Pas kurio tėvus švęsti šventes?

na pasidalinsiu ir as savo patirtimi
Esu paprasta naivi provincijos mergaite, labai mylinti savo vyra, bet kai jis prakalba apie lankyma jo tevu, o teisingiau motinele (ji retai buna nes dirba uzsieni) mane tikraja ta zodzio prasme holera pradeda kratyti.
Mylejau ja, tikejau kad rezgasi draugyste, bet ji istikruju nekente manes, kure planus kaip atsikratyti menes, kai pagalvoju apie visa tai, tai taip slykstu.
Merginos ar gali moteris dvieju vaiku mama paskambint ir pasakyti savo sunaus moteriai kuri, laukiasi vaikelio, jos kuno ir kraujo, anuko, kad "dabar jau atsitiko tai atsitiko, bet kai pagimdysiu, ji mane nuves pas daktaru, kad daugiau taip nebutu" Tai buvo virsune visko ko (nekalbu apie visokias apkalbas, purvo buvo tiek daug, kad parasyti knyga galeciau ). Man akyse aptemo nebepamenu net ka pasakiau jai ir ar is vis ka bepasakiau, tai sukrete mane taip giliai kad as persileidau po savaites,...
Nesu pykti laikantis zmogus, bet sito as pamirsti negaliu, nors jau praejo keletas metu nera pagarbos jai, nieko nera, mirs ji sirgs bet as ne pirsto nepajudinsiu prisiekiau sau,...
Uosvis nuostabus zmogus, geras, rupestingas, Tevas isdidziosios raides,...
Tai stai kokia mano istorija ir graudi patirtis tai tik mazyte dalele kuria cia parasiau,...
Linkiu visoms sekmes ir siltu santykiu.

tiesą sakant neturiu ką ir pasakyt, kad ir kokios kartais uošvienės bjaurios būna, bet anūkus jos myli arba jiems abejingos, bet abejingumas kur kas mažesnė nuodėmė manau už tokį elgesį kaip jūsiškės uošvienėlės, nežinau ar padės jums paguoda ar užuojauta, bet laikykitės, o dar geriau būkit stipri

saulele, užuojauta tau dėl tokios anytos -velnio pramanytos brrrrr...
Aš pati matyt esu marti -karti, bet pas vyro tėvus nu netraukia manęs ten, net nžn dėl ko, gal dėl to, kad jie vis dar nurodinėja kaip mum gyvent, skaičiuoja mūsų pinigus, šukaujas ir rėkaujas vieni su kitais, vaikai mažesni kai būdavo tai po poros dienų jau tekdavo palikt uošvius ir važiuot namo, nes vaikai pasidarydavo neramūs, o ir dabar nuvažiavus pas vyro tėvus, jei tie tik pradeda aiškint ar jau balsą kelt, vaikai iškart glaudžias prie manęs "mama, kodėl senelis/močiutė, baras?" Gi vaikui nepaaiškinsi kad čia pas juos normalus balso tonas
Neturiu noro ten važiuot, netraukia, bet reikia

Reikia, reikia bendrauti

nu ir prisiskaiciau cia istoriju labai dziaugiuosi kad mano uosviai labai saunus zmones, visada pas juos noriai lankausi, ar keletui valandu ar kelioms dienoms uosvis mano toks pafilosofuot megejas, uosviene siaip paplepet...fainiai pas juos laika leisti

Linkiu visoms rasti bendra kalba su vyro teveliais

Manes visiskai netraukia pasuosvius vaziuoti. Jie zmones labai mieli, geri, ir as juos myliu ir jie mane.
Nu bet man isbuti tarkim ilga savaitgali kaime yra tikra kancia. Name nera JOKIU patogumu, wc toliausiai kieme (jei salta tenka i tvarta begti nes jis arciau nu bet negaliu as atsiprasant myzt kai desimt karviu i mane vepso ), vandens name nera, taigi ir kriaukles su vandeniu nera, dujines nera, ji atskiroj virtuvej. O kaip vaikui valgyt padaryt? kaip ji pamaitint? Rengt, nest i lauko virtuve ir ten kazka daryti , kur ji praust apsidirbusi, nes nuo serveteliu jam greit isberia, vien sitie nepatogumia mane atgraso
Dabar kiek zinau jau viskas irengta tai gal pradesiu vazineti nes kaime pas uosvius man tikrai patinka, nei manes ten labai dirbt praso (na kokiu bulvyciu paskust pietums ar dar ka padaryti tokio lengvo), nei ka Smagu su vaiku po laukus palakstineti, su gyvuneliais susipazinti, kaimiskai pavalgyti

Oj kiek dalykų čia prisiskaičiau Neseniai buvau užvedus temą apie savo uošvienėlę, kažkaip šitą puslapiuką pražiūrėjau matyt.. Ir tikrai nenustebau, kad tiek daug kam nepasisekė su anytom.

