Neskiepyti vaikai rečiau serga bet kokiom ligom?

1.Baigėt Vilniaus MF
2.Ar tokia įvykių seka būdinga ir infekcinei ligai? Jei ne- kodėl?
3.Palyginam: vakcina ir analogiškai- liga.
4.Patikslinkit, ką reiškia "iš neturėjimo, ką veikt" Ką veikti, vakcinavimo atveju, imuninė sistema tikrai turi Šią teoriją žinau, kaip ir kitą: apie persirgtą infekciją, kaip autoimuninį procesą paleidžiantį mechanizmą. Abi turi savos logikos

Pagaliau! Ačiū, kad trumpai aiškiai pasidalinote teorinėmis žiniomis apie specifinio imuniteto susidarymą.

1. VU MF Medicinos biologija, magistrantūra
2. Manau, kad taip. Bet su klinicistu nedrįsčiau ginčytis
3. Taip, ligos atveju viskas sudėtingiau: prireikia daugiau laiko iki specifiniai antikūnai pasigamins ir tt. Tikrai neagituoju atsisakyt skiepų. Tačiau kasmet skiepytis nuo gripo kažin, ar verta.
4. Procesus iki antikūnų pagaminimo: nespecifinį imunitetą (fagocitozę), T limfocitų aktyvavimą, antigeno pateikimą ir tt. Šią teoriją paminėjau ne dėl to, kad laikyčiau ją vienintele teisinga

Papildyta:

Rašydama, kad "čia tokia teorija", turėjau minty, kad taip turėtų veikti vakcina. Kad neturėtų sukelti ligos simptomų

Seku sita temuke senai, nes pati kai laukiausi vis galvojau skiepyti ar ne. diskusijos karstos cia verda
Man teko lankytis pas gyd.neruologa homeopata Leona Stanku(HomeoMedika,Druskininkai). Zodziu issikalbejus apie skiepus jis pasake tik taip, as savo vaiko neduociau nuodyti skiepais, musu senoliu niekasnskeipijo ir paziurekit koki amzeli jie nugyvendavo, o cia skiepija irorganizmui paciam neleidzia kovoti. cia gyd zodziai.
Kai laukiausi, buvau linkusi daugiau link to, kad neskiepysiu vaikelio ,kadangi mazutei nebuvo lemta gyventi siame pasaulyje taip ir liko si tema skiepyti ar ne.
Bet visgi ziurint i ateiti, labai ydomu skiepyti ar ne? Cia rasote medicininiais terminais, as kai nebaigusi tokiu mokslu tai man gudus miskas

Pagal Immunologijos vadoveli, vackinos tam ir yra, kad sustiprinti igytaja immunine sistema. Mes turime dvi immunines sistemas: pasyviaja ir igyjamaja.

Kas per agresyvumas
Nuo kada vakcina yra "chemija"? Pagal genetikos vadoveli ir mano asmenini darba, vakcina yra organines kilmes = purifikuoti baltymai, DNA tam tikros dalys, purifikuotos riebalines ar rugstines dalys: gyvulinis audinys sukryzmintas su zmogiskuoju audiniu tam tikru santykiu

Pienas, mesa, duona, vynasm, zmogaus kunas, ir siaip visa gamta yra "gryna chemija". Tas pats oras, kuri jus kvepuojate yra cheminis junginys O2., neiskaitant kt. chemniniu junginiu (pvz. Pb)



Tam yra skiriami imunologijos, virologijos, lasteles molekulines biologojos, genetikos, ir (zmogaus) mikrobiologijos kursai. Jie labai brangiai kainuoja ir uzima kelis studiju metus

Kur pazvelgsi, aplink mus visur yra "chemija", yra mes patys esame "chemijos" dalis : ar tai butu organine ar neorganine chemija

[quote=dainele,2009 05 04, 00:47]

Nuo kada vakcina yra "chemija"? Pagal genetikos vadoveli ir mano asmenini darba, vakcina yra organines kilmes = purifikuoti baltymai, DNA tam tikros dalys, purifikuotos riebalines ar rugstines dalys: gyvulinis audinys sukryzmintas su zmogiskuoju audiniu tam tikru santykiu

