Dėl ko verta tuoktis?

mylimuke, kol tokios moterys kaip tu galvos, kad santuoka tik biurokratinis veiksmas, tol nebus jokių vedybų, net jei jos pačios po to labai norės. Vyrai kaip vaikai, dažniausiai. Ir moterys sukioja galvas ton pusėn, kur reikia. Jei vyrai nenori vesti, tai jų reikalas, bet ar nerūpi pasigilinti, o kokios tos nenoro priežastys Kas už to slypi. Gal labai pragmatiški dalykai. Kai ir taip viską turi, tai kam be reikalo papildomai įsipareigoti? Ar tai ne meškos paslauga sau pačioms. Priminsiu dar vieną labai svarbų faktą, kuris pamirštamas. Kad yra tokių vyrų kategorija (nesakau, kad visi, bet tokių yra), kurie niekada taip negerbs sugyventinių, draugių, jiems tai kaip nereikšmingas statusas, kaip gerbia žmonas, žmona yra viskas ir neginčytinas faktas. Kas yra pagarba? Ne vien tiesiogiai, bet ir daug plačiau. Kai noriau einama į kompromisus, kai noriau ieškoma sąlyčio taškų, kai norima rasti tą bendrą kelią, be didelių nuostolių. Ir t.t., ir pan.. Draugelė yra draugelė, tas jiems nėra tiek svarbu, šiandien viena, poryt kita. Čia omeny turiu tuos, kurie pakankamai dažnai keičiai sugyventines. Šiaip jiems labai apsimoka jas apgyvendinti pas save, nereikia nei namų tvarkytojos, seksas visad vietoje ir laiku, puodai verda, dažniausiai pačios dirba ir padengia visas pragyvenimo kartu išlaidas, kam tos dovanos, išlaikymas? Ne tai, kad alfonsai, bet naudojasi moterų patiklumu ir naivumu, grežia kaip citrinas. Vien privalumai ir jokių nuostolių.

O santuoka kalta, kad jos vyras bušavoja ir jos negerbia, nevertina? Mano, kitos, dar kitos nebušavoja. Tai ką?  O uošvis matai normalus. O jis vedęs ar sugyventinis?

Prie ko čia santuoka, ar gali paaiškinti?

Kad VISI žinotų , jog šitie du žmonės yra šeima ir jie yra TABU aplinkiniams. Ir jeigu tai tik biurokratinis veiksmas, kuris na uždės tam tikrus pančius, bet atliktas apgalvotai ir su meile, tai ir gerai. Ir tegul deda, nes dabar pastoviai-nesutapo interesai, neištikimybė , yra pagrindinės priežastys skirtis (nekalbu apie smurtą, alkoholį, kita tema ten), net gerai nepabandžius, pasistengus, o kam stengtis, jei nesvarbu vedęs ar ne, klube eilės mergų ant kaklo kimba.Visuomenė net labai prisideda prie bendros laimės. Jei žmonės gerbtų santuoką, kad ir kaip biurokratinį veiksmą, nebūtų tiek nepagarbos, nemeilės, neištikimybės, palaido gyvenimo. TABU būtų vedęs/vedusi. O kaip dabar? Dar skyrybų nėra, o jau myliu , myliu, sutikau savo gyvenimo vyrą/moterį, pilni žurnalai. Baisu. Visa tai skaito paaugliai.

Aš tai manau, kad ne svetimiems sutuoktiniai turi būti tabu, o sutuoktiniams svetimi žmonės. Juk BŪTENT JIE įsipareigojo, būtent jie pasižadėjo ištikimybę konkrečiam žmogui, todėl jie ir atsakingi už santykį su aplinkiniais. Galiausiai, dažniausiai būna taip, kad ta "šeima", į kurią sugeba įlįsti meilužė/-is , dar prieš tai jau buvo ištrupėjusi. Sakyk, ar tamsta, (jei ištekėjus), ar Subjektyvi, ar Molė, jeigu jos vyrą ar ją pradėtų kabinti  kažkas iš šono, ar jie kaip avinėliai ir nueitų paskui, net jeigu jų santuoka, kaip jos teigia, laiminga?