Mane irgi visada šmeižia, nesąmones kalba, svarbiausia kad svetimiems žmonėms pasakoja nebūtus dalykus, ką besutinka, klausinėja apie mano tėvus, nors jau mes su vyru jau virš dviejų metų apsivedę, tai keista, kad vis dar nesusitaiko su ta mintim, kad mes šeima, kad mums gerai ir vis niekaip nesuprantu ką ji nori išknisti iš praeities.

Dabar artėja šventės, tai per Kūčias būsim kartu visa šeima, o per Kalėdas vyras važiuos pas savo tėvus, o aš su vaiku pas savo. Ir keisčiausia, kad vyras anksčiau buvo minėjęs, jog gal kartu važiuokim, pabūkim, o dabar jau pasakė, kad vaiką norėtų savo tėvams parodyti. Tai taip užsiutau! Jei manęs ten nenori, tada ir anūką kaip savo ausis jie matys

xexexe...o as issireikalavau,kad nelankytume nieko(kad nebutu pykciu) pasiteisinimas " slidus keliai, nenoriu rizikuoti". Diena pabendrauti turiu dar jegu, bet kelias dienas, tai jau ne...

puikiai sutariu tiek su vyro tevo seima, tiek su mama jo, ty anyta mano (vyro tevai issiskyre). noriai einu tiek pas vienus, tiek pas kitus i svecius.
vyras su mano tevais irgi labai gerai sutaria, kai einam pas maniskius, mama gamina ne tai ka as megstu, o tai ka vyras

sauleles xs vietoj nezinau, nebuciau tiek giliai emus i sirdi ir nervinusis. kam nervintis? jei taip sako, aisku, kad zmogus nelabai sveikas, o tada ir klausyt kam. tiesiog buciau padejus rageli arba pasakius atgal taip, kad ausys nulinktu. ir tada padejus o vyras beje ka?

Pas vyro tevus vaziuoju tik del to, kad REIKIA Anksciau tikrai bandziau susidraugauti su anyta - labai jau "gerute" buvo, bet atsitiko taip, kad nebegaliu daugiau ja pasitiketi - kenteti galejau jos nuolatini saipymasi is musu gyvenimo, savo nuomones pirsima (iki tokiu smulkmenu, kad atejus i svecius daiktus perdeliodavo taip, kaip jai atrodo), bet kai pradejo smeizti - visos draugystes su ja baigesi

Mane tiesiog isvare isproto ta uosvene, pastoviai atsivilgdavo kokiai savaitei, su savo postringavimais, tvarkos ivedinejimu musu namuose, as ta ne taip darau, to nedadarau , tai per daug suvalgau, tai vyrui ne taip pagaminau, maikes nepadejau rydienai svarios, vaika ne taip aukleju, saldainiu kam duodu, visus pinigus ismetau ir t.t. vienu zodziu niekam tikus, is prastos seimos ir velniai zino kas, apgavau jos sunu ir t.t. iki begalybes galeciau cia rasyti, visa laika nekreipiau demesio i viska, bet su antru nestumu buvo paskutinis lasas ( tikriausiai dar nestumas jautrumo dadejo) negalejau patiketi savo ausimis, nors ka cia dabar kai pagalvoju, tai is jos visko tiketis galima, net vestuvese musu nebuvo, tai apie ka kalbeti galima,.... viskas tuo pasakyta tikras serialas,... gaunasi
Po to lyg niekur nieko isvecius dar sugeba su manta, velniai zino kuriam laikui, neperspejus atsivilkti,... Tada isreziau viska jai, parodziau kur durys, pasakiau kad kojos daugiau cia jusu nebutu, nenoriu nei matyt nei girdet ir jai dar isgirsiu nors viena bloga ganda apie save, tai dantu nesurinks,
Vyras ka jis zinojo, kad motina, vadinama anyta, manes nemegsta, juk geriau nei as (ir gerokai anksciau) juk atkalbinejo ne kas kitas, o ji, nuo vestuviu ir t.t.
Vyras norejo, kad mes susidraugautumem, vis ramindavo, kad nekreipciau demesio,
pakenteciau,... bet po to kai isvijau uosviene, jam irgi pirti uzkuriau, pasakiau jai tu savo zmona leidi smeist ir elgtis kaip su kokia antraruse (nesvarbu kam, motinai ne motinai) tada tu esi ne vyras ir skuduras,.... Nuo tada viskas baigesi, nezinau ka jis pasake savo motinelei, bet baigesi viskas, ....

pas mus netik perdeliodavo daiktus, bet nematant ir ismezdavo jai nepatikusius.
saulele xs > dziaukis ramybe