motinos pienas ne sveikiausias maistas kudikiui

1. Man rodos cia buvo kalbama tik apie tokius atvejus, kai moterys samoningai atsisako maitinti, o ne apie tokius, kai kudikis neima kruties....

Ir viskas, mano nuomone priklauso nuo mamos pažiūrio, pasirinkimo ir nusistatymo... jei norėsit maitinti - maitinsit be problemų, nenorėsit - ieškosit pasiteisinimų kokių tik išgalvosit...

Lietaus_ alisa,patikėkite manimi, aš jus labai suprantu. Patigimdžiau vaikus su 13 metų skirtumu, su pirmuį į ligoninę gimdyti išvažiavau tik tada,kai jau sienom iš skausmo lipau. Aš paniškai bijau adatų, baisiausia, kad mano skausmo slenkstis labai žemas. Antro vaiko labai laukiau, labai norėjau. Tai išsvajotas, išmyluotas ir visaip kaip lauktas stebuklas. Bijojau visokių rizikų, ieškojau mirtingumo gimdymo metu statistikos (ko nebuvo su pirmu), prisigalvojau visokių galimų komplikacijų. Iki 36 savaitės vaikas gulėjo įsitrižai, gydytojai prognozavo 3% tikimybę, kad vaikis apsivers iki gimdymo (apie pirmą gimdymą galite paskaityti http://www.supermama...?...c=57782&hl= ). Žodžiu, gydytoja paskyrė CP dieną 38 sav. ir likimo ironija - man prasidėjo sąrėmiai, vaikis apsivertė. Užsiprašiau epidūrio (užteko pirmą kartą be nuskausminimo stenėjau) ir per 5 val. pagimdžiau. Mano baimės buvo visiškai nepagrįstos, nei aš plyšau, jokių gimdymo traumų, vaikas gimė su virkštele ant kaklo, bet deguonies bado nebuvo. Skausmas ... na tai nėra skausmas. Aš pavadiniau - stipriai užkietėję viduiariai ir niekaip nesigauna pasituštinti   O po to TOKS PALENGVĖJIMAS...

Gyvenimė turėjau dvi sunkias avarijas (paskutinėje buvau kontūzyta), stomotologas su savo nuskausminamais - didžiausias priešas (aš alpinėju kėdėje kolsuleidžia vaistus). Turėjau du negimdinius ir tris abrazijas (nesivystantys, persileidimai), paksutiniais metais vis operuodavo ir operuodavo, vaistų į pilvą prisileidusi tiek, kiek gyvenime neteko, man mažai (~4 metų) valydavo ausisnuo sieros kamščių po spausimu, nes visi uždegimaituo pasibaigdavo. Nuo ligoninės ir nuo gydytojumane jau purto. Bet abu gimdžiau natūraliai ir tuom labai džiaugiuosi, nes atsigavau labai greitai. Palatoje gulėjau su moterimi kuri po CP niekaip negalėjopamaitinti vaiko (nesigamino priešpienis), aš tris naktis praleidau be miego, pirmą naktį nušliaužiau į naujagimių skyrių mišinuko (mane veda iš proto alkano vaiko klyksmas), antrą dieną aš beveik begiojau pasiramstydama sienomis ir prašiausi namo ir labai džiaugiausi, kad išstenėjau pati, nors komanda (chirurgai, anesteziologė,sesutės) jau stovėjo pasiruošę ir laukė kada išvež pjaustyti (anesteziologė sutiko leisti bandyti 6 stūmimus, pagimdžiau ant 4-to).

Tiesa, gimdžiau su įtvaru ant rankos, todėl labai padėjo vyras, aš net jo kvepavimus į ausį girdėjau 

Dėl MP - kaunuosi iki paskutinio pieno lašo, naudoju visus ir močiučių, ir šiuolaikinius metodus. Pirmą mėnesį  labai padėjo vyras: jis naktinimis keldavosi, keisdavo pampersus, pažadindavo maitinimui, atriaugindavo vaiką, darydavo valgyti, tvarkydavo namus, ruošė su vyresnėliu pamokas. Antrą mėnesį aš su vaiku jau išvažiavau iš namų. Netiesa, kad maitinanti motina sėdi namie: pamaitinu ir mašinoje, ir kavinėje, ir parduotuvėje, ir netgi teismo rūmuose. Taip pat sekantįmėnesį išskrendu į Vokietiją su vaiku (teismų maratonas), dalyvauju darbo susitikimuose (kai manęs paprašo dalyvauti). Ir tik į sporto salę važiuoju be vaiko,palieku nutrauktą MP tėtukui. Nesu motina - didvyrė, bet ir siaubo pasakaitėmis iš rūsio nelabai tikiu.

P.S. atsiprašau, kad tiek daug prirašiau, bet emocijos liejasi per kraštus. Gero vakaro visoms 

O kad virkstele ant kaklo neimano per echoskopa pamatyti?      Dziugu kad viskas taip gerai baigesi, bet istikro tai rizika nemenka buvo manau.. 

lietaus_alisa, jei viena auginsi vaikeli, gal maitinti paciai netgi tikrai butu patogiau misinuku pliusu daug tame, kad MB gali ir naktim keltis ir dienom pabut ir t.t , taciau kai reikes susitvarkyt vienai na , o galu gale, nepatiks maitint galesi pradet duot misinukus (tik tiek kad (.)(.) bus prasitampe kaip suprantu gi turetu issitampyt nuo to, kad padideja- sumazeja)
taciau del gimdymo, nezinau, man is viso atrodo per daug rizikinga gimdyt. na ir maza kas.. paskui laiko niekaip neatsuksi atgal, nebegalesi nieko pakeisti. nezinau, nematau tikslo rizikuoti tokiam procese.
beje, kazkuri raset kad saremiu skausmus reik visus irgi per cp istvert  pirma kart girdziu. gi tada nejautos negaletu daryt, butu per velu. kiek pamenu, bent jau man buvo taip, kad truputi truputi pradejo mausti pilvo apacia, paskambinau daktarui ir del sventos ramybes nuvaziavau, o jis sako: jau, bet cia dar pati pati pradzia. padare echo, t.t. ir nieko nelaukdami ejom ruostis cp, leido vaistus ir t.t. kazkodel ir kateterio nepamneu kaip nepatogumo is viso jo nepamenu kad man anksti issieme
na, siaip ar taip, jei jau pasirenki naturalu buda, kelio atgal nebera, zinoma, buna skubus cp, bet skubus cp yra tikrai zymiai blogiau uz planini. ir is viso, kam tas stresas, skausmai, stumimai, plysimai? kam kesti visa tai jeigu galima tiesiog paguleti ramiai , o rezultatas tas pats 

taip, (.)(.) galima pataisyti  kiekviena ziurim kaip patogiau, geriau. mano atveju, MP nebuvo patogumas, nes turiu MB, kuris galejo naktim keltis ir daryt misinuka, taip pat priziureti, kai kur islekt norejosi.

taip pat ir mama gali puikiai kuriti rysi su vaiku maudydama, eidama i kiema, siaip panesiodama, rengdama, zaizdama