Globėju paplepėjimai 3

Nugi dabar aš truputį siuvu ir siuvinėju Mat, laiko pagaliau radau. Ale, žinok, kokis tai malonumas!!! O darbe tai jau čia nuolatinė situacija būdavo... Kai tik darbų į valias - įsijungia tada kažkoks priešginiavimas, atmetimas. Ne tik megzt, siūt ar siuvinėt. Taip pat atsiranda didelis noras pvz. kambarius susitvarkyt, vonią išsišveist, nu visur tik betvarkę matau... Gal tai ir logiška - reikia persikrauti, kad galėtum nudirbti tuos protinius darbus...
Papildyta:

Labukas

Vajė, iki pusmečio! Aš aniem sakau, kad iki trijų mėn pakentėtų Nors pati tai suvokiu, kad gali būt ir ilgiau... Žinau aš tas kolikas. Bet, matai, jau bambos išvarža yra. Neaišku, ar jau išbliovė, ar anksčiau nepastebėjo. Šiaip, kad stato tėvus ant ragų - tai faktas. Pas neurologą buvo. Lyg echo žadėjo daryt. Bet eilės didelės... Žinai, per Velykas labai gerai žiūrėjosi, kaip mūsų mamania (kaip brolis švelniai pavadina mamą ) suposi ant supamo fotelio su anūku, bo anas kitaip nesiteikė tylėt Vien rankų jam nepakanka... Nu, sakiau, anksčiau tai vygės būdavo, maž į lubas įkalus irgi neblogai žiūrėtųs? Pastumtum ir linguotų sau kokį 15 min...

Oi, tu siūti moki? Kaip norėčiau mokėti siūti, bet, kaip sakoma "ne dano". Bandžiau "susidraugauti" su siuvimo mašina, dar ir "Burdos" kursus kažkada baigiau, bet nieko man ten neišeina . O megzti - prašau, bet ką numegsiu

kaip tai išvarža? Tai gal blogai sugijo, taip jau išbliauti išvaržas nepaprasta. Užuojata jiems, kad rėksnį turi. O eilės kokios? Tai jei labai reikia visada gali privačiai prasiechoskopuoti. Ot susiranda problemų kur nėr . Pasidaro tas nuotraukas ir gali rodyt savo pediatrui- pasakys gi kas ten yra. Reikia- nereikia operuot, dabar ar vėliau.

Nu kaip čia pasakius... šį bei tą esu pasisiuvus tik jaunystėj. Bet visą gyvenimą lenkiau visų kelnes, rankoves, sijonus.. Visai nesu siuvėja, o dabar siuvu tik romanetes sau ir patalynę sūnėnui Nu, tiesią siūlę nekokis ten ir mokslas nusiūt. O ir numegzt gal ne bet ką galiu, tik manau, kad išsiaiškinčiau ir galėčiau, jei reiktų ar noras būtų įmantresnį daiktą numegzt. Siuvinėt gal didžiausias malonumas Šiaip ne visur spėju, kur norai neša, lėtapėdė aš labai.. kol išsiaiškinu, išcackinu

Alfija, aš visada už tai, kad neoperuot, jei nereikia. Vaikas ne mano. Bet jie ne patys susigalvojo nuotrauką daryt. O, beja, taip jau detaliai ir nežinau ten visų plonybių... Manau, kad išvaržos neišrėkė. Ar kartais nebūna, kad gimsta su išvarža? Nors gi jai cezaris darytas... Bet klausiau dėl to kada pastebėjo tai sakė, kad neseniai. Ne iš karto pastebėjo. Sakė, kad sugijo labai gražiai. Bet ar čia jai, ar lankančiai seselei taip atrodė - nežinau.

pas mane tas pats.... paaugliškas gyvenimas prasidėjo. Tas jos toks gyvenimas dar pakenčiamas. Ačiudie... bet turime kitą problemą. Vyresnėlė čia per 8 mėn. priaugo 20 kg. Ir mesti svori tingi... liepiu sportuoti.... čipsai, saldainiai, be kurių gyventi negali...

Su mažają geriau. Kolkas klauso, nors ir prikrečia šunybių. Bet pakenčiama.

Šiandien butinai parašysiu. ačiukas.


