Įkraunama...
Įkraunama...

Globėju paplepėjimai 3

QUOTE(fasstum @ 2009 06 14, 20:19)


labai pritariu tavo mintims, ir kažkodėl man susidaro toks įspūdis kad tu sugebėtum ir mylėti , mylėti vaiką dėl jo paties. Na o apie Saliamono išmintį mes visi nuo vaikystės gi žinom 4u.gif
Atsakyti
apie ta seima as irgi girdejau kai as emiau savo mazyle buvo reportazas tai girti kaip cebato aulai prie kameras aiskina kad dauginosi ir dauginsis ir tegul paeme vaikus jie vis tiek juos darys nes gyventi reike is ko. Jei kalbam apie ta seima tai ten motina lietuve tevas vietnamietis. DU VAIKAI PAIMTI I UZSIENIECIU SEIMA , BUVO MANISKES GRUPEJE, UakLETOJOS pasakojo, o mazylis tai maniskes grupeje kaip tik kai as lankiau atvaziavo.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 06 14, 20:03)
Na o apie Saliamono išmintį mes visi nuo vaikystės gi žinom 4u.gif


O as palyginus neseniai suzinojau smile.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(fasstum @ 2009 06 15, 08:53)
O as palyginus neseniai suzinojau  smile.gif  4u.gif


mokyklos programoj, tarybinės mokyklos biggrin.gif , pagal kokį dalyką nežinau, nebepamenu, tas pasakojimas buvo įdėtas. Gal skaitiniuose g.gif , bet buvo.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 06 14, 21:03)
labai pritariu tavo mintims, ir kažkodėl man susidaro toks įspūdis kad tu sugebėtum ir mylėti , mylėti vaiką dėl jo paties.

Ir man tai atrodo wub.gif
Atsakyti
QUOTE(fasstum @ 2009 06 12, 09:53)
As tai sutikciau kad ja ivaikintu, bet kaip itikinti tas tarnybas, kad iki to ivykio (kiek suprantu, jo gali tekti laukti ir metus ir du)


QUOTE(fasstum @ 2009 06 12, 15:49)
Sutinku, kad geriausiai vaikui - ivaikinimas, o as to suteikti negaliu. Bet ir iki ivaikinimo vaikui norisi sukurti kuo geresnes sąlygas. O kaip jausis, pripratusi prie musu... aisku bus liudna, bet liks geri prisiminimai (viliuosi), kazkokia teigiama patirtis, kad ji buvo reikalinga, mylima. Manau, kad vaikui, kuris jau viena karta sugebėjo prisirišti, bus lengviau tai padaryti dar kartą, aišku jeigu nebus drastiškai perkeltas i kita aplinką, o apgalvotai, išmintingai.

Ar tikrai galvojat, kad vaikas vieną kartą jau paliktas, paskui sugebėjęs prisirišti prie žmogaus (šeimos) sėkmingai gali tą daryt toliau ir jam bus tik lengviau? Aš tuo labai abejoju. Net jei perkeltas bus labai apgalvotai. Jei ji pas jus bus mylima, tai ar suprantat, kad ji visai nenorės būti įvaikinta po dviejų metų.
Vaikui geriausia yra augti šeimoje, nesvarbu ar tai įvaikinimas ar globa.

QUOTE(Šelma @ 2009 06 12, 19:21)
Ar tai nėra toks pats emocinis santykis, kaip ir globos namuose su auklėtoja  g.gif


Visaip galvoju kaip tai turėtų vykti realiai ir tik tokį santykį isivaizduoju.
QUOTE(fasstum @ 2009 06 14, 20:19)

Saule, niekada nesakyciau "Rytoj" turi keliauti pas kitus tevus... Tai ziauru. Prie naujos seimos reikia laiko priprasti. Vaikas (o ne jo dokumentai  blink.gif ) turi buti ruosiamas ivaikinimui.

