QUOTE(skruzdeda @ 2009 05 10, 21:09)
maniskis tai pilve labai spardydavosi. Is tiesu aktyvus ir yra. O mazoji, tai vis skaiciuodavau per diena judesius, nes vis baisu budavo, kad vaikas nebejuda. Is tiesu tokia tinginuke ir yra. Nelabai megsta spardytis. Geriau sedi keduteje ir spokso arba koki zaisla judina
as tai labai bijojau, kad maniskis pavydes ar pan. del seses. Bet aciu Dievui taip neatsitiko. Labai myli jis sese, rupinasi. Kai jinai rekauja, vis man primena, "mama, eik panesioti seses, jinai verkia..." Kai buna isvaziaves tai per telefona vis klausia, kaip sesute laikosi.
Bet maniskis beveik puse metu neina i darzeli

. Istisai serga. Spejo pasveikti po ligoniniu, palaikiau menesi namie, kad sustipretu, isejo i darzeli tris dienas ir vel va trecia savaite namie. O man vis stresas, kad mazyle nesusirgtu, nes tik nepaziuriu, tai jis ten prisikises vos ne laizo ja

Nu labai nesinori drausti ir ginti ji nuo jos, bet kartais tenka. Nu jeigu nebutu tu raidos problemeliu, tai tikrai nevesciau iki rudens.
Visada žinojau, kad auklėsiu vaikus vienybės dvasia. O kaip pavyks, laikas parodys. Nuo pirmų dienų, kai pasirodė namuose sesutė, pirmagimė elgėsi su ja labai švelniai ir atsargiai. Apkabina, bučiuoja, vis kėsinasi nešti, bet neleidžiam, nes gali ir pamesti. Tiesa, pradėjo pavydėti savo kūdikiškų knygučių, kurias jau norime perleisti sesutei. Tačiau, didelį ,,atsidavimą" seserei demonstruoja leisdama stipriai įsikibti į plaukus. Tuo tarpu, kai norime ją sušukuoti mes, nenori prisileisti, šaukia, kad peša...
Manau, kad nereikia bijoti, jog vaikai nemylės vienas kito, jei tėvai mylės abu vaikus, jei nuolat bus sakoma, kad juos mylime, jei vaikai jaus, kad juos myli. Jau nuo pat jų susitikimo pradeda megztis tas didis ryšys, lydėsiantis juos per visą gyvenimą. Bent jau tuo tikiu.
Jei sūnelis daugiau serga ir būna namie, negu eina į darželį, gal geriau leisti jam pabūti namie ir pastiprinti imunitetą. Be to, gal galima apsiriboti vizitais pas logopedą?