QUOTE(Šelma @ 2009 06 17, 08:49)
velute,net skauda skaityt ką parašei

Paleisk tu ją, galu gale nebe maža, nebe leliukas griūnantis ant žemės ir trypiantis kojomis kai kažkas ne pagal jį vyksta...Ji turi teisę gyventi savo gyvenimą taip, kaip jai atrodo geriau...Paleisk tik durų neužtrenk, visi turim turėti galimybę klysti, apsigalvoti ir nuoširdžiai atsiprašius gryžti ten iš ko bėgom.....
Dėl menkniekių dažniausiai-užsisėdi prie tv, pasakau išjungti-du eina kitais reikalais užsiimti, o jis susiraukia.... Paprasčiausia pastaba-galit bernai po tauleto dangtį nuleist pagaliau-baigiasi susiraukimu.... Klaidai, vėl lėkštės pavalgęs nenusinešei.... Žodžiu bet kokia, net švelni pastaba baigiasi, kaip tu sakai stovėjimu, kaip sąžinė prieš akis

Ir mokytoja sakė, per savo praktiką neturėjau dar tokio vaiko, kuris VISIŠKAI nepriimtu kritikos ir pamokymų. JOKIŲ. Rašyk didesnėm raidėm, nes nematau-ir jis jau raukiasi

O jau prisipažint, kad suklydo tai titaniškas darbas, na jau jau lyg ir pramušė-pasako, kad nu ir žioplas aš, ale ot nesiseka...Anksčiau tai net nereikėdavo pastabos, netyčia išsprūsta puodelis tai puola pusdieniui į liūdėjimus, nors niekas net nepasako nieko, kartais atrodo, kad jis jaučiasi pats protingiausiais tobuliausias ir visą sugebantis ir menkiausias nesklandumas parodantis, kad jis irgi tik žmogus jam pasaulio pabaiga

Va ties šituo daugiausiai dirbame-neduok die tokį diedą turėt namie
Jis labai įvairiapusis, labai imlus, gabus ir viską greitai perprantantis-kitą akimirką nemato net cukrinės šalia puodelio padėtos

Gal kažkiek nuovokos trūksta

Na tokio supratimo iš pusė žodžio, bet gal per daug tikiuosi, tik 3 metus jis mūsų

Bet, kad myliu tai jetau jetau kaip myliu

Vakar pas močiutę jo eilė miegot buvo-pakaitomis visi didčkai dabar nakvoja, kai jo sesė ten atostogauja, tai namie taip tuščia be vieno
Šelma, mano prie televizoriaus užsisėdi nuolat. Atsakymas būna: tuoj einu. Jam sakoma: rašyk gražiau: jis: aš rašau, kaip moku. Tai mano raštas!. Ir net nežinau ką dažnai sako, bet daro savaip, nes raštą mokytojai sunkiai suskaito. Jis su mokytojais labai draugauja, bet rašto nekeičia...
Į liūdėjimus puolant nepastebėjau. Nors pasakoma jam kartais ir nemažai. Ko gera, jaučiasi tobuliausias.
Labai įvairiapusis, imlus ir gabus. Viską greit perprantantis. O cukrinės šalia niekaip nepamatys. Ieškos be galo... būna, paprašau atnešt tai, kas prieš nosį. Ieško ilgai. Neranda. Ateinu ir parodau, kad guli prieš nosį...
Sūnus pas mus 12,5 metų. Beveik nuo gimimo. Myliu jį be amo... Dabar jis kaime. Šiandien iš ten grįžau ir sieloj liūdesys. Jam viskas gerai tai džiugina. Ir menu, kaip glaudėsi prie manęs visą laiką, kol buvom kaime tai irgi džiugina... Kai sužino, kad atvažiuosim, sėdi pievoj prie kelio ir laukia. Kai pamato mus - akys tiesiog žvilga...
Dabar sėdžiu ir klausau per teliką muzikos ir verkt noris. Nu šiaip viskas gerai. Labai gerai. Jam kaime irgi labai gerai. Mylintis ir mylimas. Bet tik tas jausmas sieloj... Kaip labai jį myliu... Ir noriu, kad būtų šalia...
Šelma, rašiau savo mintis pagal tavo mintis. Atsidariau forumą ir man labai tiko tavo pamąstymai. Tiesiog skaičiau ir atšvaitai liejos...
Saule - su praėjusiu gimtadieniu