O santuoka kalta, kad jos vyras bušavoja ir jos negerbia, nevertina? Mano, kitos, dar kitos nebušavoja. Tai ką?  O uošvis matai normalus. O jis vedęs ar sugyventinis?

Prie ko čia santuoka, ar gali paaiškinti?

Kodėl būtent tai akcentuoji?
Kurie nuo vienos prie kitos skraido, tą daro ir santuokoj, ar meilužių pavidalų, ar santuokos-skyrybų. 
Na ir finansinė pusė,  pateikiat tokius santykius su vyru-išlaikytiniu kaip dažną, tradicinį vaizdą daugumoje sugyventinių šeimų. O turbūt santuokoj tokių dalykų nebūna, kad moteris viską padaro ir dar už viską sumoka?
Ar santuoka "kalta", kad vyras myli ir gerbia moterį, jaučia prieš ją atsakomybę?
Kažkas pateikė pvz, kaip būna, jūs tuoj bandot "užtušuot" savo gerais pavyzdžiais, bet akivaizdu, kad ir santuokoj, ir nesantuokoj visko būna.
Aš tai manau, kad ne svetimiems sutuoktiniai turi būti tabu, o sutuoktiniams svetimi žmonės. Juk BŪTENT JIE įsipareigojo, būtent jie pasižadėjo ištikimybę konkrečiam žmogui, todėl jie ir atsakingi už santykį su aplinkiniais. Galiausiai, dažniausiai būna taip, kad ta "šeima", į kurią sugeba įlįsti meilužė/-is , dar prieš tai jau buvo ištrupėjusi. Sakyk, ar tamsta, (jei ištekėjus), ar Subjektyvi, ar Molė, jeigu jos vyrą ar ją pradėtų kabinti  kažkas iš šono, ar jie kaip avinėliai ir nueitų paskui, net jeigu jų santuoka, kaip jos teigia, laiminga?

O trintis, krizės, rutina ilgalaikiuose santykiuose neretai neišvengiamas dalykas. Taip kad apie tą patį ir rašo Aimeja, tik papildžiau.

Dar yra toks momentas. Rusų kalboje yra labai taiklus žodis, kodėl moterys neskuba skirtis su palaidūnais "perebesitsa i uspokoitsa". Lietuviškai ne taip taikliai, išsilakstys ir nusiramins (kaip kad Baumilų atveju). Va tas perebesitsa turi geresnę reikšmę.

Subjektyvi, as visai neneigiu tavo poziurio, vertybiu ir t.t. Tai yra tavo, tu taip jauties, bet man keista, kad tau atrodo jog privalu ir kitiem taip jaustis, galvoti ir vertinti.

As budama sugyventine jauciuosi harmoningai, mano seimoje vyrauja santaika, supratimas, meile, pagarba. Kas is jusu gali tai paneigti? Ir ar reikia ka nors paneigineti, abejoti mano, ar kitu zmoniu pasirinktu gyvenimo budu, vien todel jog jis neatitinka jusu isivaizduojamo?
O kur tu rasei kad sugyventiniai yra dorovingi? Visur ka tu rasai apie juos vien negatyvas. Tai mane ir stebina. O aiskinti jog neva tavo patirtis itakoja toki vertinima, bet ta pati patirtis turi gi irgi pakuzdeti, jog ne viskas yra blogis, paliekant sau paklaida klaidai.

Nemaza dalis moteru antra karta atsisako teketi, pasirenka sugyventines dalia, kaip manai kodel?

Kazkada visos tradicijos buvo naujiena, ar tu gali duoti garantijas jog sugyvenimas nevirs tradicija? Tuomet ar tai gali buti argumentas?
Na matai, tau kad jaustumeisi seima, sutuoktine, morali, turinti gimine ir t.t. reikia biurokratinio veiksmo, viesai pasiskelbti apie tai. O man jo nereikia, nes ir taip visa tai turiu, jauciu ir be to.

