vaikas nekalba 5

Aš seniai sunerimus dėl psichologinio smurto mokyklose. Galvojau visokių variantų, kaip galima būtų tokius vaikus, kaip mūsų apsaugoti nuo ,,kolektyvo" nesupratimo. Galvojau net apie atskirų mokyklų steigimą. Bet, matyt, mamos nenori raidos sutrikimo etikečių, net jeigu išsilavinimas prilygtų kitose mokyklose gautajam. Patyčios gali iššaukti tik psichologines traumas. O tai, manau, gali įtakoti vystymosi regresą, nenorą eiti į mokyklą, atsiliepti pažangumui..

Keista, kai mokykla laikoma ir ,,mokykla socialumui ugdyti"... O kas rūpinasi, kad taip ir būtų? ,,Mokomasi" bendraujant su kitais tokiais pat bręstančiais vaikasi ar paaugliais, kurie dar nežino, kokie būdai geriausi įsitvirtinti visuomenėje. Manoma, turi patirti ir negražų elgesį...

Nejaugi manoma, kad patyčios ,,užgrūdina" jautrius ar drovius vaikus? Jei vertintume tokį bendravimo stilių tarp klasiokų esant norma, nes visur ir visada buvo ,,aukos", tuomet reikia manyti, kad tai tikras pasiruošimas gyvenimui suaugusiųjų pasaulyje?

Tačiau suaugę nesityčioja iš savo bendradarbių atviru tekstu, nestumdo ir jų nemuša. Už tai tektų atsakyti prieš teismą.

Suaugę darbe stengiasi bendrauti dalykiškai, mandagiai. Tuo tarpu mokykloje, užuot susikaupus mokslams, reikia galvoti, kaip pritapti prie kolektyvo. Mandagumas nediegiamas. Aišku, nelengva keisti nuostatas mokykliniame amžiuje. Juk asmenybė susiformuoja dar daželiniame amžiuje, iki kokių 6-7 metų. Va ten, matyt, ir išmokstama būti ,,kolektyve", kovoti už būvį, nustelbti silpnesnius už save. Juk darželinukai didžiąją dienos dalį praleidžia darželyje, ne šeimoje.
Kas baisiausia, kad apie situaciją mokykloje labiau pradedama kalbėti, kai koks nors vargšas neištvėręs ateina į mokyklą su šautuvu.

Išsakiau savo poziciją. Bet kas pasakys, kad patyčios yra blogai. Bet kas nuo to pasikeis? Jei būtų daugiau mokyklų, kuriose būtų integruotai ugdomi sveiki vaikai ir vaikai invalidai, tolerancija būtų išugdyta. Be to, reikėtų galvoti, kokia teigiama, kūrybine linkme nukreipti paauglių energijos perteklių.

Šioje temoje kiek ,,apsiraminau", nes matau, kad nors koks, gal menkas, bet šansas dar yra LT rasti švietimo įstaigų, kur vaikučiai jaustųsi saugūs. Yra modifikuotos mokymo programos.
Papildyta:

Tai, kad mokytojos šeimyninės aplinkybės buvo sunkios, nereiškia, kad reikėjo smurtauti prieš ramesnę negu rami mergaitę.

Ar lygiai taip trankė į sieną ir rovė plaukus ir kitiems tinginiams, išdykusiems vaikams kurie galbūt tingėjo mokytis?
Ar jos vienos vyras gėrė?
O juk galėjo būti ir taip, kad vaiko, ant kurio išliejo savo įsiūtį mokytoja, tėvas irgi gėrė. Nesakau, kad taip buvo. Bet jeigu taip būtų buvę, tai vaikas ir namie, ir mokykoje patirdavo psichologinį ir fizinį smurtą.

Kažin ar bent viena mama susimąstytų apie tai, ar gėrė tos mokytojos vyras, jei ji būtų trankiusi jos vaiko galvą į lentą.

Mokytojo duona nelengva. Reikia tam pasišventimo. Jei nesi psichologiškai pasiruošęs, geriau neiti į tą ,,mišką".

Įdomu, kur tikrina aurų spalvas? Nuo ko jų spalvos priklauso?
Iš kur žinoma, kad 95% vaikų gimsta su tokia aura? Mes, pavyzdžiui, netikrinom vaikų auros spalvos. Nemažai mamų gal ir išvis nežino, kas tai. Tačiau, jeigu tokių vaikų dabar dauguma, tai tuomet teoriškai mažuma turėtų būti tų, kurie jų nesuprastų dėl kitoniškumo
Skaičiau, kad indigo - ,,radikalai". Gali būti radikaliai geri, gali būti ir kitaip.

