Įkraunama...
Įkraunama...

motinos pienas ne sveikiausias maistas kudikiui

QUOTE(Rucelie @ 2009 04 17, 10:48)
tikrai nemenkinu jų darbo ir jas gerbiu. nesiekiu savo postais kažko sumenkinti. gaila jei taip pasirodė.
nežinau kaip kitose ligoninėse, bet Kauno IIoje tai žindymas yra statomas tikrai aukščiau daug ko. info pilna, palaikymas didžiulis. bet moteriai visgi paliekama teisė rinktis. visuomenė taip pat turi ją palikti.

Kova su vejo malunais lotuliukas.gif Jau buvo tokia tema "nenoriu maitinti" ir tik baremes lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Simulcika @ 2009 04 17, 11:34)
Nu būtent. Kažkaip labai jau norisi toms tobulosioms, kad kitam būtų blogai. Nori kad mane apvemtų, kad soskės vaikas sirgtų. Rašo ir turbūt net rankas trina "pažiūrėsiu, kaip ant tavęs vems" "sirgs vėliau". Ir visa tai tik tam, kad patvirtintų, jog ne be reikalo jos vargo ir maitino MP, ne be reikalo gimdė natūraliai ir skausmuose. O kai tų, kurios nei maitino nei gimdė natūraliai, nesikankino ir t.t. vaikučiams viskas gerai, tai net pyktis sukyla turbūt iš serijos "aš vargau, stengiausi, aukojausi, jos to nedarė - o rezultatas panašus. Apmėtom akmenim ir prigązdinam kaip bus blogai, tegul"
Šlykštu net skaityti iš tikro. Kažkoks nesveikas troškimas, kad kitam blogai būtų, linkėjimas blogo. Ant manęs vėmė ir šiko maždaug, tai ant kitų turi irgi vemti ir šikti. Žo....


Atsimeni, kai taves prasiau po vaikelio gimimo pasipasakoti SM, kaip eisis tau?
Tai va, norejau pasakyti, kad tuo tikrai nesiekiu pasijuokti is taves ir netrinsiu rankomis, kai galbut tavo vaikelis "apvems" ar "aps..." tave. As asmeniskai net negaliu tokiu zodziu vartoti, kalbant apie kudiki...man tai ne kazkokie sunkumai, o tiesiog normalu ir savaime suprantami dalykai, naturalu...
Man tiesiog butu smagu ir grazu stebeti tavo motinystes instinkto atsiradima ir jo stiprejima, gimus vaikeliui wub.gif ....ypac kai tu juo dabar netiki, nejauti...net neisivaizduoji, kaip gali pasikeisti viskas...O gal ir nepasikeis niekas, tada dar kitokia patirtis butu....
Atsakyti
man po cp kai atnese vaikiuka, galima sakyt LIEPE maitint (bak'e) , pasakaiu kad atsoktu, nes buvau jau pries cp sakius, kad nemaitinsiu, bet prilipo prie manes vaje.. doh.gif guliu po CP dar apsvaigus, duoda ji man vaika, sako 'imk, maitink', sakau 'atsok, sakaiu kad nemaitinsiu' tai jinai pradejo man ten leisgyvei moralus skaityt ir pasake ' o man tai koks skirtumas, nors ir invalidas bus' unsure.gif ,MB neistvere, jau kai pasake, tai net cia nerasysiu lotuliukas.gif lotuliukas.gif daugiau ir nebuvo atejus, galvojau dar skunda rasyt, kaip drista is viso sitaip kalbet, kistis cia tik musu seimos ir be to labai intymus reikalas. va kokiu yra nepakanciu nezindymui irnesakyk.gif esu nagla kaip tankas lotuliukas.gif taip kad drasiai visad sakydavau ir sakau, kad nemaitinau ne vieno kartelio, koks kieno reikalas.
Atsakyti
QUOTE(mazass @ 2009 04 17, 10:02)
Atsimeni..


