QUOTE(Lilė_supynėse @ 2013 09 29, 22:57)
Kiek man teko domėtis ir bendrauti su jau užaugusiais vaikais iš daugiakalbių šeimų, labai svarbu yra, kad nemaišytumėte kalbų. Jeigu mama kalba lietuviškai, tai reikia vengti vaikui kažką sakyti kita kalba, tas pats galioja ir tėčiui.
Yra atlikta daugybė tyrimų apie naujagimius ir kalbą. Pastebėta, kad ką tik gimęs leliukas, jau skiria savo kalbą (mamos kalbėtą ir tėčio (jeigu jis kalbėjo su pilvu)). Jų reakcijos į savą ir svetimą kalbą labai lengvai matomos. Galite net pabandyti, pakalbinti leliuką lietuviškai pamatysite kaip išsiplės akys
Bet kaip sakiau, vaikui labai svarbu susieti kalbą su kažkokiu žmogumi, kol jis dar mažas...tada viskas turėtų sektis lengviau.
taigi mes kalbames nebe apie leliukus. Apie paaugusius vaikiukus. mano vaikas jau zino savokas "olandiskas - lietuviskas".
O jusu mineta teorija yra zinoma ko gero kiekvienam, kas susiduria su dvikalbyste.
Bet tai yra teorija. O mes gyvename praktikoje su vaiku, kuris auga trikalbej aplinkoj.
Turite tokios praktikos? Visada pravercia pravercia kitu zmoniu patirtis, butu naudinga isgirsti.
