Dar apie meilę....
Šiandien nuvažiavome į svečius pas draugę ir neaišku, kas atsitiko automobiliui, bet važiuoti namo jis nepanoro

Niekaip nesugebėjau jo užvesti
Tai mano vyresnėlis sėdi mašinoje ir vos neberkia, nes pradėjo sakyti, kad bijo, jog automobilis nebeužsives, mes nebeparvažiuosim namo ir iš vis jam labai gaila mašinos ir t.t. Reikėjo daugiau paguodos jam, negu mažajam

Na bet išsikvietėm taxi ir sėkmingai pasiekėm namo, o jis visą kelią man aiškino, kaip jam liūdna. Grįžus namo, po minutės vaiką radau užlužusi ant sofkutės svetainėje...
Jis pats kasdieną aiškina, koks jis didelis, stiprus ir t.t. O tokioje paprastoje situacijoje vaikui pasidarė baisu... Guodžiau jį, o galvoje viena mintis - na kaip aš tą vaiką myliu, kaip mes jam reikalingi, ir visdėlto, koks jis dar mažas....

Toks rūpestis dėl automobilio, o jeigu didesnės problemos, kaip šitas mūsų mažas žmogiukas be mūsų jas išspręstų....
Papildyta:P.S. Dar šiek tiek nuotaikai pakelti

Šiandien mano vaikinas sėdi kirpykloje, kerpasi ir pasakoja kirpėjai, kad jis turėjo dvi mamas. Pas vieną buvo labai trumpai, o pas šitą jau yra ilgai ir t.t. Aš toliau su mažuoju vaikštinėju ir mintyse šypsausi, galvoju, kaip ta kirpėja supranta vaiko tokias kalbas