QUOTE(saguze @ 2011 10 12, 13:08)
Dukrytė buvo labai laukiama, laukiau vaikelio tris metus ir galų gale pastojau, bet dukrytė gimė labai mažo svorio ir neišnešiota ( 28 sav ir 1 kg svorio) . Aš matytdama tokį mažą kudikėlį inkubatoriuje su laidukais be galo pergyvenau ir stresavau, kaltinau save, kad per daug dirbau , gal per daug nesisaugojau ir ...staiga dingo pienas....Pieno dingimas sukėlė dvigubą šoką, buvau tiek prisiskaičiusi apie šį stebuklą....prasidėjo bemiegės naktys, tampiau krūtis ir bandžiau nors lašelį ištrauktį mažulytei mergytei.Pradėjau nesamones šnekėti ir galvoti, kad mergytė nebeišgyvens be mano pieno.... Gydytojai kategoriškai į mane žiūrėjo ir gąsdino, sako tu privalai atnešti pieno. Pervargau, nemiegojau, pasidariau nepanaši š žmogų, ko pasekoje iššaukiau sau psichinę liga - staigi depresija. Vyras mane tokią matydamas pakvietę gydytojų pagalbą- išrašė stiprių vaistų (o pagalbos man jau tikrai reikėjo)
Taigi dukrytė mano pieno gavo tik kokias tris savaites, po to mišinukai...jau dabar tik po stiprių vaistų (iš prigimties buvau jautresnė asmenybė) atsigavau ir ne be taip save kaltinu. Nors klinikose guliu ir jauču kaip kreivai gydytojai žiūri į mane, kaip jiems neįdomi mano situaciją - jie tik mato tai kad mišinukai yra blogai.
Dabar mergytė auga, ir tikiuosi mūms viskas ir toliau bus gerai , nors esame dar tik trijų mėnesių amžiaus.
Džiaugiuosi , kad pediatras mane puikiai suprato ir sužinojęs, kad maitinu mišinukais nereplikavo ir neuždavinėjo papildomų klausimų.
stiprybes

matau, liepinukai musu vaikuciai
misinukai nera blogis, tai maistas, subalansuotas mazyliams.
o mes balansuojam tarp misinuko davimo ir pienelio nutraukinejimo... kas ryta, kai esu paskaitose, praleidziu viena maitinima. ta maitinima jis valgo nutraukta pienuka. bet kartais jo nespeju pakankamai nutraukti... tenka atsaldyt pienuka, kuri uzsaldziau vasara (1-2 kartus per savaite). bet greitai jis baigsis. nestrsuoju del to. mazyliui svarbiau sveika ir rami mama nei motinos pienas. tokia mano nuomone