ar greitai pamirtsa vaikai kalba jei kuri laika jos nevartoja?
Vyras anglas, as lietuve, gyvenam UK, bet pakankamai nemazai laiko praleidziam LT. Dukra eina cia i darzeli nuo 11 men, tai kalba daugiausia angliskai ir kalba tikrai labai daug ( kaip jos amziaus vaikui). Lietuviskai kalbu su ja namie, supranta viska, pasako pavienius lietuviskus zodzius ( dramblys, obuolys, aciu, palauk...), bet sakiniai dar nesigauna, nors angliskai sakiniai jau jau jau. ( Dukrai dar nera dveju). Labai nepergyvenu - matau, kad ismoks abi kalbas tikrai. Tik reikes man daug dirbti, kad lietuviu kalbos gramatika ir rasyba butu taisyklinga. bet cia ateity.... 
be to, turiu labai puiku pavyzdi - mano teta lietuve, dede - rusas, gyvena Maskvoj... pusseserems vienai 18ka, kitai 12ka, abi puikiai kalba abiem kalbom ir dar mokykloje mokosi vokieciu, prancuzu, anglu....
be to, turiu labai puiku pavyzdi - mano teta lietuve, dede - rusas, gyvena Maskvoj... pusseserems vienai 18ka, kitai 12ka, abi puikiai kalba abiem kalbom ir dar mokykloje mokosi vokieciu, prancuzu, anglu....
QUOTE(smarty_978 @ 2012 08 30, 11:58)
, bet sakiniai dar nesigauna, nors angliskai sakiniai jau jau jau. ( Dukrai dar nera dveju).
tai nereikia lyginti, kur angliskai pasakyt ball o lietuviskai kamuolys. lt juk daug sudetingesne kalba, be to yra linksniuojama. Uz tai anglu vaiku pvz jau problema, jei 1,5metu nekalba. bent pas mus tokiem vaikam jau specialistus logopedus kviecia ir nemokamai su jais uzsiima, mat cia jau atsilieka nuo bendraamziu
QUOTE(Nerami @ 2012 11 10, 01:04)
Sveikos, as pati lietuviu kalbos mokau suaugusius uzsieniecius, tai idomu sia tema paskaitineti. Turiu mokine amerikiete, kurios abu tevai lietuviai niekada su ja sia kalba nekalbejo ir nekalba. O ji domisi savo saknimis ir mokosi lietuviu kalba.
Geras, fainiai, kad tokiu zmoniu yra:) Su jais ir pabendraut idomu, daugiau zino, protingiau masto jei viskuo domisi.
O del kalbu, tai nors mes visi seimoj lietuviai, bet taip isejo, kad nuo 3 metuku vaika turejom leist i rusu darzeli. Tai dabar jis jau metus atlankes, be problemu kalba ir lietuviskai ir rusiskai:)
Kaip sakydavo mano mama man vaikystėje, kalbų ant pečių nešioti nereikia. Kuo daugiau žmogus jų moka, tuo geriau. Bet realybė yra tokia, kad dažniausiai iš trijų ar keturių kalbų, kurias ,,mokame realiai gerai mokame tik vieną - gimtąją, o kitas pusėtinai (bent jau mano atveju taip yra 
). Pati saviausia kalba yra ta, kuria mąstome.
). Pati saviausia kalba yra ta, kuria mąstome.
Aš augau dvikalbėje šeimoje, kalbančioje lietuvių ir lenkų kalbomis (netgi galima sakyti trikalbėje, nes dažnai į svečius atvažiuodavo mano mamos brolis, kuris atsiveždavo vis skirtingas sugyventines, o jos būdavo rusės, tai tuomet būdavo kalbama tik rusiškai, taigi visos trys kalbos man buvo savos ir suprantamos). Bet artimiausia širdžiai visada buvo lietuvių kalba, nes lankiau lietuvių mokyklą, visi kiemo draugai buvo lietuviai. Taip yra ir iki šiol. Mąstau lietuviškai, mokykloje lietuvių kalba buvo, galima sakyti, vienintelis dalykas, kuris man sekesi geriau negu kitiems klasės draugams. Galiu pasakyti, kad nuo penktos klasės pajutau jos grožį, skambesį, man patikdavo mokytis gramatikos taisykles, kurias konspektuodavausi ir mokėjau visas atmintinai. Noriu pasakyti, kad žmogaus gyvenime viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis yra. Aš visada buvau lietuviškoje aplinkoje, todėl širdy jaučiuosi lietuvė.
Sveikos,
pas mus šeimoje trys kalbos. Mano vyras kalba prancūziškai, aš lietuviškai, o mes tarpusavy vokiškai, De ir gyvename. Dukrytei kol kas metukai, kol kas moka tik lietuviškus žodžius, ir hallo vokiška pasako. O daugiausiai tai sava kalba kalba. Įdomu, kada ji pradės jau normaliai kalbėti...Jaudinuosi, kad sunkumų nebūtų.
pas mus šeimoje trys kalbos. Mano vyras kalba prancūziškai, aš lietuviškai, o mes tarpusavy vokiškai, De ir gyvename. Dukrytei kol kas metukai, kol kas moka tik lietuviškus žodžius, ir hallo vokiška pasako. O daugiausiai tai sava kalba kalba. Įdomu, kada ji pradės jau normaliai kalbėti...Jaudinuosi, kad sunkumų nebūtų.