Gal tu gali tiksliau, konkrečiau pasakyti kaip ji gali būti ruošiama metus , du gyvendama šeimoje įvaikinimui. Turint galvoje, kad ji jau ne mažytė ir viską puikiai suvokia. Na tu vistiek turi kažkokią viziją, kad jau tam pasiryžusi, kaip tai turėtų būti daroma, kalbama, elgiamasi. Juk turėsi jai pasakyti, kad tu čia visą laiką negyvensi, kad aš nebūsiu tavo mama, kad viskas yra laikina, kad atvažiuos kiti žmonės, pas kuriuos tu turėsi gyventi ir užaugti su jais, pagaliau pasakysi, kad atgal kelio nebus pas jus, jei ją įvaikins, na ta prasme gi nemeluosi kažko. Toks parengimas įvaikinimui dar gali sakykim tęstis iki trijų menesių, tada gal žalos tam vaikui ir nebūtų, bet jei metai, du, ir trys, tai ne, vaikas tiesiog pripras prie šeimos.
Aš manau, kad geriausias variantas, kad tau leistų ją globot nuolatinai, kad kitas seses leistų globoti kitiems žmonėms, yra tikrai kai pasiima globoti po dvi, tavo galėtų būti pasižadėjimas, kad jos visos bendraus, ir manau tu tą tikrai įvykdysi. Nemanau, kad geriausia vaikui įvaikinimas į užsienį.

Atsakyti
QUOTE(Vistik @ 2009 06 15, 11:19)
Ar tikrai galvojat, kad vaikas vieną kartą jau paliktas, paskui sugebėjęs prisirišti prie žmogaus (šeimos) sėkmingai gali tą daryt toliau ir jam bus tik lengviau? Aš tuo labai abejoju. Net jei perkeltas bus labai apgalvotai. Jei ji pas jus bus mylima, tai ar suprantat, kad ji visai nenorės būti įvaikinta po dviejų metų.
Vaikui geriausia yra augti šeimoje, nesvarbu ar tai įvaikinimas ar globa.
Visaip galvoju kaip tai turėtų vykti realiai ir tik tokį santykį isivaizduoju.

Gal tu gali tiksliau, konkrečiau pasakyti kaip ji gali būti ruošiama metus , du gyvendama šeimoje įvaikinimui. Turint galvoje, kad ji jau ne mažytė ir viską puikiai suvokia. Na tu vistiek turi kažkokią viziją, kad jau tam pasiryžusi,  kaip tai turėtų būti daroma, kalbama, elgiamasi. Juk turėsi jai pasakyti, kad tu čia visą laiką negyvensi, kad aš nebūsiu tavo mama, kad viskas yra laikina, kad atvažiuos kiti žmonės, pas kuriuos tu turėsi gyventi ir užaugti su jais, pagaliau pasakysi, kad atgal kelio nebus pas jus, jei ją įvaikins, na ta prasme gi nemeluosi kažko. Toks parengimas įvaikinimui dar gali sakykim tęstis iki trijų menesių, tada gal žalos tam vaikui ir nebūtų, bet jei metai, du, ir trys, tai ne, vaikas tiesiog pripras prie šeimos.
Aš manau, kad geriausias variantas, kad tau leistų ją globot nuolatinai, kad kitas seses leistų globoti kitiems žmonėms, yra tikrai kai pasiima globoti po dvi, tavo galėtų būti pasižadėjimas, kad jos visos bendraus, ir manau tu tą tikrai įvykdysi. Nemanau, kad geriausia vaikui įvaikinimas į užsienį.


Nemanau, kad paliktam vaikui prisiristi lengviau. Visai ne ta norejau pasakyti. Manau, kad viskam yra ribos. Prisirišimas lengviau formuojasi jaunesniems vaikams. Globos namuose vaikai žalojami, praranda pasitikėjima žmonėmis. Taigi, kuo vėliau vaikas perkeliamas į šeimą, tuo jam sunkiau prisirišti ir pamilti. mano supratimu, jei dabar ja grazinsiu i globos namus, tai ir bus isdavyste, tas traumuojantis veiksnys, kuris veliau sutrukdys jai prisirišti prie iteviu.

Apie pasiruošima ivaikinimui. Nemanau, kad paemusi ją globoti tureciau kasdien kartot, kad gyveni pas mus laikinai. Apie ta "laikinai" isvis nieko neketinu sakyti. Ši procesą isiviazduoju, kad ji tiesiog gyvena pas mus, pilnateisio šeimos nario teisėmis. Ir tik kai atsiranda realus įteviai, ketinantys ja ivaikinti kartu su sesėmis, pradedamas visas paruošiamasis darbas, kuris ir gali trukti apie 3 mėn. Ir su ivaikintu vaiku manau toliau bendrauti: laiskais, elektroniniu paštu, telefonu, lankyti - priemoniu daug. Nėra taip - ivaikino tave, ir išbraukiu tave iš savo gyvenimo. Juk prisirišimas tai abipusis...
Negi jus rimtai galvojat, kad geriausia vieta iki įvaikinimo vaikui gyventi globos namuose? Patys gi matot, su kokiom problemom vaikučiai iš ten ateina. Mano globotinei jau reikejo psichologo pagalbos, del vyresniu vaikų bauginimų. Pagalvokit iš kitos pusės: jei turėtumėt pasirinkimą isivaikinti vaiką 2 metus praleidusį globos namuose arba globėjų šeimoje? Man asmeniškai butų lengviau paimti iš globėjų...