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Sacharozė
Trometamolis
Aliuminio hidroksidas
Hanks terpė be raudonojo fenolio
Formaldehidas
Fenoksietanolis
Injekcinis vanduo.
Difterijos anatoksino.......................…………………………….
Stabligės anatoksino..………….....................…………………..
Bordetella pertussis antigenų:

anatoksino……………………………..................................
filamentinio hemagliutinino...............................……………
Inaktyvinto 1-ojo tipo polioviruso...........................……………
Inaktyvinto 2-ojo tipo polioviruso..................………………….
Inaktyvinto 3-iojo tipo polioviruso..................…………………
B tipo Haemophilus influenzae polisacharido, konjuguoto su stabligės baltymu...……………………………………………...

kartais pasikarščiuoju,bet tikrai nesu agresyvi gal jums reiktų pasidomėti,kas įeina į vakcinų sudėtį

Kadangi dar pasirinkau citatu, tai pacituosiu ir pakomentuosiu

Liaudiskai tariant, naturalios infekcines ligos metu, kunas pasitelkia abi musu imunines sistemas kovoti su liga. Is pradziu veiki vieni "organizmai", paskui kiti skuba i pagalba, kai ir tie nepadeda saukiami i pagalba "sunkioji artilerija" naturaliosios antivirusines ir su liga kovojancios "lasteles".
Jei liga buvo susijus su igyjamaja imunine sistema, tai organizmas po ligos igys ilgalaiki arba trumpalaiki imuniteta. Arba, jei organizmas nepajegus kovoti, zmogus mirsta.

Povakcinacijos metu, liga organizme yra simuliuojama. Pirmos vakcinacijos stadijoje, organizme vyksta ivairios "atpazinimo" ir atmetimo reakcijos. Tai trunka apie 7d. Tam tikros lasteles, kurios atpazino tam tikra chemini elementa, i kuri jos privalo sureaguoti, jos aktyvuojamos ir igyja atpazinimo mechanizma. Pakartotinas skiepas butinas, kad uztvirtinti sekminga imunizacija ir kad lasteles atsakingos uz tam tikra bakterijos chemini elementa, ji iskart atpazintu reikalui esant ir ji sunaikintu tuoj pat.

Tiek tos "liaudiskos kalbos" apie imunologija



Jus teisi, siaip yra rekomenduojama vakcinacija atlikti pakartotinai po 20-25metu, bet deja, tai daugely saliu, gal isskyrus germaniskasias, is man zinomu virologijos info saltiniu, pakartotina imunizacija "pamirstama"

Pasidalinti ziniomis nera sunku, bet kartais nebuna prasmes, kai yra isankstinis nusitatymas "as viska zinau"

Stai vienas is pavyzdziu
Skiepai sukelia komplikaciju 1 is 100.000 atveju.

Neskiepyto vaiko atveju susirgti tam tikra liga yra 1:2000, skiepyto vaiko atveju 1:1000.000

Kadangi tai liecia identiskus dvynius, ta pacia aplinka ir t.t, tai medicininiai ir visokie psichologiniai eksperimentai yra labai brangus, bet be galo verti mokslui tyrinejant visokias fiziologines, genetines, psichologines ar sociologines charakteristikas. Moksliniu medicininiu atveju ident. dvynuku stebejimas yra imanomas, jei 89%-99% visuomenes yra vakcinuota , tuomet vadinamas susidares imunologines fenomenas, vadinamas "bandos imunitetu" leidzia prileisti, kad vaikas toje visuomeneje gal ir neuzsikres tam tikra liga.

Gerbiamoji, as jums galiu visa vadoveliu sarasa isvardinti, tik ar jus skaitysite?
Pradeti galima nuo imunologijos vadovelio ir uzbaigti histologijos ar biofizikos vadoveliu, kuriame issamiai aptarta bakteriju, virusu ir lasteliu termodinamines ir kinetines savokos bei principai. Sis mokslas isties idomus ir vertingas suprasti zmogaus imunine sistema ir analizuoti bakteriju, virusu ir protozoa veikla zmogaus organizme. Tai rasau be jokio sarkazmo ar ironijos
liu
As ne Dange, bet labai panasu. Ir pastaruoju metu yra sukurta nemazai technologiju ne tik sintetinti antigenus, bet ir naudoti DNA medziagas autoimuninem ligom gydyti, jei isijungia C1-C3 (ab) ar kt. C1-C5 imuno-reguliaciniai mechanizmai.

