buvo laikas kai ir aš labai dažnai verkdavau... viskas praeina. tiklsiau ne praeina, o pasikeičia požiūris į viską. Dabar irgi labai dažnai verkiu, bet visai dėl kitų dalykų - žiūrėdama į miegančia dukrytę, skaitydama kokias nors eiles apie vaikus, žiūrėdama gyvenimišką filmą.... bet tai nėra blogai

tereikia išmokti dažniau pasidžiaugtis mažais dalykais

žinoma, tam prireikė laaaabai daug laiko....