Papildyta:
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2009 04 20, 16:50)
bet turime kitą problemą. Vyresnėlė čia per 8 mėn. priaugo 20 kg.
Ir mesti svori tingi... liepiu sportuoti.... čipsai, saldainiai, be kurių gyventi negali...
Eina sau,
Šiaip daug prirašyta, tačiau aš taip ir nesupratau kokia ta pagrindinė Dainiaus problema. Supratau, kad su kakojimu susiję, bet kas konkrečiai.
QUOTE(Andro @ 2009 04 20, 22:43)
O mano kriziu autoriu- seniai nera gyvu, nera gyvu ir vyro kriziu autoriu ,taip kad su savo problemom ir krizem kapstemes patys. Klydom bet ir tuo pat metu vaikus gimdem, auginom ir dar laisvalaikiu pora vaiku prigriebem.Dainiaus seseriai nebuvo jokiu kitu galimybiu istrukti is vaiku namu,jos toks kelias akmenuotas -patekti pas mus.Tikras brolis ir sesuo yra butent jie ir tas rysys tarp ju didziausia dovana kokia galim mes ir jos globejai jiems perduot.
Andro, aš nieko nemanau, aš skaitau tokią informaciją kokia ją tu paduodi. Jei tu rašai, kad pas jus namuose švelnumų nėra, kad jūs nesiglaustote, neapkabinate vaikų, jei vaikai nei tavęs nei vyro nevadina nei tėveliu nei mamyte. Tai išvada peršasi pati savaime- nėra emocinio ryšio, labai trūksta jo, yra labai sunku jį užmegsti , ir nepažystant jausmų ir emocijų aplinkoje kurioje augi negali jų atpažinti ir kitoj aplinkoj. Iš niekur kitur nesisemiu informacijos kaip iš tavo pasakojimų kuriuose vyrauja rykštė, rykštelė ir griežtas tonas. Tu taip pasakoji. Tai jei to pas tave nėa- kam pasakoji, įspūdį sudaryt, klaidingą
Bronchinė astmayra neišgydoma liga, ją galima išvvesti į remisiją, ilgiems metams,bet tai ir viskas. Ji yra ir jos pamiršti negalima niekada- kada ji atsikartos - to pasakyti negali niekas.
Meilės išraiška ar ji yra pas visus skirtinga, ne ji esmingai skirtinga nėra nė pas vieną. Jausmas, instinktas, išraiška pas tuos pačius žmones yra daugiau mažiau vienodas. Kitaip neįmanoma. Glausti, priglausti, pabučiuoti, apkabinti, apsikabinti, sūpuoti, liūliuoti, išliūliuoti, kalbėtis, šypsotis, džiaugtis. Pas tave pačią tai suspausta, užspausta ir už nieka neišleidžiama niekur, kad tik kas nepamatytų.
Ar vaikas turi vadovauti, ne neturi, bet neturi ir aklai paklusti.Vaikas turi ūti šeimos dalis neatsiejama atskirai- čia vaikai- čia tėvai. Tu labai labai kritiškai priimi Dainių, apie kitus nieko nežinau ir nesigilinsiu.Aš nežinau kodėl, bet iškeltai hipotezei, kad tu jo taipir nepriėmei į širdį kaip savo aš linkus painksėti galva, greičiausia taip.
Matai kaip auginom, gimdėm savus ir prigriebėm dar pora...ir čia jau savaime gerai. Gerai, savaime gerai kad gyvenat, kad gimdėt. Kalba ne apie tai. Kalba apie tai ne ką davėt, o kaip davėt? NE ką išgydėt, kaip tu supranti, o kaip bendravot, nesvarbu kad kažkas nekalba- autistai dažnai visai neprakalba, o jei kalba jau tas vaikas- tai ką jis kalba. Galvelėje ir širdelėje klojasi kiek kitaipne KĄ dėl manęs, o KAIP su manim.
