dukrytę su gimtadieniu pasveikint, jei ašaros nedžiūsta...
Sveika. nuosirdiausia uzuojauta Jums visiems, stiprybes, vienybes, supratimo. ta pati isgyvenau pati, tik mano vaikuciu mirtis skyre 9m, per ta pati pragara tenka eiti mums visoms. stenkites nepaluzti bent del dukrytes. tvirtybes Jums.
visoms mamytems labas vakarelis. kai prie blogos nuotaikos prisideda blogas oras, tai visai ne kas. mes nutarem uzprasyt mišias uz musu berniukus, kazkodel dažnai pradejau juos prisimint. ir is tikro, kaip saket, kai angeliuku paleidi savo viena vaikuti, galvoji kad duokle Dievuliui atiduota, bet kai gyvenimas atsistoja i vezes, ir netiketai, kaip vagis gyvenimas atima ir dar viena, tada jau prarandi sveika prota ir stotis i vezes atrodo beprasmiska. zinoma, stojames ir einam, nes auga trys sunyciai, mano pilvinukui jau 22 sav. dziugina mane savo spyriukais, ir pagal gydytoja, lyg ir panele turetu but. nors as ne per kur netikiu, juk visad tiek vyru apie mane, o cia mergyte... bet diena diaugies leliuku, o vakare isikniaubus i pagalve verki del angeliuku. na va, ir vel as jus su savo liudnom mintim varginu. tai gal ir baigsiu. visoms linkiu ramaus vakarelio, geresniu minciu, o visoms 
po 
po QUOTE(krismantas @ 2009 03 17, 19:36)
sav. dziugina mane savo spyriukais, ir pagal gydytoja, lyg ir panele turetu but. nors as ne per kur netikiu, juk visad tiek vyru apie mane, o cia mergyte...
Aš viduj lyg ir norėčiau mergytės, kita vertus - ir berniuką augint būtų fantastiška. Laukiu susitikimo su savo vaikeliu
Oi koks gyvenimas baisus,kiek reikia iskenteti.As tai jauciu,kad man visiskai blogai,nebenoriu nieko ,visiskai nieko Pati kankinuosi,MB pridedu kanciu ir dar savo maziukui ziogiukui neduodu jokio dziaugsmo,tik asaros ir viskas Kaip isgyvent as nebezinau
Pati kankinuosi,MB pridedu kanciu ir dar savo maziukui ziogiukui neduodu jokio dziaugsmo,tik asaros ir viskas Kaip isgyvent as nebezinau
QUOTE(gabrieliukas @ 2009 03 17, 21:59)
Oi koks gyvenimas baisus,kiek reikia iskenteti.As tai jauciu,kad man visiskai blogai,nebenoriu nieko ,visiskai nieko Pati kankinuosi,MB pridedu kanciu ir dar savo maziukui ziogiukui neduodu jokio dziaugsmo,tik asaros ir viskas Kaip isgyvent as nebezinau
Pati kankinuosi,MB pridedu kanciu ir dar savo maziukui ziogiukui neduodu jokio dziaugsmo,tik asaros ir viskas Kaip isgyvent as nebezinau Tikrai ziaurus tas gyvenimas, Gabrieliuk...Jums dabar pacios sunkaiusios dienos, nes ateina suvokimas, kad tai kas ivyko -TIKRA. Kad nieko jau nebepakeisi...Ir...didziulis skausmas ir ilgesys... Laikykis, gabrieliuk, kaip nors kabinkis. Zinau, kaip sunku, bet reikia, butinai reikia gyvent ir judet toliau.
Gal uzsiimk kokia veikla, iseik is namu daugiau, gal pas kokia gera drauge jei yra nueik...Suprantu, kad nieko nesinori, norisi tik verk...Bet tavo mazutelis viska mato, jam dar sunkiau. Pagalvok, jis neteko broliuko, o dar jei tu ir vyras palusite, ka jam daryt??? Zinau, kaip tai sunku, pati nenorejau nieko matyt nei girdet, norejau tik savo mazyles, ir dabar dar taip buna. ...