Tas ir yra, kad jos vienos globoti neleidžia. Būtent to aš ir siekiu. Siulo imti visas tris, kad ir vasarai. O aš tam sąlygų neturiu schmoll.gif Bet aš manau dar dėl to pakovosiu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo fasstum: 15 birželio 2009 - 12:00
QUOTE(fasstum @ 2009 06 15, 12:57)
Nemanau, kad paliktam vaikui prisiristi lengviau. Visai ne ta norejau pasakyti. Manau, kad viskam yra ribos. Prisirišimas lengviau formuojasi jaunesniems vaikams. Globos namuose vaikai žalojami, praranda pasitikėjima žmonėmis. Taigi, kuo vėliau vaikas perkeliamas į šeimą, tuo jam sunkiau prisirišti ir pamilti.  mano supratimu, jei dabar ja grazinsiu i globos namus, tai ir bus isdavyste, tas traumuojantis veiksnys, kuris veliau sutrukdys jai prisirišti prie iteviu.

Apie pasiruošima ivaikinimui. Nemanau, kad paemusi ją globoti tureciau kasdien kartot, kad gyveni pas mus laikinai. Apie ta "laikinai" isvis nieko neketinu sakyti. Ši procesą isiviazduoju, kad ji tiesiog gyvena pas mus, pilnateisio šeimos nario teisėmis. Ir tik kai atsiranda realus įteviai, ketinantys ja ivaikinti kartu su sesėmis, pradedamas visas paruošiamasis darbas, kuris ir gali trukti apie 3 mėn. Ir su ivaikintu vaiku manau toliau bendrauti: laiskais, elektroniniu paštu, telefonu, lankyti - priemoniu daug. Nėra taip - ivaikino tave, ir išbraukiu tave iš savo gyvenimo. Juk prisirišimas tai abipusis...
Negi jus rimtai galvojat, kad geriausia vieta iki įvaikinimo vaikui gyventi globos namuose? Patys gi matot, su kokiom problemom vaikučiai iš ten ateina. Mano globotinei jau reikejo psichologo pagalbos, del vyresniu vaikų bauginimų. Pagalvokit iš kitos pusės: jei turėtumėt pasirinkimą isivaikinti vaiką 2 metus praleidusį globos namuose arba globėjų šeimoje? Man asmeniškai butų lengviau paimti iš globėjų...

Tas ir yra, kad jos vienos globoti neleidžia. Būtent to aš ir siekiu. Siulo imti visas tris, kad ir vasarai. O aš tam sąlygų neturiu  schmoll.gif  Bet aš manau dar dėl to pakovosiu...


kokio amžiaus yra likusios sesės?
Atsakyti
QUOTE(fasstum @ 2009 06 15, 12:57)
Apie pasiruošima ivaikinimui. Nemanau, kad paemusi ją globoti tureciau kasdien kartot, kad gyveni pas mus laikinai. Apie ta "laikinai" isvis nieko neketinu sakyti. Ši procesą isiviazduoju, kad ji tiesiog gyvena pas mus, pilnateisio šeimos nario teisėmis. Ir tik kai atsiranda realus įteviai, ketinantys ja ivaikinti kartu su sesėmis, pradedamas visas paruošiamasis darbas, kuris ir gali trukti apie 3 mėn. Ir su ivaikintu vaiku manau toliau bendrauti: laiskais, elektroniniu paštu, telefonu, lankyti - priemoniu daug. Nėra taip - ivaikino tave, ir išbraukiu tave iš savo gyvenimo. Juk prisirišimas tai abipusis...
Negi jus rimtai galvojat, kad geriausia vieta iki įvaikinimo vaikui gyventi globos namuose? Patys gi matot, su kokiom problemom vaikučiai iš ten ateina. Mano globotinei jau reikejo psichologo pagalbos, del vyresniu vaikų bauginimų. Pagalvokit iš kitos pusės: jei turėtumėt pasirinkimą isivaikinti vaiką 2 metus praleidusį globos namuose arba globėjų šeimoje? Man asmeniškai butų lengviau paimti iš globėjų...
Tas ir yra, kad jos vienos globoti neleidžia. Būtent to aš ir siekiu. Siulo imti visas tris, kad ir vasarai. O aš tam sąlygų neturiu  schmoll.gif  Bet aš manau dar dėl to pakovosiu...