Nors ne man buvo skirta žinutė... Bet man patiko.

manes kai kas nors isidrasines paklausia-kam jums reikejo to vaiko, tarsi girdziu pavyda,bet jis pasamoneje pas zmogu-as tai taip negaliu, o cia matai isskirtiniai. Tai atsakau- tokia mano biovaiku sekmes ir laimes kaina, man gyvenimas tokia forma saskaita faktura uz sekme israse....Kas nori supranta.
o siandien ryte Dainiui laaaabai grieztai pasakiau-pareini is darzo ir pasitvarkai -pats i tualeta, ramiai, turi laiko..Teva perspejau ,bet liepiau tik stebeti ir poto man raportuoti. Grizau namo ir Dainiaus klausiu- pameni ka turejai padaryti?-tas atsako-pamenu, pasako kad buvo,jam pavyko. Tai veliau klausiu vyro- sake tikrai ejo i tualeta, tupejo tik aisku atsiskaitymo ir rezultatu tai neklause.O siaip tai ka turim-specialiosios ugdymo komisijos (darzely) isvada- sunkiai sukaupia demesi,jo neislaiko,nesidomi ugdomaja veikla,nesuvokia grupei pateiktu zodiniu pedagogo instrukciju,supranta ir ivykdo tik kai kurias uzduotis.Atminties problemos-neisimena eilerasciu, neisimena 3 zodziu sakinio,Inertiskas,neproduktyviai atlieka veiksmus,nenori pabaigti uzduoties iki galo.Ikyrus suaugusiojo demesio reikalavimas trukdo organizuoti visu vaiku veikla.patyrus nesekme,atliekant uzduotis pastebimi pykcio priepuoliai. dar daug visko apie kalba-vartoja tik daiktavardzius ir veiksmazodzius, budvardziai-skurdu,fonemine klausa neislavejusi, iskraipo sudetingesnius zodzius...
Kas gero- susiformaves savarankiskumo,savitarnos igudziai,geba pasirinkti zaidimus,patinka siuzetiniai vaidmeniniai zaidimai

Tai va tiek gero, tiek problemu.Jos taip ir ivertintos- PROBLEMOS. Alfija, tu sakei-kad,mes, tie kurie auginam vaikus esame ju problemu,kriziu autoriai?Zinai rankos nusileidzia tai paskaicius ir akmens svoriu prislegia kaltes, atsakomybes jausmas ir vel pasijunti kalciausia-istraukus vaika is vaiku namu.Ji butu isivaikine?- negi jau vaiku pritruko isivaikinimui....
Nebijau pasakyti- niekas manes nemoke ir neruose su tokiom problemom tvarkytis ir padeti taip kad vaikas nekenktu sau ,kad jis nebutu atstumiantis ir bjaurus aplinkiniams kuriuos tik sutiks savo gyvenime-aukletojoms, mokytojams ir kitiems.
Kazkas kalbejo apie tai kad pirmiausia turim priimti o poto tiketis ko meiles? Tai kad priimam, sunute , pamirsau-esi priemus? O meiles- tai mes nuo to seniai isigydem, bent jau as- nelaukiu meiles. Kartais vienisos mergos tam vaikus ir gimdo-kad butu kas jas myli, kas galbut ir globai ima, ivaikina. As deduviltis pamatyti ta vaika isaugusi, subrendusi, sugebanti isgyventi, gyventi, tureti seima- va tokia meiles israiska, bent jau mano.

... mano mažylė šiandien mokykloje susimušė su berniuku... del knygos... Pradėjo pirma manoji, o berniukas atgal drėskė jai į veidą.


Manęs irgi klausė kam reikėjo vaikintis . Direktoriui atrėžiau, kad kaip jam reikia meilužių, nepakanka vienos žmonos, taip man reikia svetimų vaikų, savų pagimdytų neužtenka. Ir tai pasakiau prie visų darbuotojų...


Draugams irgi buvo panašiai pasakyta. Viena pasakė, kad vaikas prabanga. Atrėžiau, kad man svarbiau svetimas vaikas, nei auksas ausyse, ant kaklo ir ant pirštų, aš jau nekalbu apie skudurus. Daugiau nebebendravo su manimi.


Kai viena iš draugių pasakė, kam man vargas šitas, atrėžiau, kad ji su meilužiais irgi vargsta...