Jei manai, kad Džiugas auga tik su manim- labai klysti. Jis auga didelėj šeimoj kur yra pilnateisis ir pilanvertis jos narys. Šeimą sudaro septyni žmonės.
sveikutes.pas mus vakar vyras Monika auklejo,cia vidurinioji.isvire vyras puoda burokeliu sriubos.visi valgem pavalgem,o mazoji isipyle paplaukiojo po lekste ir suvalgiusi pradejo saukt kad pilvas skauda nuo sriubos.didziajai nuejo pasisake,kad netiko sriuba.atejo pas mus ir vos ne asaros."oi kaip as persivalgiau uz dvi dienas sriubos,net rytoj nenoresiu valgyt".ir nuejo maudytis.vyras sako einu duosiu saldumynu ,sausainiu mergom,sakysiu pasidarykit arbatos ir smaguriaukit.po 5min.nusileidzia,o Monika kad lapnoja saldumynus,kad net ausys lankstosi.vyras pribego ateme viska ir sako" oi Monikiuk negalima tau valgyt,pilvelis baisiai skauda,po to sprogsi,teks vest i ligonine".tai ne zodzio nepasake,tik akis nuleido.nu gudrus tie vaikai kad tu ka.
QUOTE(Dar @ 2009 04 21, 08:14)
Eina sau,
juk tavo tokia graži liekna dukra. Manau sportas nepadės,jei valgys tą visą brudą. Tai tu nepirk to visko, virk košes. O tau kaip sekasi, tu likai tokia pati?Svorį turiu galvoje. 
Šiaip daug prirašyta, tačiau aš taip ir nesupratau kokia ta pagrindinė Dainiaus problema. Supratau, kad su kakojimu susiję, bet kas konkrečiai.
Vienu sakiniu.
Šiaip daug prirašyta, tačiau aš taip ir nesupratau kokia ta pagrindinė Dainiaus problema. Supratau, kad su kakojimu susiję, bet kas konkrečiai.
liekna ir auksta buvo. Dabar ne
QUOTE(velute @ 2009 04 21, 16:49)
sveikutes.pas mus vakar vyras Monika auklejo,cia vidurinioji.isvire vyras puoda burokeliu sriubos.visi valgem pavalgem,o mazoji isipyle paplaukiojo po lekste ir suvalgiusi pradejo saukt kad pilvas skauda nuo sriubos.didziajai nuejo pasisake,kad netiko sriuba.atejo pas mus ir vos ne asaros."oi kaip as persivalgiau uz dvi dienas sriubos,net rytoj nenoresiu valgyt".ir nuejo maudytis.vyras sako einu duosiu saldumynu ,sausainiu mergom,sakysiu pasidarykit arbatos ir smaguriaukit.po 5min.nusileidzia,o Monika kad lapnoja saldumynus,kad net ausys lankstosi.vyras pribego ateme viska ir sako" oi Monikiuk negalima tau valgyt,pilvelis baisiai skauda,po to sprogsi,teks vest i ligonine".tai ne zodzio nepasake,tik akis nuleido.nu gudrus tie vaikai kad tu ka. 
Laureta, visgi ir tas geras kitoniškas maistas gali turėti įtakos. Mano sesuo 1,5 metų gyveno JAV, tai nors ir labai saugojosi ką valgyti, kiekvieną etiketę išstudijuodavo, ir judėjo nei kiek ne mažiau nei Europoj, svoris labai augo. Tik grįžo į Europą - per porą mėnesių vėl viskas susitvarkė...
Alfija, labai gražiai viską aprašei apie meilę... Taip gražu, kad norisi vėl ir vėl paskaityti
Andro, man toks turmpas klausimėlis - o kas ir kaip sugalvojo, kad vaikas turi tą komisją pereiti - ar čia darželio, ar jūsų iniciatyva? Domiuosi, nes gali būti, kad ir mūsų kažkas tokio lauks, t.y. dalis dalykų yra labai panašių, esminis skirtumas gal tik kad žodynas pas maniškį tai kaip tik neįtikėtinai išvystytas ir atmintis superinė - namie turim apie 100 vaikiškų knygučių, tai visas plonesniąsias praktiškai mintinai moka, ir žodžių iš tų knygų prisigraibęs tokių, kad ne kiekvienas suaugęs tokių įvairių vartoja. Bet dėl dėmesio sukaupimo kitokiai veiklai ir auklėtojų klausymo tai deja labai skiriamės nuo kitų darželio vaikų, į kolektyvinius "rėmus" netelpam...
