Dėl ko verta tuoktis?

Ar tikrai?
Mano Vyras, kaip pats pasakojo, visada svajojo apie seima, vaika, jo niekad nedominio nerimti santykiai, taip ir gavosi, jog esu jam pirmoji ir kol kas vienintele, sakosi esas labai laimingas, o jus teigiat priesingai?
Apskritai jokiu garantiju gyvenime nera, gali tas vienintelis buti tas, o gali ir simtasis dar buti ne tas.. Gali buti manasis ir isbegs palaidais plaukais po pievas, o gali but ir ne, jei zinotum kur nukrisi, pasidetum pagalve

Sunku pasakyti, as visada tas pirmas buna tas tikrasis. Retais atvejais, bent jau musu laikais. Musu tevu laikais pirmas dazniausiai likdavo paskutiniu, todel moterism daznai kildavo abejoniu, ar is tiesu tas vyras yra tas.
Vienas rasytojas yra parases, kad sutiktum savo meile, reikia patirti daug netikru meiliu.
Saunu, kad kazkam is karto pasiseka rasti savo zmogu.

Ilgai tyliai skaičiau diskusiją, bet šitoje vietoje negaliu susilaikyti: nebūtina išbandyti kelių vyrų/santykių, kad suvoktum ir suprastum, ko nori. Nebūtina paragauti š tam, kad suvoktumei, jog medus skanus. Dažnai matau žmonių, manančių, kad svetur žolė žalesnė, kitas vyras/moteris geresnis/ė. Ir sutinku, kad apsidairius aplink tikrai pilna puikių žmonių (sutinku puikių tiek vyrų, tiek moterų, su kuriais gera bendrauti), bet va mano pats vis tiek yra mano antroji puselė.
Na, o išbandžiau ir sugyventinės statusą (kas gi tuokiasi -niolikos ), ir žmonos, bet mano patirtis kažkaip į čia brėžiamus rėmus neįsipaišo.
Diskutuojate apie ištvirkusį šiuolaikinį jaunimą, kintančias moralės normas. O aš manau, kad visais laikais dalis visuomenės buvo pasileidus, dalis puritoniška, dalis padori. Ir nežinia, kiek smarkiai keitėsi proporcijos bėgant laikui (neatsižvelgiant į garsiai deklaruojamas, viešai matomas vertybes). Bet viena yra šnekėti, kita daryti.
Galų gale pasakysiu - tuoktis reikia iš meilės Naivu, ar ne?

ne naivu, grazu

Ane? Čia kam blogiausia?
O ką daryt , pasigrūdus su kitais ir supratus , kad pirmas geriausias? Net matau, kaip jis lauktų sugrįžtančios.

tiesiog moteris buvo citavusi, kad pirmas ir paskutinis buvo ir nezino, ar cia tas.
keista, kad moterys pirma varo ant savo diedu, kad jie blogi, kad nezino, as tokia santuoka laiminga, po to gina, kad cia jis ir tik jis.
man atrodo , pirmas, kuris tampa sutuoktiniu ir dar ankstyvam amziuj, tiesiog neleidzia suzinot moterims, kad sitas geriausias, nebutina juk miegoti su visais, bet pazinti vyrus - kodel ne.
jeigu moteris su pirmu laiminga - valio!!!! Deja , daug skyrybu buna, kai pora tuokiasi jauni.

Gal ji turėjo omeny gyvenimo vingius, juk nė vienas nežino, kas bus ryt.
jei moteris laiminga su tuo pirmu, kam jai dar sukti galvą, gal su kažkuom dar laimingesnė būtų Aš ištekėjau 20,5 vyras 21 m ir kartu jau beveik 40m.
Seniau tuokdavosi jaunesni ( ne pati sugalvojau, buvau statistinius duomenis analizavusi), nes nebuvo mados susimetus gyventi, o paanalizuokit skyrybų skaičių anksčiau ir dabar
STATISTIKA VEDYBOS IR SKYRYBOS

Vedybos ir skyrybos
Metai Vedybos 1000 gyv.tenka vedybų, % Skyrybos 1000 gyv.tenka skyrybų,%