O kai man pasakydavo, kodėl negalėjau pasigimdyti... atrėždavau, kam gimdyti ir gadint sveikatą, figūrą, jeigu galima gatavą pasiimti... Kai pamatė, kad nelabai leidžiuos į diskusijas, nustojo klausinėti.


Niekada nebuvo pykčių, tiesiog atsakydavau taip, kaip manęs klausdavo. Pagal situaciją...

Kaip ten bebūtų, man patinka tai ką turiu. Nors ir problemos, bet kur jų nėra...

nu patiko beveik viskas.....

taip ,Andro, taip. visi mes auginatys savo vaikus ar globotinius mes visi esam jų giluminių problemų , traumų autoriai. Mes nenorim girdėt ar neturim laiko išgirsti ar įsiklausyti kas mums yra bandoma pasakyti, neturim laiko, atseit ir į daug ką tiesiog numojam ranka, o už to mosto dažnai daug, labai daug lieka. Va tu pati sakai- nevartoja būdvardžių. O kas, Andro< yra būdvardis, kodėl jis toks svarbus nepagalvoji- tik būdvardis mums leidžia išreikšti jausmus ir emocijas, apibūdinti save, kaip jaučiamės ir kaip gyvename. Koks- kokia? Klausimas, toks trumpas ir toks reikšmingas. Kokia diena, kokia nuotaika, kokia meile, kokia išraiška, kokia šypsena kokia širdim ir taip galim tęsti. Dainiui pagal diagnozę trūksta emocinio ryšio su šiuo pasauliu, kaip tu jį jam atrasi jei visko negalima- mamytės, tėtuko negalima, glaustytis negalima- ryšio su tavim užmegst negalima. Aš nesiimu spręsti ar tikrai būtų jį kas įsivaikinę. Nežinau. Lygiai kaip nežinau, tiek laiko auginus vaiką jis imtų ir pasidarytų- atstumiantis(koks). Nežinau kokie virsmai turėjo įvykti tavyje. Jis vaikas, mažas penkiametis vaikas. Tą aš žinau tvirtai. Jis nori būti mylimas, jis nori šeimos mylinčios jį ir besididžiuojančios juo- dabar. Andro, o kas tau sakė jog jis būtų ar yra kitiems atstumiantis- visiems, kuriuos sutinka. Kad tau, tai dar nereiškia visiems. Aš nežinau, neįsitikinus, bet man taip atrodo kad tu kažkaip bandai tiesiog išguiti iš jūsų šeimos emocijas. O kaip gi tada tavo dukra, na ta kuri smuikuoja- juk ji, muzika ne vien do ir mi , tai jausmai, emocijos ir išgyvenimai, susiliejimas sukito žmogaus jausmais, emocijom perduodama. Nežinau, kas tave taip nubaudė gyvenime, ar už ką tu baudi save, bet su Dainium taip pat. Jis kenkia sakai sau-tu irgi kenki sau, bijai mylėti, bijai būti švelni, trapi, bijai būti mamyte. Matyt buvo kažkokios traumos labai gilios ir pakankamai senos. Nelauki meilės? O kam jos laukti- ji visada yra , ji visada šalia- be jos neįmanomas gyvenimas. Mane ryte pažadina mano mylima katė, aš žadinu savo mylimą vaiką, mane mylintis vaikas po savo mylima kaldra dar palieka pasnausti savo mylimiausius žaisliukus, paskui su mylimais broliais ir mano mylimais sūnėnais pusryčiauja ir su vienu iš jų drauge eina mokyklon savo mylimu keliu, pas mylimus draugus ir mokytojus, paskui namo pas mylimą mamą ir t.t., ir taip be galo lydi ta meilė. Tai emocijos, emocijos emocijos, teigiamų vyravimas ir yra meilė. Matyti išaugusį, turintį savo šeimą( tarsi tai būtų kokia išskirtinė vertybė, ar troškimų riba), o laimingo- tiesiog laimingo tu matyt jo nenori.
Kaip dabar bebūtų pačiai Sunutei keista, bet aš jai pritariu, šiuo kartu tikrai.