Ar tu isivaizduoji save vaiko vietoje, kai dabar kalbi apie tai, kaip ruoši ją įvaikinimui. Sakai apie laikinai nieko nesakytum, reiškia vaikas suprastų , kad tu esi jos mama ir būsi jos mama, kad tavo šeima yra jos šeima, ir vaikas taip gyvena kelis metus, apie kažkokį atsiskyrimą ji net negalvoja, patikėk , tu dar išgirstum ir klausimų , tau dar daug reikėtų kartų ją įtikinti, kad tu jos nepaliksi, žinok to vaikams labai reikia, ir paskui atsiranda įtėviai, ir tu ta kuri ją glaudei ir sakei, kad visada būsi su ja, tu patikėk visokių tokių klausimų tu gausi iš jos, pasakai,(juk turėsi tą pasakyt, kad ir kokiais gražiais žodžiais), kad atsirado kiti tėvai ir ji turi eiti pas juos gyventi. Aš kalbu realiai kaip būtų. Tas atsiskyrimas būtų lengvas tik tuomet jei ji būtų nelaiminga tavo šeimoje, augtų be meilės, bet jei tu laikai ją pilnateise šeimos nare,mylėtum kaip savo vaiką, tai tas atsiskyrimas jai būtų tragedija, beje ir tau , patikėk.
Kai įvaikins nuo tavęs niekas nepriklausys, įtėviai gali neleisti bendrauti ir tiek, taip ir būtų išvažiavo ir viskas.
Niekada gyvenime nepaimčiau vaiko iš globėjų šeimos, niekada, tai žymiai sunkiau negu iš vaikų namų. Paimčiau tik tokiu atveju jei globėjai na jos nenorėtų, jai tektų eiti į vaikų namus. Tačiau jei globėjai galėtų globoti ir norėtų (tavo atvejis), o aš prieš juos tik viršesnė įstatymiškai būčiau, na sakykim, įsivaikint galėčiau, o globėjai ne, NIEKADA neimčiau tokio vaiko. Todėl, kad aš galiu niekada nesugebėti pakeisti jai tos mamos, kurią ji jau turėjo.
Pasiėmiau savo dukrą iš laikinos globėjos, ji gyveno ten du mėn. taip sutarta buvo, prieš tai kokius dešimt kartų klausiau ar tikrai ji neglobos, ji negalėjo globoti, pasakė tikrai ne, atsiskyrimas buvo sunkus, mergaitė verkė, globėja ir jos mama tvardėsi dėl mergaitės (jos nuostabūs žmonės), kai jau važiavau iš kiemo, mačiau per veidrodėlį, kaip stipriai verkia abi , o aš visą kelią springau ašaromis, ir tik vakare kai visi užmigo išsiblioviau iš dūšios. Tai nėra taip lengva.
Fasstum , kovok jei turi noro ir jėgų, už teisę tau globoti nuolatinai mergaitę tol kol ji užaugs, įvaikinimas tikrai nėra geriausia, jei sakai apie paveldėjimus, tai žinok gali būti, kad įtėviai nieko neturės ir nebus net ko paveldėti, pagaliau galima taip padaryti, kad niekas nieko nepaveldės, net savi vaikai, ir žinok tu tikrai turi ką pasiūlyti mergaitei -svo meilę, šeimą ir namus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vistik: 15 birželio 2009 - 12:41
QUOTE(fasstum @ 2009 06 15, 11:57)
Apie pasiruošima ivaikinimui. Nemanau, kad paemusi ją globoti tureciau kasdien kartot, kad gyveni pas mus laikinai. Apie ta "laikinai" isvis nieko neketinu sakyti. Ši procesą isiviazduoju, kad ji tiesiog gyvena pas mus, pilnateisio šeimos nario teisėmis. Ir tik kai atsiranda realus įteviai, ketinantys ja ivaikinti kartu su sesėmis, pradedamas visas paruošiamasis darbas, kuris ir gali trukti apie 3 mėn. Ir su ivaikintu vaiku manau toliau bendrauti: laiskais, elektroniniu paštu, telefonu, lankyti - priemoniu daug. Nėra taip - ivaikino tave, ir išbraukiu tave iš savo gyvenimo. Juk prisirišimas tai abipusis...
Negi jus rimtai galvojat, kad geriausia vieta iki įvaikinimo vaikui gyventi globos namuose? Patys gi matot, su kokiom problemom vaikučiai iš ten ateina. Mano globotinei jau reikejo psichologo pagalbos, del vyresniu vaikų bauginimų. Pagalvokit iš kitos pusės: jei turėtumėt pasirinkimą isivaikinti vaiką 2 metus praleidusį globos namuose arba globėjų šeimoje? Man asmeniškai butų lengviau paimti iš globėjų...




