QUOTE(soske @ 2009 04 19, 16:03)
'jeigu vaikui bus gerai, bus gerai ir man'. na neturiu neturiu as to tokio stipraus motinystes instinkto, taciau daugybe moteru jo neturi (tokio stipraus, kaip daugelis cia rasanciu) ir sekmingai augina vaikucius, myli juos nemaziau negu jus.
As kazkaip tokio stipraus ir nenoreciau turet

Net baisu, kai pagalvoju, jog galesiu save apleisti, savo tikslus, pomiegius, isvaizda ir kazkam atiduoti savo gyvenima
Kazkodel galvoju kad gyvenimas priklauso tik mums, ir nera reikalo jo niekam atiduoti, nei vyrui, nei vaikams nei tevams. Aisku, jog reikia ir myleti ir rupintis ir padeti artimiems, bet tas krikscioniskas atsidavimas tai man kazkoks bebrasmis dalykas atrodo.
QUOTE(linuse85 @ 2009 04 19, 16:48)
Visiška tiesa, jei nori lakstyti pas draugus, į kirpyklas, klubus ar dar velniai žino kur, o nesinori būti su vaiku, tuo labiau tik gimusiu tai kur bus tas noras žindyti
Kaip tai velniai zino kur? Taip rasot, lyg kirpyklos ir isejimas pas draugus butu kazkokie nereikalingi dalykai zmogaus gyvenime

Bet juk kai maistas baigiasi namuose i parduotuve juk iseinam? tai kodel turetumem neisit is namu kai plaukai ataugo?

Kodel turetumem atsiriboti nuo draugu rato? O klubai tai kas, blogis kazkoks?

Tai vieta pasokt, susitikt su draugais, prasiblaskyt

Kad ir jaunai mamai, kodel gi ne? Kodel toks galimybiu supriesinimas turi but, ar negali buti taip kad ir iseiti i kirpykla noriu ir su vaikeliu pabut noriu
Reiketu dziaugtis, kad kaikurioms galimybes leidzia nepavargti auginant vaikeli, nes tokia mama noriai ir zaidzia ir bendrauja ir juokiasi su vaiku. As savo mama atsimenu amzinai kanors blizginincia, gaminancia koki nors niekam nereikalinga troskini, skalbiancia

Is kur gi jai buvo jegu ar noro zaisti su manim? O taip norejosi