QUOTE(ieskantitiesos @ 2010 08 30, 13:46)
Aš pati esu iš margos šeimos - močiutės rusė ir ukrainietė, seneliai rusas ir lietuvis, tėtis lietuvis, mama rusė, aš su sesėmis užaugome lietuvėmis. Dabar mano vyras žydas, vaikai lietuviai, vyro motina gyvena Kanadoje, ir nors yra žydė, kalba rusiškai. Mano vyras kalba jidiš, lietuviškai, rusiškai, anglų. Man LABAI LENGVAI sekasi visos slavų kalbos, matyt genetiškai. Per 2 sav. Slovakijoje jau pusėtinai kalbėjau slovakiškai. Stebiu savo mažąją (jai 3,5 metų, labai daug prie auginimo prisideda mano močiutė ukrainietė.) Mano mažoji pradėjo kalbėti 2 metų, iškart pilnais sakiniais. Su savo prosenele "hutarit" (t.y. kalbasi) ukrainietiškai. Tikras "čiūdas". Su manimi lietuviškai. Atvažiavo Kanados močiutė šią vasarą, žiūriu, jau bando rusiškai. Va taip. Manau kad nieko baisaus tos mišrios šeimos. Kita vertus, labai reikia su vaiku bendrauti. Jei tėvai užsisklendę ir pavargę, jei juos erzina mažo vaiko čiauškėjimas ir nuolatiniai klausimai, jei jie nori pailsėti ir pažiūrėti TV, tai ir vaikas augs nekalbus, tylus, prislopintas. Aukokimės, mielosios.
Bet tai jau kitos diskusijos tema.
Bet tai jau kitos diskusijos tema.
Fantastiškas paliudijimas ir atsakymas tiems, kurie abejoja antros (trečios ir ketvirtos kaip ieskanti tiesos