Atsimenu ax.gif
Ne tave turėjau minty, o tiesiog apskritai paskaičius pasipešiojimus susidaro toks įspūdis smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Rucelie @ 2009 04 17, 10:20)
ragnez, juk tikrai nėra tokia liūdna situacija. kūdikius IKI 6 mėn tikrai daug mamų žindo. pati pamenu iš bendraamžių, tiek vieno, tiek kito vaiko. manau Lietuvoje daugiau kūdikėlių užauga maitinami MP, nei mišiniais, nors nežinau aš statistikos.


o mano patirtis priešinga, kiek pasižiūriu vienetai maitina, na iki kokių 3mėn dar galiu sakyt dauguma bet vėliau schmoll.gif

QUOTE(Rucelie @ 2009 04 17, 10:36)
zindymu susije mitai - labai gajus, o zindyti norincios moterys susilaukia per mazai palaikymo, normalios pagalbos ir teisingu ziniu.
priešingai, pagalbos dabar labai daug.


galbūt didžiuosiuose miestuose, o mažesniuose paplitęs mitas, kad geriau yra mišinukai (ten net ant pakuotės surašyti vitaminai doh.gif ), klijukai ir pan.... aišku dauguma gydytojų skatina žindyti bet tikrai ne visi, taip kad nereikia spręsti tik pasižiūrėjus į savo kiemą schmoll.gif nesakau kad reikia kažkokios ypatingos pagalbos ar palaikymo bet kai jau žindai virš trečio mėn tai į tave žiūri tokiom akim blink.gif ir vos ne kaip tu tą vaiką kankini, nu ką tokiems atsakyt? doh.gif
Atsakyti
QUOTE(dange @ 2009 04 17, 10:49)
Netaikiau asmeniškai, tiesiog "filosofavau" apie stereotipus ir vertinimus apskritai. Jei užgavau- atsiprašau  4u.gif

dange, as nepykstu ir labai gerai tave supratau. specialiai atsakiau taip, kaip neretai atsiliepiama i bandyma patarti forume, ty - gynybiskai. pati supranti, kad norint konsultuoti zindymo sunkumu patiriancias moteris neuztenka "know how" apie zindyma - reikia ir gebejimo tinkamai tas zinias perteikti, nes moterys neretai buna emociskai labai pazeidziamos... net ir i visiskai nuosirdziai, geranoriskai suteikta patarima gali buti sureaguota neadekvaciai - ir tai nebutinai konsultuojanciojo problema. kita vertus, nors forume suteiktos zinios ne visada pasiekia ta konkretu adresata, rasytine informacija islieka ir galbut kas nors kitas skaitydamas gebes naudingai ja pritaikyti.

QUOTE(Rucelie @ 2009 04 17, 10:58)
deja, apie tai galima tik pafilosofuoti. ir tie pasirinkimai daugelyje sričių yra nelygiaverčiai. dažnai apie tai net nesusimąstom. tiesiog būtent ši tema yra kaip niekad užaštrinta.

tam ji ir yra uzastrinta - kad susimastytume.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 17 balandžio 2009 - 10:20
QUOTE(linuse85 @ 2009 04 17, 11:12)

galbūt didžiuosiuose miestuose, o mažesniuose paplitęs mitas, kad geriau yra mišinukai (ten net ant pakuotės surašyti vitaminai doh.gif ), klijukai ir pan.... aišku dauguma gydytojų skatina žindyti bet tikrai ne visi, taip kad nereikia spręsti tik pasižiūrėjus į savo kiemą  schmoll.gif nesakau kad reikia kažkokios ypatingos pagalbos ar palaikymo bet kai jau žindai virš trečio mėn tai į tave žiūri tokiom akim  blink.gif  ir vos ne kaip tu tą vaiką kankini, nu ką tokiems atsakyt? doh.gif


sakyciau, kaip tik nemaitinancios daug tolerantiskesnes, maitinkit jus kad ir iki mokyklos, bet tos, kurios nenori, nereikia ju metyt akmenimis. tiesiog jos turi kitokia nuomone ir tiek. pvz kiek pamenu Raganez nelygina drabuziu, o as lyginu, bet tai nezadu cia dabar jos teist.
zindancios mamos yra daug agresyvesnes ir piktesnes doh.gif lotuliukas.gif kazkada buvom akropolio maximoje, stovim eileje prie mesos, ir viena moterele, su mazu vaiku vezime, prasibrove per vis eile ir sako taip piktai, visa persikreipusi: as esu maitinanti motina, neturiu laiko stoveti eileje, duokit to to ir ano..' mes irgi su vaiku buvom tada, jam tebuvo gal 2-3men, susigincijom su ta motera, palaukit, gi ir as maitinanti vaika, badu nemarinanti, kas cia per isskirtinumas?
cia tas pats kaip su gejais, jie laiko save issskirtiniais, labai daug apie save sneka ir t.t. laugh.gif
Atsakyti
soske, mano nikas ragnez 4u.gif atsiprasau uz off top'a... tik kad jau senokai susirasinejam iv. temose, tai norejau atkreipti demesi, nes klaida ikyriai kartojasi. ax.gif
Atsakyti
QUOTE(ragnez @ 2009 04 17, 11:28)
soske, mano nikas ragnez  4u.gif atsiprasau uz off top'a... tik kad jau senokai susirasinejam iv. temose, tai norejau atkreipti demesi, nes klaida ikyriai kartojasi.  ax.gif