QUOTE(velute @ 2009 04 21, 16:49)
sveikutes.pas mus vakar vyras Monika auklejo,cia vidurinioji.isvire vyras puoda burokeliu sriubos.visi valgem pavalgem,o mazoji isipyle paplaukiojo po lekste ir suvalgiusi pradejo saukt kad pilvas skauda nuo sriubos.didziajai nuejo pasisake,kad netiko sriuba.atejo pas mus ir vos ne asaros."oi kaip as persivalgiau uz dvi dienas sriubos,net rytoj nenoresiu valgyt".ir nuejo maudytis.vyras sako einu duosiu saldumynu ,sausainiu mergom,sakysiu pasidarykit arbatos ir smaguriaukit.po 5min.nusileidzia,o Monika kad lapnoja saldumynus,kad net ausys lankstosi.vyras pribego ateme viska ir sako" oi Monikiuk negalima tau valgyt,pilvelis baisiai skauda,po to sprogsi,teks vest i ligonine".tai ne zodzio nepasake,tik akis nuleido.nu gudrus tie vaikai kad tu ka. 
gudrūs
Labukas pleputes
Nu kad prikalbejusios,vos speju skaityti
.Velute,kaip auga mazoji ?Mes tai dabar po kiema krapstomes,siandien prisipirkom vaismedziu,pasodinome sodelyje,prie namo kampo ikurdinom eglaite
.Si ryt taip sueme juokas,vistiek tas musu hyperiukas geras vaikas yra ,vakar vyras nupjove tuja ,nuvilko prie malkines,sako ryt paimsiu ir supjaustysiu malkoms,o Tomas musu capt uz pjuklo ir pjaut,tai vyras pagine namo ,sako dar isipjaus .Si ryt isvaziavom i turgu,gryztam,ogi tas lapiukstis nutykojo kada mes isvaziuojam ,uzsidejo darbines pirstines , sureze visa medi ir sunese i malkine,nu juokiausi nerealiai ,darbininkas musu murzinas visas tik akys blizga,tai dabar ruosiames i pirtele
.
Nu kad prikalbejusios,vos speju skaityti
QUOTE(carvel @ 2009 04 26, 17:37)
Labukas pleputes
Nu kad prikalbejusios,vos speju skaityti
.Velute,kaip auga mazoji ?Mes tai dabar po kiema krapstomes,siandien prisipirkom vaismedziu,pasodinome sodelyje,prie namo kampo ikurdinom eglaite
.Si ryt taip sueme juokas,vistiek tas musu hyperiukas geras vaikas yra ,vakar vyras nupjove tuja ,nuvilko prie malkines,sako ryt paimsiu ir supjaustysiu malkoms,o Tomas musu capt uz pjuklo ir pjaut,tai vyras pagine namo ,sako dar isipjaus .Si ryt isvaziavom i turgu,gryztam,ogi tas lapiukstis nutykojo kada mes isvaziuojam ,uzsidejo darbines pirstines , sureze visa medi ir sunese i malkine,nu juokiausi nerealiai ,darbininkas musu murzinas visas tik akys blizga,tai dabar ruosiames i pirtele
.
Nu kad prikalbejusios,vos speju skaityti
Carvel, tokia jaukuma pakvipo ta tavo pirtelė...
Nugi, šaunuolis tavo vaikis
Alfija, tavo meilės tema - ypatinga. Labai. Hmm... ir minčių dėl šito randas... mat, šviesa tokia spalvota nuo tos meilės... Gera tokia ta šviesa...
Velute, tavo Viltė - kaip saldainiukas. O jau didelė!!! Nugi vajetus, kaip džiugu!!! Po tavo ieškojimų, po visų išgyvenimų Dievas apdovanojo! Sako, taip būna neretai... Sako, kad kai tik įsivaikina - ima ir pastoja. Na, atsipalaiduoja.... Tu irgi į savo namus priėmei dvi mergaites... Nusprendei pasidalinti savo erdve, laisve, ramybe... Labai smagu, kad ir šiuo metu iš tavęs tavo mergaitėms nesiveržia joks negatyvas, kad tiesiog kalbi apie jas, kaip apie savo šeimos nares. Tiesiog kalbi apie mergaičių problemas be kokio nors aiškiai juntamo negatyvo
sveikutės.gyvenam gerai.jau mažoji ir tetos šešiasdešimtmetį šventė,grįžom su tamsa iš baliaus.galvojau susirgs,bet nieko sveikutė.gyvenam gerai,esam ramios ir jau po truputį vis mažiau miegam.atsigula ir žvalgosi.įdėjau kelias nuotraukas į savo albumėlį.galit pažiūrėt.laukiu brolio kol grįš,kad pamokintų,kaip sutvarkyt nuotraukas.dabar kelias nusiunčiau patvarkė,tai ir įdedu.
