Dėl ko verta tuoktis?

O žinot, čia jau kai gyveni su žmogumi ilgai, bet dar nesantuokoje, nors akivaizdu, kad jau esate šeima ir yra viskas: meilė, pagarba ir pan.
Tada pvz pažiūri kokį interviu su pora atšventusia auksines vestuves, o buvo ir deimantinės kažkada spaudoje...vat man šitoje vietoje yra tas momentas, kai aš noriu santuokos, nes noriu šito auksinių vestuvių baliaus, kai yra data, kurią gali švęsti kaip Kalėdas, nes jums išimtinai gera drauge, nes vaikai jau yra užaugę, nes jau yra anūkų, o šalia žmogus, kuris kažkada nepabijo garsiai visiems pasakyti, kad jis tave myli. Taip, vat be vestuvių žmonės mato, kad jūs mylit vienas su kitą, per vestuves, jūs vienas kitam priesaikomis ir kitais būdais išreiškiate tą meilę prie visų. Man tai yra gražiausias santuokos momentas, kai tu stovi prieš artimuosius ir draugus ir garsiai sakai savo žmogui kaip tu jį myli. Tik šitam, matyt, reikia subręsti.

Klausimas ne man, bet atsakysiu , kaip aš galvoju. Gyvenimas susimetus daugeliui tai tarpinė stotelė į tolesnį jausmų, meilės, gyvenimo etapą. Ne visos nori užsibūti sugyventinių statuse, ypač tos, kurios viską vadina tikrais vardais ir tos, kurios šeimą ir vaigų auginimą supranta tik įforminus santuoką. Man asmeniškai ( kitos gali nesutikti su mano nuomone) , vyro ilgas neapsisprendimas ( gyvenant susimetus) manęs vesti, rodytų man nepagarbą ir neapsisprendimą mano atžvilgiu

Kai man vyras pasiule tuoktis (nors buvom matesi tik kelis kartus) as paklausiau kam to reikia ir jis man atsake , kad arba tuokiames arba nebesusitikinejam. Tada as jam pasakiau , kad jis gi su kitomis gyveno nesusituokes , tai kodel dabar negali? Ir vyro atsakymas buvo toks : "su kitom gyvenau, o tave noriu matyt kaip savo zmona ir vaiku motina

Juokingi kai kurie postai tipo gyvenkit jūs kaip norit, bet vistiek mes, žmonos, jus užjaučiam, nes esat nepilnavertės, užsilikę tarpinėj stotelėj
įdomu, kodėl visos tokios moterys laikomos vargšėm, kurioms vyrai nesiperša. lygtai pati moteris negali nenorėt tuoktis, o tik prie vyro nenoro taikosi?

Oho Negi tikrai šiais laikais moterys savo vertę vis dar taip matuoja?

Ojei, nu kodėl vargšės.
Aišku, kad gali nenorėt moteriškė tuoktis, tik va klausimas, kodėl nenori, pasikartosiu-,,ne tas''.
Juokingiausia, kaip ir sakiau,kai po n metų ,,nenoro'', su nauju partneriu ,,noras'' ateina labai greit.

Nepagalvokit, kad advokatauju. Tosk pazystu tik is zinuciu, bet zinau, kad ji gyvena NO. Cia kiek kitaip ziurima i partneryste. Cia neskirsto pagal klase esi istekejus ar sugyventine. Beje tas zodis sambor nesilinsniuoja. Sambor tai kartu gyvena. NO moterys labai nepriklausomos. Joms nereikia kazkokiu tai irodymu. Jos pacios labai daug ka sprendzia. Cia vyru daugiau, nei moteru. Ir gauti gera zmona ar sugyventine, tai kaip loterija.
Beje, Norvegijoj partneriai ar sutuoktiniai turi tas pacias teises ir pareigas. Zinau daug poru, kurios gyveno tik susumete uzaugino vaikus, dziaugiasi anukais. Pazistu dvi seimas kurios tuokesi po daugelio metu.
Beje, cia nei vedybos nei skirybos nieko nekainuoja.
P.s. Ir dar pridesiu, cia moterys ir vaikai yra labai saugomi savo valstybes. Gal, todel, joms nereikia uz vyro, kaip uz muro stoveti, jei tas vyras netinkamas pasirode.

mylimuke, kiek pamenu, pati esate išsiskyrus moteris. Kam Jūs tuokėtės? Suprantama, kad išsiskyrus santuoka gali pasirodyti nebeprasminga. Ir man atrodo normalu, kad daug metų šeimyninį gyvenimą laimingai gyvenančios moterys pasisako už santuoką, mato joje prasmę.