Aš pati iš dvikalbės (rusų ir lietuvių šeimos). Paraleliai išmokau ir įvaldžiau abi kalbas. Kalbėti pradėjau labai anksti ir niekada net nesu buvus pas logopedus. Mokykloje pukiai sekės abi kalbos. Dabar gyvenu Norvegijoj. Mano vaikai kalba lietuviskai su manim, norvegiskai su mano vyru ir mokykloje, pradeda suprasti angliskai, nes mes su vyru bendraujam ta kalba. Ir priedo pradesim ivedineti ispanu kalba, nes ji vyro gimtoji. Beje, vyresnelis truputi supranta ir rusiskai. Jokiu problemu neturim su kalbom. Vaikai norvegu mokytis pradejo pries 4 men nuo nulio. Dabar jau zodynas gana turtingas, sakinukai dar trumpi, aisku, ne visada taisyklingi, bet jokio streso, jokiu logopedu. Taip kaip ir man vaikystej, taip ir mano vaikams dabar nesunku kalbant su manim lietuviskai persijungti ir pasakyti kazka norvegiskai mano vyrui. 
As pati lietuve ir su dukryte kalbu tik lietuviskai.Vyras norvegas ir su ja kalbasi lietuviskai,angliskai,norvegiskai.Zodziu vienam sakiny gali buti keturios kalbos,nes dar rusiku zodziu isimaiso.Mociute su ja sneka tik norvegiskai ir multikai per tv norvegiskai . As su vyru sneku norvegisku, anglsiku ir lietuvisku misiniu.Daugiausiai angliskai. Dukrytei tuoj bus metukai ir 5 menesiukai.Lietuviskai viska supranta.Norvegiskai irgi.Tetis kazka påasake padaryti angliskai,o ziuriu ir suprato. Tai kasdien girdi 3 kalbas ir nekvarsinu sau galvos. Supras visas kalbas.Aisku norvegu geriausiai, nes Norvegijoj gyvenam.
Mes gyvename Olandijoje. Su savo mažučiu kalbu lietuviškai, lankantis LT dar nusiperkam lietuviškų knygelių, MB su juo kalba olandiškai, o tarpusavy kalbamės angliškai, kartais olandiškai (nes pačiai reikia praktikuotis ). Pastebėjau, kad sūnelis vartoja abiejų kalbų žodžius, tačiau mieliau taria lengviau skambantį žodį. Kol jis toks mažutis dar, manau natūralu, kad jis bando išsireikšti lenvesniais žodžiais. O kad jis lietuviškai mokėtų, man pačiai svarbu, noriu, kad su giminaičiais Lietuvoje susikalbėtų. Be to, neįsivaizduoju, kaip galėčiau kalbėti su savo vaiku ne savo gimtąja kalba 
). Pastebėjau, kad sūnelis vartoja abiejų kalbų žodžius, tačiau mieliau taria lengviau skambantį žodį. Kol jis toks mažutis dar, manau natūralu, kad jis bando išsireikšti lenvesniais žodžiais. O kad jis lietuviškai mokėtų, man pačiai svarbu, noriu, kad su giminaičiais Lietuvoje susikalbėtų. Be to, neįsivaizduoju, kaip galėčiau kalbėti su savo vaiku ne savo gimtąja kalba
QUOTE(nijntje @ 2013 03 13, 16:31)
Mes gyvename Olandijoje. Su savo mažučiu kalbu lietuviškai, lankantis LT dar nusiperkam lietuviškų knygelių, MB su juo kalba olandiškai, o tarpusavy kalbamės angliškai, kartais olandiškai (nes pačiai reikia praktikuotis ). Pastebėjau, kad sūnelis vartoja abiejų kalbų žodžius, tačiau mieliau taria lengviau skambantį žodį. Kol jis toks mažutis dar, manau natūralu, kad jis bando išsireikšti lenvesniais žodžiais. O kad jis lietuviškai mokėtų, man pačiai svarbu, noriu, kad su giminaičiais Lietuvoje susikalbėtų. Be to, neįsivaizduoju, kaip galėčiau kalbėti su savo vaiku ne savo gimtąja kalba
). Pastebėjau, kad sūnelis vartoja abiejų kalbų žodžius, tačiau mieliau taria lengviau skambantį žodį. Kol jis toks mažutis dar, manau natūralu, kad jis bando išsireikšti lenvesniais žodžiais. O kad jis lietuviškai mokėtų, man pačiai svarbu, noriu, kad su giminaičiais Lietuvoje susikalbėtų. Be to, neįsivaizduoju, kaip galėčiau kalbėti su savo vaiku ne savo gimtąja kalba mes lygiai taip pat gyvename :-)
vaikas kalba lietuviskai, maziau olandiskai, supranta angliskai.
Sunku...
kalba kol kas lietuviskai daug geriau, pasako viska, ka nori. O olandiskai zodynas per daug siauras, kalbeti su olandais nori, bet nezino zodziu, tai ir rankas pasitelkia, ir "mikcioja". Tad as jam pradejau kalbedama vis akcentuoti: o kaip tevelis sako? Ir vis pasakom zodziu vertima, labai padeda. Vakar ziuriu jau pats pradejo klausti: kaip papa sako ta,kaip ana?