Ačiū mamytės už supratimą, iš tiesų paguodos žodžiai kartais taip banaliai nuskamba, ypač iš tų, kurie tokio skausmo nėra patyrę, o sakosi, kad supranta... Ką jie gali suprasti-juk vaikas tai mano, o ne jų, juk aš jį kasdieną mylavau, nešiojau, valgydinau, su juo kartu sirgau, džiaugiausi... Kaip jie gali sakyti suprantu tave, tavo skausmą? Tą suprasti gali tik tie, kurie neteko savo angelėlio...
O man irgi norisi kaip Gabrieliukui, įlysti į kokį tamsų namų kamputį ir kad niekas manęs neliestų, nekalbintų... Vis dar stengiuosi pabusti iš šio baisaus košmaro, vis dar kažko tikiuosi, gal kad tai klaida, kad tuoj kas nors pasakys, kad viskas gerai... Lyg protas ir suvokia, kad jo jau nebėra, mačiau jį gulintį karstelyje tokį gražų, ružavais žandukais-jis gulėjo lyg miegotų, bet buvo toks šaltas... Bet širdis neklauso, dusina mane tas jausmas. Matau kaip kenčia vyras, bet jis viską savyje laiko, tik ašaras nubraukia-bijau, kad kokia liga neužkluptų... O aš išsiverkiu, pasikalbu su savimi, paskaitinėju čia - ir lyg tam kartui ramiau pasidaro.
Vakar visi rašo sveikinimo žinutes, o aš net perskaityti jų nepajėgiu iki galo. Linki laimės, džiaugsmo, juoko - iš kur man jų paimti? Net jėgų gyventi atrodo nebėra, o kaip aš galiu apie juoką, džiaugsmą galvoti? Tik dukrelė ir priverčia nusišypsoti, ją dabar jos draugai globoja, vis kviečiasi į svečius... O namie spengianti tyla...
O man irgi norisi kaip Gabrieliukui, įlysti į kokį tamsų namų kamputį ir kad niekas manęs neliestų, nekalbintų... Vis dar stengiuosi pabusti iš šio baisaus košmaro, vis dar kažko tikiuosi, gal kad tai klaida, kad tuoj kas nors pasakys, kad viskas gerai... Lyg protas ir suvokia, kad jo jau nebėra, mačiau jį gulintį karstelyje tokį gražų, ružavais žandukais-jis gulėjo lyg miegotų, bet buvo toks šaltas... Bet širdis neklauso, dusina mane tas jausmas. Matau kaip kenčia vyras, bet jis viską savyje laiko, tik ašaras nubraukia-bijau, kad kokia liga neužkluptų... O aš išsiverkiu, pasikalbu su savimi, paskaitinėju čia - ir lyg tam kartui ramiau pasidaro.
Vakar visi rašo sveikinimo žinutes, o aš net perskaityti jų nepajėgiu iki galo. Linki laimės, džiaugsmo, juoko - iš kur man jų paimti? Net jėgų gyventi atrodo nebėra, o kaip aš galiu apie juoką, džiaugsmą galvoti? Tik dukrelė ir priverčia nusišypsoti, ją dabar jos draugai globoja, vis kviečiasi į svečius... O namie spengianti tyla...
Taip Mielosios,mums Dievulis dave toki skaudu isbandyma gyvenime,taip turime buti stiprios gyventi toliau,bet kaip padaryti,kad tas skausmas musu nepalauztu?Man dabar sunku,as suprantu zodi niekada,niekada jo nebepamatysim,niekada nesidziaugsim jo pirmais zingsniukais,niekada nepamatysim jo pirmo dantuko,niekada neisgirsim pirmo zodelio Jis buvo toks linksmas vaikutis,jis buvo musu dziaugsmas ,kaip Lukutis ji mylejo,o dabar nieko viskas aplinkui tamsu,juodom spalvom Vakar buvom isvazeve su Lukuciu norejau kuo greiciau namo,noriu sedeti namuose ,nebenoriu niekur eiti,nieko daryti Pradzioje norejau kalbeti,kalbeti be perstojo,dabar noriu rekti ir noriu vienatves
Jis buvo toks linksmas vaikutis,jis buvo musu dziaugsmas ,kaip Lukutis ji mylejo,o dabar nieko viskas aplinkui tamsu,juodom spalvom Vakar buvom isvazeve su Lukuciu norejau kuo greiciau namo,noriu sedeti namuose ,nebenoriu niekur eiti,nieko daryti Pradzioje norejau kalbeti,kalbeti be perstojo,dabar noriu rekti ir noriu vienatves