uoi, na man kazkodel anaip uzstrige nors tu ka lotuliukas.gif blush2.gif blush2.gif
Atsakyti
Žinoma, kad mamos pienukas geriausias maistas kūdikiui, na, nebent mama serga ir geria kokius nors labai toksiškus vaistus. Tačiau aš nesu už žindymą, bet kokia kaina.
O mano pačios požiūris į žindymą daug kartų keitėsi.
Vienintelis dalykas, kurį atsimenu iš vaikystės susijusį su žindymu, tai, kai nusižiūrėjusi nuo mamos, kaip ji žindo mano broliuką, bandžiau "pažindyti" savo meškiną (man buvo 4 metai)lotuliukas.gif Tačiau po to nebuvo taip juokinga, nes taip gavau nuo mamos barti, kad meškinas ilgai iškeliavo į žaislų dėžę - paprasčiausiai nežaidžiau juo, o ir maitinti kokį žaislą jau nesinorėjo, nes mane mama tiek prigrasė, dar dabar atsimenu 4u.gif Po to, "gyvai" beveik nesusidūriau su maitinančiom mamom, o jei ir susidurdavau kažkaip nesmagiai šalia jausdavausi ir visada galvodavau, kad aš tikrai maitinsiu mišinukais.
Visai netikėtai, iš kart po 12kl. tapau nestuke.gif ... Turėjau 8 mėnesius fiziškai, psichologiškai ir visaip kitaip pasiruošti būti mama. Ėjau visur kur galėjau, rinkausi info ir vis stebėdavausi, kodėl žindymo pamokėlės vis tokios lyg su piktu grasinimu, kad maitinti MP būtinai reikia ir taškas. Kadangi man jau buvo ir taip gana spaudimo ir nusistebėjimų, kad kaip aš tokia jauna auginsiu vaiką ir kaži kas iš jo išaugs, nusprendžiau kad geriausia bus, jei žindysiu ir bent jau dėl vaiko maitinimo niekam neužkliūsiu ax.gif Ir iki gimdymo apie žindymą, kūdikių priežiūrą ir kt. dalykus abudu su vyru žinojom tikrai daugiau nei pakankamai 4u.gif Ir nors galvojau, kad man puikiai seksis, bet po gimdymo susidūriau su įvairiomis problemomis: nugraužtais speneliais (teorija dar ne viskas), mastitu... O po to atsirado kažkoks neaiškus skausmas-peršulys-diskomfortas maitinant, kurio priežasties niekaip nerandu unsure.gif Tiesą sakant, maitinti pirmo mažiuko giliai širdyje visai nenorėjau, o dar tas nemalonus jausmas, bet bijodama būti dar labiau užsipulta ( na tik pasakyk kam nors, kad turi apsčiai pieno, o nenori žindyti) maitinau toliau. Po to pradėjau pastebėti, kad netverdama to nemalonaus jausmo, neprimaitinu mažiuko, bet net ir tuomet neišdrįsau nusipirkti mišinio, nes juk kursuose sakė, kad ta diena, kai vaikas gaus mišinio bus pirma į nujunkymą. 4 mėnesį, jis nepriaugo svorio ir gydytoja liepė primaitinti tyrėmis. Diskomfortas dėl žindymo vis didėjo. Namie buvo įvairiausių pykčių, nes vyras norėjo, kad maitinčiau, aš nenorėjau ir man nepatiko, bet maitinti galėjau, todėl maitinau, nes kaip gali nemaitinti, kad knygos internetas pilnas tokių frazių "MP maitinami vaikai protingesni" ir pan. Pamažu pastebėjau, kad vis rečiau noriu apimti vaikutį ant rankų. Norėdavau vis lėkti iš namų kuo toliau, o išėjus, kuo ilgiau neiti namo unsure.gif Vieną rytą, kai maitinat ypač skaudėjo nusprendžiau, kad daugiau tai negali tęstis ir labai drastiškai nutraukiau žindymą. Ugniui buvo 6 mėnesiai ir 28 d. Ir viskas pasikeitė į gerą, norėdavau dažniau pamyluoti vaikutį ir niekur nebesprukdavau iš namų, ir naktį man net nebūdavo sunku keltis daryti mišinio ir netgi su vyru sumąstėm, kad smagu būtų turėti dar vieną mažylį wub.gif
Dar nebūdama antrą kartą nestuke.gif vis sakydavau MB, kad net nebandysiu žindyti ir į GN keliausiu su receptu vaistų, stabdančių pieno gamybą, bet po to užsikrėčiau natūralistinėmis M. Odent idėjomis ir nusprendžiau, bent jau pabandyti.
Dabar maitinu savo beveik 3 mėnesių mažiuką. Šįkart nebuvo problemų pradedant žindyti (jokių nugraužimų, mastito), bet vis dar yra tas nemalonus jausmas maitinant doh.gif Jei manęs, kas paklaustų ar noriu maitinti ir paprašytų atsakyti labai nuoširdžiai, tikriausiai atsakymas būtų nenoriu... Gal man dėl to ir skauda. Gal dėl to, kad esu labai jauna, kad būčiau gera, kantri ir rami mama, man reikia šiek tiek laiko pabūti atskirai nuo vaikų. Nedaug, kelis vakarus per savaitę užsukti pas mamą ar draugę arbatos, vienai, be vaikų, negalvojant ar jie sotūs. Labai noriu nors gerą pusvalandį per dieną pasportuoti, kai mažiukai miega, o vyras namie, bet negaliu, nes šįkart turiu nedaug pienuko ir pabėgiojus jo išvis nelieka nė lašo, o jei eičiau į treniruotę su kelione susidarytų 2,5 val nebuvimo namie doh.gif Kartais noriu trumpam išeiti ir pabūti tarp suaugusių žmonių, nesukant sau galvos dėl namų rūpesčių( nes dabar kai kur išeinu man kapsi vienintelė mintis, ar sotus ir t.t.), kiek tai įmanoma, nes mamai kaip sekasi vaikams rūpi visada. Myliu savo vaikus, taip labai, kaip tik moku ką nors mylėti, bet žindyti nė vieno vistiek nenorėjau ir širdies gilumoje nenoriu.

