O aš skaičiau Azanovo straipsnį apie vaikų vardus, kad negalima duot užsienietiškų vardų lietuviams.
Jei yra tauta, kuri turi savo kalbą, tai turi ir savi vardyną. Ir jei vaikas ten koks Chose Ignasio ar Gvadelupė, tai tipo jie kažkokie jausis ne iš tos šalies, juos trauks kitos tautos. Nu nelanbai aš moku paaiškint, bet tai toks kažkoks vidinis dalykas, kuris žlugdys asmenybę Lietuvoj, gali verst jaustis nekaip. Jam geriau būtų gyvent ten, kur jo vardo kilmė. Čia reikia tą straipsnį paskaityt.
Atseit vardas labai daug ką žmogui duoda, formuoja jį kaip atsikrą asmenybę.
Azanovas pataria vadint vaiką dviem vardais, kad tokių nebūtų, nes Gretų ir Gabrielių pavyzdžiui yra labai daug ir asmenybės supanašėja, o jo nuomone, pvz. Greta Rūta jau yra asmenybė, nes ji tik viena tokia.
Aš labai labai noriu mergytės. Kai gims, jeigu gims mergytė, būtinai pavadinsiu ją Žemyna.
Kaip jums šitas vardas. man jis nerealus.
Žemyna yra lietuvių mitologijos žemės deivė.
Mano pirmo sūnelio vardas Martynas, sūnelio - angeliuko vardas Laurynas.
Man dar labai gražus vardas Faustas.
Mano vyro vardas grynai lietuviskas, ir ka , jam lietuva tikrai ne ta salis, kad ji labai jau trauktu cia gyvent. Mano vardas ne lietuviskas, tik as niekad is lt kojos nekelciau visam laiku, nesu patriote jokiu budu, bet man ir cia gerai gyvent. O vien citatos is straipsnio manes neitikino. Tad sias teorijas jis pats sukure, kuriomis as netikiu, nes manes viduje niekas nezlugdo turint si varda, as kaip tik dziaugiuosi, kad tokiu kaip mano vardu nera daug