1950 23 246 9,1 625 0,2
1970 29 915 9,5 6 918 2,2
1975 29 609 9,0 8 987 2,7
1979 31 820 9,3 10 788 3,2
1980 31 520 9,2 11 038 3,2
1985 34 211 9,7 11 464 3,2
1990 36310 9,8 12747 3,4
1992 30112 8.1 13981 3,8
1993 23709 6,3 13 884 3,7
1994 23337 11061
1995 22150 10221
1996 20433 11311
1997 18796 5.1 11371 3,1
2000 16906 4,8 10 882 3,1
2001 15 781 4,5 11 031 3,2
2002 16151 4,7 10579 3,1
2003 16975 4,9 10599 3,1
2004 19429 5,7 11122 3,2 Ištuokas x 100 ir : iš santuokų = %
2006 21246 6,3 3,3
2007 23073 6,8 11284 3,3
2008 24063 7,2 10317 3,1
2009 20542 6,2 9270 2,8
2010 18688 5,7 10006 3,0

Vakar TV laidoje Yra kaip yra viena ponia/panelė aiškino, kad žmonės , kurie išgyvenę kartu nesantuokoje jau žino , ko nori ir santuokos būna sėkmingesnės. Paklausus, kodėl jos ilgalaikiai santykiai nedaėjo iki vestuvių, tai atsakė, kad nematė buvusio partnerio, kaip savo vaikų tėvo. Tai kyla klausimas, kiek metų reikia , kad tai suprastum
Kiek skaičiau, tai tyrimų rezultatai rodo visai ką kita.

Tautos pasaulėžiūra, mentalitetas nepasikeičia per vieną kartą. Dabar tik einama link to. Stebuklas neįvyko, ir iškėlus trispalvę žmonių mąstymas, įpročiai, neapsivertė per dieną. Tai atėjusiai kartai kaip tik ir yra sunku, nes jie jau gyvena naujomis sąlygomis, bet daugelis buvo auklėti pagal tarybinį modelį. O ir pavyzdžio nėra, kaip pačiam tvarkytis su problemomis, kaip spręsti konfliktus šeimoje, nes jų tėvų bėdas juk partija ar koks ten komitetas išspręsdavo.



Kaip kad aš būčiau parašius



Tai kur tada tas santuokos stebuklas, kad tiek žmonių skiriasi? Kur tada ta išskirtinė meilė, pagarba, ištikimybė, kur tik vien santuokai būdinga? Mitas.

Irgi galėčiau sakyti, kad tuokiasi belenkas, vos tik baliaus užsimano arba atsiranda. Svarbu susituokt, o ką su ta santuoka daryt, nežino.

Tai čia lygiai taip pat kaip ir sugyvenimas - vieni gyvena ilgai ir laimingai, kiti taip ir neranda tos laimės arba randa iš kelinto karto. Ir nesvarbu, santuoka ar nesantuoka.

Dalis skyrybų patenka dar ir iš tų metų, kai gerokai anksčiau tuokėsi, dalis kur neseniai. Bet aš matau kitaip. Dabar labai kultyvuojami lengvi fastfūdiniai santykiai, atsakomybės stoka, čia susimetė, čia išsiskyrė, ne visi suvokia dėl ko tuokiasi ir ar tikrai tai pati geriausia partija. Na ir anksčiau buvo tokių, kurie tuokėsi iš reikalo, nes taip reikėjo (dėl būsto pvz., duodavo susituokusiems), po to dėl to, kad nelikti senmerge ar "visos klasiokės jau ištekėjo, o aš dar ne " ir pan.. Daba nepamenu kiek būdavo privalumų susituokiant, ar kažkokios geresnės soc. garantijos, bet kad vienišų motinų buvo mažiau nei dabar, tai faktas. Dar gi daug kas partijose būdavo, o ten visokie atviri ar nesibaigiantys meilužiavimai, skyrybos visai buvo netoleruotinos. Nors ir buvo meilužių, prostitučių, bet tai tik atitinkamo sluoksnio privilegijos, masėse nebuvo tiek daug reiškinių. Pamenu tikrą faktą, kai vienos labai aukštos valdininkės sūnus, suaugęs vyras, susirado meilužę ir išėjo iš šeimos, palikęs žmoną su vaikais. Tai ta valdininkė neteko posto, būtent dėl sūnaus elgesio, tai neatitiko moralės standartų ir kt.

Kol žmonės bijojo skirtis, tol visi tikėjo, kad santuoka yr stebuklas

Matyt

Dar gi ir vaikų iki tam tikro amžiaus reikėdavo susilaukt, jei ne kažkokie mokesčiai ar baudos prisidėdavo. Kaip viskas padiktuota buvo, 25m netekėjusią jau į senmerges nurašydavo

Tai, ką čia kai kurios vadina atsakomybe, vertybėmis ir t.t. tebuvo muštras valdžios. Atsakomybė ne prieš save ir savo šeimą, o prieš partiją, darbdavį ir t.t. Jei tais laikais būtų niekas nieko nesakęs tai būtų ėję visi laukais.