Atsakyti
na va ir nesuprantu tokiu auku schmoll.gif kam tada maitini? kad bobutes nepeiktu, mat jauna su 2 vaikais ir dar dzista nezindyt doh.gif ? nusisikt man ant tokiu bobuciu ir ju nuomoniu irnesakyk.gif savo gyvenima gyvenu pati ir nieks nepaaiskins irnesakyk.gif g.gif manau, cia tik mamos reikalas apsisprest, netgi vyras ne prie ko schmoll.gif dristu jis man pakomanduot kad maitinciau mp lotuliukas.gif gun_bandana.gif
uz viska yra svarbiau ramybe, gera nuotaika ir laime namuose 4u.gif
Atsakyti
man pirmą mėnesį dukros žindymas irgi buvo nerealiai skausmingas. klykt norėdavosi, kaip skaudėdavo. plius suplėšyta buvau skersai išilgai, speneliai į draizgalus panašūs būdavo. tomis akimirkomis, kai ji valgydavo, tikrai jokios meilės vaikui nesugebėdavau pajaust...vienintelė mintis būdavo: "greičiau tu pabaik" doh.gif maždaug po mėnesio viskas apsinormalizavo, gal krūtinė priprato prie mažylės, bet tas skausmas man iki šiol prisimena... pamenu kasdien paimdavau ją maitint, įsikąsdavau į pagalvę kol mažoji gerai įsisiurbdavo ir sarkastiškai galvodavau - kažin ar čia tas didysis žindymo malonumas? doh.gif bet tas tęsėsi tikrai gal apie mėnesį 4u.gif užjaučiu jeigu tas jausmas visą žindymo laiką buvo kažkam blink.gif
Atsakyti