Nežinau, gal aš ir neprofesionalė šioje srityje, bet toks vaiko laikinas buvimas tavo šeimoje tikrai naudos neatneš. Manau, kad labai klysti, jeigu manai, kad vaikas per 3 mėnesius pasiruoš įvaikinimui. Tuo labiau jeigu ji jūsų šeimoje gyvens kelis metus. Labai klysti, kad vaikas informaciją apie įvaikinimą priims palankiai ir su tuo susitaikys. Jeigu ji nuo pat pradžių nežinos, kad ji jūsų šeimoje gyvena laikinai, tai po to įvaikinimas ją sužalos ir ji tikrai šitam procesui manau priešinsis. Nežinau, kokio ji amžiaus, bet paprasčiausiai, kai tu jai pasakysi, kad reikės eiti kitur gyventi, ji pradės galvoti, kad jūs jos nebemylite, pradės kaltinti save ir t.t. Ji nėra suaugęs žmogus, kuris viska suprantai aiškiai ir logiškai, kaip tau atrodo, ji yra vaikas ir vaikai visiškai kitaip supranta šituos dalykus.
Beje, iš kur žinai, kad žmonės, įvaikinę ją, sutiks, kad tu su ja bendrautum g.gif Jie turi pilną teisę nutraukti visus ryšius ir tu nieko negalėsi pareikalauti. Kaip tokiu atveju pasiaiškinsi vaikui?
Čia kalbama ne apie tai, kad vaikui geriau vaikų namuose, čia kalbama, kas šioje situacijoje geriau tau, tavo šeimai ir mergaitei.
Suprask, kad tai tikrai yra labai neeilinė situacija, kuri gali atnešti daug nekslandumų, apie kuriuos tu dabar net nenumanai, tai tam mes ir esame, kad pasidalintume savo patirtimi ir savo nuomone.

Beje, Vistik labai teisingai pasakė, dėl paėmimo iš globėjos. Aš tikrai geriau paimčiau vaiką iš globos namų, nes paėmus ją iš aplinkos, kur ji buso mylima ir jautėsi gerai, aš vaikui būčiau ta blogoji, kuri sugrioviau jos grą gyvenimą. ir aš visą laiką būčiau lyginama su ta, kita mama, ir visą laiką turėčiau girdėti iš vaiko liūdnus prisiminimus apie gerą gyvenimą kitoje šeimoje. tai mane priverstų mane jaustis negerietė, kuri sugriovė vaikui gyvenimą. unsure.gif Tuo tarpu, kai vaiką paimi iš globos namų, vaiko reakcija į tave yra visiškai kitokia, manau visi suprantate kokia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *saulė*: 15 birželio 2009 - 12:38
QUOTE(*saulė* @ 2009 06 15, 13:33)
Tuo labiau jeigu ji jūsų šeimoje gyvens kelis metus.
.


ir ateis tas amžius, kai be jos pačios sutikimo jos niekas įvaikinti ir niekur negalės mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 06 15, 12:51)
ir ateis tas amžius, kai be jos pačios sutikimo jos niekas įvaikinti ir niekur negalės mirksiukas.gif


Apskritai, norint vaiką įvaikinti, jeigu jis auga globėjų šeimoje, turi būti gautas globėjų sutikimas. Gali gudrauti ir paskui sutikimo neduoti, bet ar norisi čia apgaudinėti, o paskui įsivelti į konfliktus.
Atsakyti