Na as ne po skirybu, tiesiog anksti tapau nasle... su pirmu vyru sutarem prastai todel papasakosiu kur sutikau dabartini:
kadangi turejau daug draugu tai nebuvo sunku auginti vaika ir vienai, turejau nusipirkus knygu lentynas ir paprasiau vieno draugo kad ateitu jas pakabinti, o jis atsivede savo broli, kuri mano dukra vos pamaciu kazkodel nei is sio nei is to pareiske jog jis bus jos tetis
, po tos dienos mes kelis menesius nesimatem , nes jis papuole i avarija ir ilgai gydesi, be to turejo drauge... kai gryzo is sanatorijos pasiule su brolio seima vaziuot i kaima, o kai gryzom is ten iskart pasiule tuoktis
, atrode kvaila bet jis pasake jog taip negyvens, arba vestuves arba skiriames , tai ir susituokem
. Jau daugiau kaip penki metai gyvenam kartu
ir vis dar kaip pirmom dienom vaikstom apsikabine
, turim ir sunu, vaikai jam abu vienodi... tikiuosi taip bus ir toliau... tfu, tfu, tfu... tiesa , tik po kiek laiko suzinojau ,kad draugai jau seniai buvo nusprende , kad jei mes susitiksim iskart bus vestuves
ir kai nusprendem kad jau bus vestuves jam paskambino jo drauge ir pasake kad nori persikraustyt gyvent pas ji , bet jis pasake kad veda
, buvo gana kvaila