Dėl to moters nenoro tuoktis reikėtų pripažinti, kad labai reta moteris savo šeimą įsivaizduoja kaip bendrų vaikų auginimą su kartu gyvenančiu vyru, laisvai, be jokių oficialių įsipareigojimų. Vis tik dažniau tos, kurios jau buvo santuokoje arba tie retieji atvejai, kurie tikrai nenori tuoktis. Ir čia būtent vyras yra dažniau stabdantis elementas. Užtenka pasiskaitinėti šiame forume

P.s. Beje NO nei draugai, nei gimines neklausineja kada tuoksites. Cia visai negedingai tas zodis sugyventiniai skamba. Pastebejau, kad paneliu neklausia ar turi drauga, nes kiekvienas zmogus yra individas, nepriklausomai esi vienas ar ne. Skirtingai nei LT, pries kazkiek tai metu mergina ar moteris neturedama "antros puses", buvo kazkokia tai "pusele".

Iš širdies kalba vyras kalbėjo.

Tai kad nesupykau tiesiog keista, kai seima/santuoka suvedama vien i pinigus....Niu tikrai neskaiciuoju, kiek MB idejo savo laiko ir pinigu i buvusio ir esamo buto remontus, kiek jis isleido mums islaikyti (buvo laikas, kai as tik mokiausi, bet nedirbau, visos musu pajamos buvo menka mano stipendija ir jo atlyginimas). Niu mes is tu, kurie neturi atskiru piniginiu, kurie tikrai nesako: paskolink man pinigu. Taip, as nelendu i jo pinigine, nes turiu savo, bet cekiu gale menesio tikrai nelyginam Zodziu, tikrai kiekvienas gyvena savaip.
Siaip tai nezinau, ar man tie pinigai priklauso, juk paskola mokejom jau gyvendami kartu, tai nors ir ne juridiskai, bet kartu ir mokejom (zinau visa juridika, teises aktus) ir normalus advokatas tikrai irodytu, kad nors ir mano asmenine nuosavybe, bet jis gerino, dejo savo pinigus ir pan.



Va cia tai teisybe parasyta: pirmiausia reikia paciam zmogui tureti pagrinda po kojomis, t.y. nebutinai finansiskai, bet truputi ir dometis teises aktuose destomais dalykais: bent jau zinoti, kas taves laukia, jei nesusituokus igysit bendra turta, kokios galimybes ir tt.
Biski ne i tema, bet mane siutina, kai zmones Seima, Vyriausybe ir Prezidenta sutapatina i viena ir cia as nekalbu apie kaimo diedukus, kuriems tikrai nelabai gali buti aisku, kas ka mazdaug veikia...Bet jauni aukstuosius baige zmones...va sitas tai mane stebina...tai lygiai taip pat apie seimos teise: zinosi bent jau pagrindus, nereikes paskui verkti, kad apgavo
sorry, issipleciau



turiu klasioke, kuri su sugyventiniu uzgyveno tris vaikus. kazkada kalbejom apie santuoka ir ji pasake: jei jausciau, kad tai tikrai mano zmogus, tekeciau...taip ir neistekejo, o su sugyventiniu labai greit issiskyre....

Del sugyventines statuso...Na buvau as ja septynerius metus...Jokio diskomforto tame nebuvo. vis tiek saviski vadinau vyru, bet kadangi tuokemes po labai dideles seimos krizes, manau, kad iki to nebuvau nutarusi, ar tai tikrai TAS

Dar pagalvojau, kad turbut as visai neturiu baimes likti viena be vyro Na, nebijau...Tai turbut taip ramiai apie viska ir galvoju...

Virga, man asmeniškai, santuokos prasme, visai nerūpi kaip žmonės gyvena NO ar kitoje šalyje, visiškai. Lai jie gyvena kaip nori. Aš santuoką suprantu visai kitaip. Amerikoj žiūrėk, per metus kelis kartus susituokia ir išsiskiria, ir ką, ar tai rodiklis, kad santuoka man turėtų būti nereikšminga, pagal jų pavyzdį, nes jie išsiskyrė. Kad kažkam nepasisekė arba tiesiog lengvabūdiškai elgėsi.