Alfabeta, tai, kad gimsta tie vaikai dazniau, bet tie, kas eina i mokykla, dar yra sakysim pramaisiui su ankstesnio auklejimo mokytojais, ir ankstesne karta..t.y. dabar vyksta maisymasis, delto konfliktu daug, antra, tie vaikai, kai neusprasti, uzsidaro ir eina racionaliai, be emociju vos ne, jei kaltas, reikia bausti.
Yra vietu kur fotografuoja auras, galima paciam ismokti matyti spalvas. Musu auros turi daug spalvu, priklausomai nuo emociju, jausmu, isgyvenimu ir dvasiniu aspiekimu, jos spalvos keiciasi...bet tisiog tai idomumo delei, as nesiremciau sitais dalykais, nes juk viskas yra daug giliau.
Modifikuotas programas gali gauti bet kurioje mokykloje, tik va spec. pedagoga, pedagogo pagalbininka rasti labai sunku....
Musu mkykloje klase yra superine, nes vaikai labai draugiski ir...maniskis nors ir mazai te buna, bet yra savas ir kolektyvo dalis. jo nepamirsta, net, kai jo nera klaseje, bet pvz. dlainamas tortas ar uzduotys namu darbams. Tokio kolektyvizmo ir vienubes as nebuvau maciusi, ir supratau, kad va cia yra tas teigiamas naujos kartos bruozas, jie kiekvienas yra svarbus kaip puzles detale visam piesiniui. Kai is maniskio atejo pasitycioti kazkoks ketvirtokas, visa kalse stojo ginti maniskio
Del tu mokytoju, kur skrudeda pasakojo..taigi ir mokytojai tokie buvo ir niekas apie humanizma nekalbejo..buvo penkmecio planai ir Lenino anukai, o ne vaikai ir ju lavinimas ir svietimas.
na sakysim, as visada jauciausi kitokia ir nepritampanti..tai mano tevais issikyre, pinigu truksta, tai as muzikos mokykloje, o mano tevai ne muzikantai delko labiausiai is manes ir tyciojosi, tai vel mano nuomone nesutapdavo su klases del begimo is pamoku..univere is viso mano keistumas buvo jau didelis mano pliusas, nes vadinausi "originalia"..galvjau, akd vaikas bus mano kaip visu...o...zodziu...keistu gali buti daug kur, klausimas, kiek sugebesi pritapti ir isgyventi, kiek sugebesi su tuo keistumu isaugti...
Dabar manau, svarbiausia, akd butu mokytoju, tikru mokytoju dirbanciu savo darba su vaikais, o ne del pinigu (kas sunku isivaizduoti, aki tokia situacija) ir, kad mokyklioje vaikams butu saugu..jei nebus situ dvieju dalyku...manau, akd musu laukia vargo mokykla, kai mamos pacios tures vaikus mokyti

Ojej, kokių žiaurybių prisiskaičiau
Taip, prisimenu ir aš visokių nesąmonių iš tų laikų... O dabar visi stebisi - iš kur tiek nusikaltelių, tiek abejingų ir t.t. Viskas prasidėjo daug anksčiau






Skruzdėda, ką aš girdžiu?

Gal laikas kažko imtis dėl saugios ir ,,šiltos" mokyklos kūrimo?

Aš tik už individualumą ir originalumą

Labukas

Jau nepamenu, ar buvau atėjusi į šią temą ar į kitą, nes jų čia keletas apie nekalbiukus lyg yra

Ką norėjau pasakyti... Lankomės mes Kaune Lopšelio g. Iš poros apsilankymų pas neurologę ir psichologę mums nustatė vidutinio laipsnio autizmą. Dar galvojua, kad paskys, kad yra tik tam tikri požymiai, bet taip ir pasakė - vidutinio. Gerai, kad jau buvau nemažai apie jį apsiskaičiusi ir nepuoliau stačiai į ašaras. Priėmiau šią jų nustatytą diagnozę gan ramiai.
Bet ką noriu pasakyti...Nelabai supratau, iš kokių požymių jos jam tą autizmą diagnozavo. Na taip, turi jis tų keistumėlių, požymėlių, atsilieka kalbos suvokimas ir žodelių labai mažai - bet man atrodo, kad jokio autizmo jam nėra. Ne vaikis tiesiog diena iš dienos pradėjo progresuoti. Lankom logopedės ir psichologės užsiėmimus. Dar visai nedaug palankėm - o progresas jau matosi. Ir pati dėmesio savo vaikui padidinau, į Yamahą užsirašėm, stengiusi pamokinti jį namuose drausmės, susikaupimo su dėlionėmis, knygutėmis, ramiai, prie stalo, taip, kaip pas logopedę ar psichologę. Gal sakau per greitai tie specai tas diagnozes konstatuoja? Tuo labiau, kad tas autizmas, tai ne kokia sloga, angina ar kita akivaizdi Niu niekas kolkas man negali pasakyti, kad mano vaikas kažkoks "kitoks", tik va neurologė. Turėsiu minty, ką ji pasakė, bet su diagnoze kolkas nesutiksiu Surdologė tai pasakė, kad dabar labai jau populiaru vaikui pripaišyti autizmo diagnozę

nesenai VRC direktorius man sake, kad dabar labai populiaru autizma pripaisyt vaikui, todel atrodo kad pastaruoju metu labai daug autistu atsirado, bet kaip jis sako ta autizma galima daugeliui didziuju praeities menininku, kompozitoriu, mokslininku pripaisyt, jie irgi buvo uzsidare savyje, nemate aplinkos, o kokius darbus dare!