[quote=Paragintoji,2009 04 27, 00:27]
Carvel, tokia jaukuma pakvipo ta tavo pirtelė...
Tik nesiteisink, kad sykiais pasiskundi vaiku. Manau, kad myli savo hyperiuką
As ir nesiteisinu,tik tyliai pasidziaugiu ir noriu tiketi,kad gal ne viskas su juo taip jau blogai ,gal uzauges nebus mokslininku,bet bent savo megstamo darbo geru specialistu.O kas del meiles,tai kaip as jo galiu nemyleti,juk ji auginu nuo dvieju metuku.Kad ir kaip kartais pyktis suima ,vistiek save pagaunu bestovincia nakti prie jo lovos su rupesciu ir mintimis apie jo ateiti.
Carvel, tokia jaukuma pakvipo ta tavo pirtelė...
As ir nesiteisinu,tik tyliai pasidziaugiu ir noriu tiketi,kad gal ne viskas su juo taip jau blogai ,gal uzauges nebus mokslininku,bet bent savo megstamo darbo geru specialistu.O kas del meiles,tai kaip as jo galiu nemyleti,juk ji auginu nuo dvieju metuku.Kad ir kaip kartais pyktis suima ,vistiek save pagaunu bestovincia nakti prie jo lovos su rupesciu ir mintimis apie jo ateiti.
QUOTE(Paragintoji @ 2009 04 26, 23:27)
Alfija, tavo meilės tema - ypatinga. Labai. Hmm... ir minčių dėl šito randas... mat, šviesa tokia spalvota nuo tos meilės... Gera tokia ta šviesa...
meilės tema...galiu daug rašyt ta tema, meilė vaikams ... meiė vaikui...meilė.
Minčų, daug minčių bet tik tos mintys mus vienus prie kitų artina arba tolina. Džiaugiuosi , kad mano mintys neprasilenkia su daugeliu žmonių ir galiu džiaugtis ad aš išmonių bandos taip sakant.
Džiaugiuosi , labai džiaugiuosi kad šiame skyrelyje daug meilės vaikui, vaikams, kad labai daug mamų- globėjų nepainija meilės ir pareigos, kad dauguma augina SAVO vaikus, ne globotinius, ne svetimus o SAVO. Kiek daug tai sako.
Labai džiaugiuosi, kad gana iki tol santūriai saugotom ir laikytom , teigiamom emocijom praydo savo dukriukui DAR
Kaip yra svarbu suprasti pačiom, sau priimti tai, kad mamos mūsų vaikiukų gyvenime beabejonės buvo, bet tai jau buvo ir gyvenimas teka tik pirmyn, atgal niekas nieko nenugyvens. Kad viskas , kas vyksta šiandien ir dabar susiję su mumis tiesiogiai, ir kad visų bėdų autoriai esam mes, o tai reiškia kad mes esam tie, kas neleis toms nelaimėms, krizėms, ir traumoms įsibujoti, kad tam esam mes, tiksliau tam ir esam mes kad už mūsų būtų gera, giedra ir šilta...kad namai mūsų vaikams visada ramuma ir šiluma kvepėtų, kad jie tvirtai žinotų jog jie šeimų ir ši pasaulio nariai. Mes mamos...ir jokių kitų ir kitokių mamų jausmine, emocine prasme ir nėra...Mes neturim atsiremti į tai, kad kažkas kažką kažkada traumavo ir todėl visos bėdos, mums užtektų pasakyt sau, priimt sau- tiesiog bėdos. Mūsų bėdos mūsų vaiko ir mūsų pačių kurias pridėję visas savo galimybes jas spręsime ir išsprendę pamiršim, neįsirašydamos sau į nuopelnų knygelę...mylti, taip pat paprasta ir lengva kaip kvėpuoti...