Esu ne Giedre M, bet vis tiek kisu nosi i jusu diskusija Kadangi cia diskusijos dalyviu dauguma nera ragave medicinos/chemijos/biochemijos/genetikos/virologijos mokslu, tai sakyciau, kad GiedresM. vienos is pateiktu teorijos santrauka pateikta suprantama kalba auditorijai kalba, labai tiko.
Negi mamoms bus aiskiau kai pradesim vardinti klasikini ar lekticini komplementu aktyvavimo mechanizma, MHC I, II, III ir t.t. kt. "medicininius keiksmazodius" ?

čia taip gražiai viską dėstot lyg vakcinos neturėtų šalutinių poveikių,ir būtų vitaminų šaltinis.
ar savo vaikus visais skiepais drąsiai skiepyjate

Smagu, kad esate neagresyvi ir dziugu, kad aktyviai domites medicinos pasiekimais

Is jusu pateikto saraso, permetus aki, krinta tik du hard core "chemija": aliuminis ir formaldehydas. Visos kt. medziagos yra organines kilmes ir randamos dauguma organizmu: sacharozes turite nemazus kiekius jus, polisacharidai yra daugelio bakteriju apvalkalo sudedamoji dalis. inaktyvintai -praktiskai apdirbti baltymai, konjuguoti baltymai - reiskia pakeista tam tikra baltymo cheminio elemento sekvencija(=eile), filamentas randamas zmogaus, gyvio organizme, hemaglutininas - amino rugsciu dalele, anatoxinas ekstrahuojamas is ciano bakterijos.
Surasiau be jokio medicininio, biocheminio "suraitymo", tiesiog paprasta, suprantama eiliniam zmoguciui kalba.

Is farmakologinio aspekto, jusu paminetoje vakcinoje yra aliuminio. Bet isivaizduoju, kad kiekis yra micromilligraminio kiekio. Daznas antibiotikas, kuris yra skirtas kovoti su bakterijomis, neapsieina be neorganiniu medziagu, nes aliuminis, gelezis, cobaltas, manganis, sidabras, platina yra reikalinga risanti medziaga vad. porfurinams


Esu labai dekinga uz diskusija, nes teko pramankstinti smegenis ir prisiminti posaki, kad "pasikartojimas yra meistriskumo motina". Tik gaila, kad mano diskusine kalba yra menkos israiskos lygio, nes tiek chemija, tiek biochemija, biofizika ir t.t. mokiausi ne lietuviskai. Tai jauciu, kad man tikrai truksta tinkamu liet. teriminu

prieš kurį laiką buvo sudėtyje gyvsidabris dabar jis pakeistas Fenoksietanoliu,ne ką mažiau pavojinga medžiaga. ,Trometamolis taip pat pavojingas http://translate.goo...=lt...l=lt&sa=G
kad ir maži kiekiai bet gali pakenkti dar ir kaip,juk vaikutis pradedamas skiepyti tik gimęs.ir iki metų gauna 9 skiepus,tai labai daug kai tokios sudėtys.
mano vaikui reakcija buvo tą pačią dieną po skiepo(beje čia nemažai mamų,kurių vaikai nukentėjo),dėka kai kurių mamų sužinojau,kad skiepai turi ir kitą medalio pusę.
Žmogus mokosi visą gyvenimą

1) Teisingai, vakcina turi labai neigiama salutini poveiki demografijai. Deka vakcinos gimstamumo:mirimo santykis yra visiskai destabilizuotas. Kol nebuvo sukurta pirma vakcina, net ir "nekaltos" infekcijos nusienaudavo zmonija ir islaikydavo stabilu populiacijos kieki. Taigi, siuo atveju, vakcinos poveikis gamtai, ekologijai del geometrine progresija didejancios populiacijos yra labai labai neigiamas. Visais kt. aspektais, vakcina yra praktiskai geris, bet ne blogis.

2) Vaiku neturiu, bet jei tureciau butinai skiepinciau. Pati esu pakartotiniu skiepu salininke ir esu pasiskiepijus visus privalpmus skiepus po 20metu.