na va, jei net VRC direktorius taip sako - vadinasi, ne vienai man taip atrodo. Žinoma, jei tikrai matosi kažkokių autizmo bruožų - nereikia savęs apgaudinėti. Aš irgi nesu labai nusiraminusi. Tiesiog įdėmiau pradėjau savo vaiką stebėti ir dėti daugiau pastangų jį lavinant. Vieniems vaikams, taip sakant, ir kalbėti, ir gauti visokių įgūdžių gaunasi savaime, o va kitiems, pasirodo, reikia daugiau padėti...

Man susidaro vaizdas, kad jei nori, jog vaikas imtu tobuleti, jam reikia nustatyti autizma Naito vaikui prikabino, vaikas eme kalbeti, va cia vel kabina, tai vaikas pazanga daro, net maniskiam vaikui, kur is visu autizmo nusatymo bruozu paktiskai tiktu tk kalbos sutrikimas, vis tiek klijuoja O jei vaikas kiek aktyvesnis, tada jau hiperiukas nu reikia gi kazkokios diagnozes
Siaip is esmes visi zmones turi autizmo aspekto bruozu, kas megsta ritualus, pasikartojancius judesius, kurie ramina, kas kokia maza jaukia vieta, kur niekas tave nejudintu ir pan.
Juk siais laikais, kai toks gyvenimo tempas tikrai ne visi isipaiso i skubejima ir tuos igudzius reikia kazkaip su pagalba gauti..nu gal pagal kazkokis lenteles ir ju vidurki neisipaiso tie vaikai...bet gal laikas keisti lenteles, kai "sitiek padaugejo" autistu ir hiperiuku ir is viso "indigo" vaiku..gal kazkaip lenteles nebeatitinka naujos kartos
Nu ziuresiu, ka man pasakys treciadieni VRC

Ne, tos mergaites tevas negere Jis buvo svietimo skyriaus rajono vedejas anometineje sistemoje. Nu as tai neteisinu tos mokytojos visai. Labai nenoreciau, kad mano sunui kas nors i lenta galva dauzytu... Bet patikekit, budavo ir dar ziauresniu dalyku. Iki siu laiku prisimenu, kaip darzelyje seimininkele eidavo per vaiku lovytes ir pusdavo i akis. Jeigu vaikas sumirksi, vadinasi nemiega. O jeigu nemiega, tai ji reikia musti. ir dar su lazda. As darzelyje buvau manau labai geras vaikas, jokiu isdaigu niekada nesu patyrusi, o vat su ta lazda esu gavusi. Ir dar... pietu miego metu niekam nebuvo leista eiti i tuoleta, esa vaikai tuo naudojasi kad tik nemiegoti. Visi kentedavome atsimenu iki skausmu. O budavo tokiu, kurie sunkiau iskentedavo. Tai jeigu prisisisiodavo, velgi gaudavo musti...
Taigi toks jau laikmetis budavo. Vaikus taip jau aukledavo ir mums vaikams tai atrode normalu.

siaubas kaip baisu , nors ir pas mus klases aukletojas megdavo musti berniukus syki vieno kazko paklause o tas atsistojas nezinojo atsakymo tai tiek tvojo tam vaikinukui per pilva kad tas susileido , seip isvis megdavo bernus nusivesti i kambariuka keli vyrai mokytojai ir " auklejimu uzsiimdavo "

Primena seniai girdėtus baisius pasakojimus apie vaikų namus...

Nežinau, kaip kur, bet prieš pora metų girdėjau, kad viename lopšelyje-darželyje dar lazdelė buvo naudojama būtent lopšelinukų auklėjimui. Kaip yra dabar, nežinau. Bet aš tokių metodų savo kailiu nepatyriau. Buvau, kaip ir tamsta, labai rami, tačiau net ir išdykėlių taip baudžiamų nemačiau.

Tik nesuprantu: ar vaikai nepasiskųsdavo tėvams?

Vat mažiesiem nekalbiukams tai tikrai būtų sudėtinga pasiskųsti

Manau, kad ir anksčiau buvo galima pasiekti, kad kaltininkai, o gal net ugdymo įstaigos vadovas būtų nubausti, bent gautų griežtą papeikimą. Daugiau nekeltų rankos. O dabar - juo labiau.
Papildyta:

Kaip auklėdavo?