Kiekviena is musu turi savo vertybes, poreikius, kokia problema?
Kodel anot taves mano pasirinkimas yra pusetinas, menkavertis, nepilnavertis ir t.t.?
Na ir aciu dievui, jei zmogui ta santuoka yra vertybe, kas tai neigia, lai tuokiasi. Bet tu man pasakyk, kodel pati negali priimti, kad ir as budama sugyventine jauciu, gyvenu ne ka blogiau uz tave, net nedristu rasyti jog geriau, nes itariu sukelsiu sarsala, nes anot jusu as sugyventine tiesog negaliu buti laiminga, mano seima nera pilnaverte, nes neitakota biurokratinio veiksmo...

Tarp kitko, pasidomek "Lietuvos Respublikos CK. III knyga. Seimos teise. 15 skyriumi. Beje i pirmi skiriai apie santuoka tau bus idomus 

Ten parasyta, kad seima nera vien santuoka. Pagaliau, man asmeniskai nereikia, kad valstybe remtu mano seima, tad velgi sis vartotojiskas argumentas man nera svarsu. Mes visi matuojame is savo varpines, tokie jau esame.
Lygiai prie to paties, kai kalba eina apie sugyventinius, kai kalbama apie blogus nedorovongu zmoniu darbelius. Juk ne statusas zmones daro dorovingais.
Papildyta:
Zinot, as negaliu teigti, jog sugyventiniai "dirba" seimoje daugiau nei sutuoktiniai. Neretai, mano galva sugyventiniai ir stuoktiniai labai panasus, bent jau mano seimoje. Skirtumas kad nera atliktas biurokratinis veiksmas. Del sios priezasties mes ir nedarome mums beprasmiu veiksmu, nes jie neitakoja ir netikos musu saitu.

Bet va paskaicius Moles, Subjektyvios argumentus, kokie nedorovingi yra zmones, kad gali likti ant ledo, butinai tavimi privalo naudotis. Ant sirdies pasidaro taip silta, kad salimais manes gyvena dorovingas zmogus, kuriuo galiu besalygiskai pasitiketi, nes tam kad pasitiketi, myleti, jausti pilnatve mums nereikia santuokos.

Daug yra tokiu seimu, bet as nezinau, ar galeciau toliau gyventi su zmogum, kuris va taip pasilakstes griztu atgal....

Daug yra tokiu seimu, bet as nezinau, ar galeciau toliau gyventi su zmogum, kuris va taip pasilakstes griztu atgal....

Artima giminaite net ir santuoka nutrauke, o po kokiu penkiu metu prieme atgal (tiesa, jau nebesituokia)...Buvus bendradarbe tai turbut kokius tris kartus buvo istekejusi uz to paties, ale vis tiek issituoke....kazkaip ir graudu ir juokinga....Tokie atvejai tik parodo, kad zmones nebevertina santuokos (ypac jaunesni), bent jau man taip atrodo

Aš tai manau, kad ne svetimiems sutuoktiniai turi būti tabu, o sutuoktiniams svetimi žmonės. Juk BŪTENT JIE įsipareigojo, būtent jie pasižadėjo ištikimybę konkrečiam žmogui, todėl jie ir atsakingi už santykį su aplinkiniais. Galiausiai, dažniausiai būna taip, kad ta "šeima", į kurią sugeba įlįsti meilužė/-is , dar prieš tai jau buvo ištrupėjusi. Sakyk, ar tamsta, (jei ištekėjus), ar Subjektyvi, ar Molė, jeigu jos vyrą ar ją pradėtų kabinti  kažkas iš šono, ar jie kaip avinėliai ir nueitų paskui, net jeigu jų santuoka, kaip jos teigia, laiminga?

Va būtent. Apie tai ir kalbėjau. Kad padaro klaidą, neapgalvotai, paskui jau menkai ką sulipdysi, gali atleist, vargu ar pamirši.
Ir tokiais atvejais svarbu ir tas atstūmimas, ar kaip čia išsireiškus visuomenės pozicija. Kad tu dar vistiek vedęs, nesvarbu, kad ,,nemiegam kartu'',  nori santykių, skirkis. Kitaip nieko nebus. Ir tada žmogus atsipeikėja, ar man tikrai to reikia?