bet yra kaip yra, laukiau kada jis pasirys, jo toks budas, niekada per daug neskuba. o sneketis, taip nuo dusios, tai labai sunku su juo, daug laiko reikia, kad prakalbinciau del kokio keblaus klausimo. Siandien padariau, kaip buvau suplanavusi, pasakiau, kad negyvensiu su juo, kad manau, jog esu verta daug daugiau, nei sugyventines ar suguloves statuso.. kad 6 metai pakankamai daug ir jau galima butu imtis ryztingesniu veiksmu. Jo reakcija i tai is ties mane sujaudino, jis labai nusimine ir kuria akimirka atrodo, jog net suprato, kad tikrai galetu man nusileisti.. net pasake, kad lekiam i baznycia susirasyti ir kad jis bijo, jog po paprastu vestuviu mes taip ir neprisiruosim padaryti didelio baliaus ir... labai greitai nukreipe pokalbi apie ..puodus(sia sav. maximoj 40% nuolaidos), taigi ryt vaziuosime rinktis puodu
dabar stengsiuosi nesneketi apie vestuves isvis, visvien ta diena, kai butas jau bus sutvarkytas ir paruostas gyvenimui labai arti, tad paziuresiu ar jis dar karta pasakys, kad reikia eiti pas kuniga ir issirinkti data ar ne, jei manys, kad as jam nusileisiu ir eisiu su juo gyventi be santuokos, tai teks jam dar karta nusiminti, nes kuo daugiau mastau, tuo labiau suprantu, kad uzteks tusintis, jau 6 metai praejo, ir ne mes pirmi kurie tuoktusi kukliai ir ne paskutiniai, be to, ne tuo to priklauso vedybinio gyvenimo kokybe.