NA SU TUO KAD MES ESAME VAIKU KRIZIU AUTORiai tikrai nesutiksiu nes kiek skaiciau mokslininku isvadas tai jose labai aiskiai pasakyta vaikai palikti motinoss yra patyre pirmine trauma ir tai yra ju pasamoneje bet iskyla mums tai kaip isterijos , virskinimo ir kt.

gerai, Zaika, aš tau galiu paaiškinti kas yra pirminė trauma- tai yra nulis, apskritas. Svarbu kad nebūtų antrinės traumos. Plaučių uždegimo, pleurito, džiovos, plaučių emfizemos pirminė priežastis dažniausia yra elementari sloga. Ir jei tos slogos negydyti, aštrinti ją visom prienamom priemonėm emfizemos išvengti greičiausia nepavyks. Tai taip ir su traumom, jeijos negilinti, nedaryti jos antrine- pirminė išnyks. Kaip ir kiekviena liga , taip ir trauma pati savaime nėra tokia baisi, kokios baisios jos komplikacijos. T.y pasiėmimas globoti, įsivaikinimas, ir nepamilimas, neįvertinimas ir t.t. va tai ką jau nebe biologinės motinos kompetencijoj nei pabloginti nei pakeisti.visa tai ką atliekam mes. Nežinau kokius mokslininkus tu ten skaitai už mokslininkus- aš žinau tikrai- nėra nei vienos, bent jau daktarinės disertacijos Lietuvoje apgintos panašia į tai tema. Yra ne vienas sociologijos institutas ir prie Vytatuto didžiojo ir Vilniaus pedagoginio universitetų. Tyrimų ta kryptim yra mažai, nes neįmanoma išskaičiuoti sociooginį vienetą populiacijoj- per mažai globojamų ar įvaikintų vaikų, kad būtų galima padaryti mokslinį bandymą atsitiktinės atrankos būdu. Tik mokslinis bandymas gali patikrinti mokslinius stebėjimus, tik jis padarytas prielaidas gali patvirtinti arba atmesti. Mokslinių prielaidų, su nedidelėmis išimtimis geriausiu atveju užtenka tik magistriniam darbui. Bet ir magistrinių darbų yra nepakankama ,kad nors viena dakatarinė disertacija būtų galima pradėti.

Alfija ,kodel manai,kad Dainiui visko negalima-tetuko,mamytes.Negalima jais manipuliuoti ir jiems vadovauti,cia tai faktas. As stebiu- pirma pasitaikiusia proga vaikinas ima vadovauti,taip kad cia dar viskas gerai ir nesugadinta. O nemegstamas jis jau buvo-aukletojos ir visos pirmosios jo grupes vaiku. Pasikeite aukletojos,bet jos ,kad ir kaip stengesi- nieko negalejo padaryti. Gaila,bet reikejo metais anksciau ji pervesti i kita darzeli,kur yra dabar. Cia turi draugu, su jais susitinka lauke, aukletojos ji priima toki koks yra. turi savitarnos igudzius, vadinasi niekas net neitaria jo problemos,net vejelis nedvelkia. O jo bronchine astma?neliko nei pedsaku.Cia kaip-savaime ar tai demesio ir svelnaus rupescio rezultatas?Ar tikrai toks ispudis-kad beveik keturis metus jis negavo nei demesio ,nei meiles nei rupescio?Ar negali taip buti kad pas kitus zmones ta meiles israiska skirtinga ar ji tokia kokia ja supranta kiekvienas tik sau.Jei ne taip,tai niekaip kitaip ir buti negali-tai jau nemeile,nelaime ir mamos negalima ir tetuko negalima.Vieni guodzia,kad kiti vaikai iki 5-iu metu nekalba, o cia mat budvardziu nevartoja.
O mano kriziu autoriu- seniai nera gyvu, nera gyvu ir vyro kriziu autoriu ,taip kad su savo problemom ir krizem kapstemes patys. Klydom bet ir tuo pat metu vaikus gimdem, auginom ir dar laisvalaikiu pora vaiku prigriebem.Dainiaus seseriai nebuvo jokiu kitu galimybiu istrukti is vaiku namu,jos toks kelias akmenuotas -patekti pas mus.Tikras brolis ir sesuo yra butent jie ir tas rysys tarp ju didziausia dovana kokia galim mes ir jos globejai jiems perduot.