O siaip paemus, jei gincytumetes su azijieciais del pieno, tai jie jums irodinetu, kad pienas ir pieno produktai labai labai nesveika, sukelia zarnyno vezi ir kt. ligas (??), jei gincytumetes su indais, jie jums pateiktu kruvas argumentu, kodel gyvulines kilmes priduktai yra nesveika, jei gincytumetes su italais, ispanais, prancuzais, kad alkoholis nesveika, tai jie tik pasukiotu pirsta ties smilkiniu.

Jei jus isivaizduojate, kad vakcina yra blogis, tai niekas jusu isitikinimo ir nepakeis, nes jus tikite, kuom norite tiketi , nors mediciniai faktai (pvz. deka imunizacijos sumazeje ar visiskai isnyke ivairios epidemines ligos. Tai galite pasiskaityti kiekvienos salies Pulic Health pranesimuose) kalba patys uz save.
Siandien mokslas ambicingai netyrinetu tam tikru medziagu, padedanciu sukurti vakcina pries AIDS ar pries tam tikras veziu rusis, jei vakcinos teigiamas poveikis zmonijai butu neirodytas ir nepagristas. Dabar gi yra priesingai.

Iki atsirandant vakcinoms, mirtingumas nuo infekcinių ligų jau buvo sumažėjęs 80-90%. Tam įtakos turėjo gerėjančios gyvenimo sąlygos, visų pirma kanalizacijos atsiradimas, elementari higiena, transporto sistema, mitybos pokyčiai, bei gerėjanti medicinos paslaugų kokybė.



ir kartu su vakcinomis atsirado daug kitų ligų,tokių kaip pvz.priorix vakcinoje išvardyti šalutiniai poveikiai


Infekcijos ir infestacijos
Nedažni: vidurinės ausies uždegimas.
Dažni: viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažni: limfadenopatija.

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti: alerginės reakcijos.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nedažni: anoreksija.

Psichikos sutrikimai
Nedažni: nervingumas, neįprastas verkimas, nemiga.

Nervų sistemos sutrikimai
Nedažni: febriliniai traukuliai.

Akių sutrikimai
Nedažni: konjunktyvitas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni: bronchitas, kosulys.

Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni: paausinės liaukos padidėjimas, viduriavimas, vėmimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni: išbėrimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai dažni: vietinis paraudimas karščiavimas (tiesiojoje žarnoje  38 °C–≤ 39,5 °C; pažastyje, burnoje  37,5 °C–< 39,0 °C).
Dažni: injekcijos vietos skausmas ir patinimas, karščiavimas (tiesiojoje žarnoje > 39,5 °C; pažastyje, burnoje ≥ 39,0 °C).

Iš esmės nepageidaujamo poveikio dažnis po pirmos ir antros vakcinos dozės buvo panašus. Išimtis buvo tik skausmas injekcijos vietoje, kuris po pirmosios dozės buvo dažnas, o po antrosios vakcinos dozės tapo labai dažnas.

Įdiegus vakciną į rinką, vakcinos poveikio stebėjimo tyrimų metu pasitaikė šių papildomų reakcijų, laiko atžvilgiu susijusių su skiepijimu Priorix.

Infekcijos ir infestacijos
Meningitas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Trombocitopenija, trombocitopeninė purpura.

Imuninės sistemos sutrikimai
Anafilaksinės reakcijos.

Nervų sistemos sutrikimai
Transversinis mielitas, Guillain Barré sindromas, periferinis neuritas, encefalitas*.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Daugiaformė eritema.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Artralgija, artritas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Kawasaki sindromas.

* Encefalitas pasitaikė rečiau nei po 1 iš 10 milijonų dozių. Rizika po vakcinavimo susirgti encefalitu yra daug mažesnė nei rizika susirgti encefalitu dėl natūralių ligų (tymai: 1 iš 1000–2000 atvejų; raudonukė: maždaug 1 iš 6000 atvejų).

Retkarčiais negalima paneigti į epideminį parotitą panašios būklės su trumpesniu inkubaciniu periodu. Pavieniams pacientams būna laikinas, skausmingas sėklidžių patinimas po skiepijimo epideminio parotito, tymų, raudonukės vakcina.

Pasitaikė retų atvejų, kai po vakcinavimo Priorix vakcina išsivystė į tymus panašus sindromas.

Atsitiktinė injekcija į kraujagyslę gali sukelti sunkių reakcijų ar net šoką.