Leidžiame. Nieko čia baisaus nematau, nes ir pati kartais sutrumpinu.
Pamenu, kai vaikystėje kažkas paskambino ir paprašė pakviesti Jurgą, mano tėvas rėkte išrėkė į ragelį, kad jokia Jurga čia negyvena, yra tik Jurgita. Jau kokia gėda man buvo už jį 
Aš pati niekada nereguliavau ir neketinu reguliuoti, kaip kas vadina mano vaikus, nebent tai būtų kažkoks bjaurus pravardžiavimas. O pačiam vaikui trumpinys gali patikti, kaip patinka man mano pačios. Smagu tam tikrame žmonių rate būti šaukiamam kitaip, nei skamba oficialiai, taip, kaip po darbo mūvėti džinsus. Ir tai visai nereiškia, kad tokiu atveju ir į darbą privalai vaikščioti su džinsais ir tik su jais, nes juk džinsai tau patinka. Mano vyresnioji - Dorotėja - turi du labai gražius trumpinius, Dora ir Tėja. Tik štai mažosios vardo - Bernarda - trumpinių neįsivaizduoju. O gražus trumpinys yra ne mažiau svarbu, nei graži mažybinė forma...
Aš pati niekada nereguliavau ir neketinu reguliuoti, kaip kas vadina mano vaikus, nebent tai būtų kažkoks bjaurus pravardžiavimas. O pačiam vaikui trumpinys gali patikti, kaip patinka man mano pačios. Smagu tam tikrame žmonių rate būti šaukiamam kitaip, nei skamba oficialiai, taip, kaip po darbo mūvėti džinsus. Ir tai visai nereiškia, kad tokiu atveju ir į darbą privalai vaikščioti su džinsais ir tik su jais, nes juk džinsai tau patinka. Mano vyresnioji - Dorotėja - turi du labai gražius trumpinius, Dora ir Tėja. Tik štai mažosios vardo - Bernarda - trumpinių neįsivaizduoju. O gražus trumpinys yra ne mažiau svarbu, nei graži mažybinė forma...
leidžiu o ir pati trumpinu 
juolab gražiai skamba ir aš nematau tame nieko blogo 
juolab gražiai skamba ir aš nematau tame nieko blogo
KAdangi dukrytes vardas ilgas tai trumpinam ji daznai. O dabar tai sutrumpinom iki vienos raides (Nuo vieneriu metu dukryte save pradejo vadinti E) Tai ir mes su vyru buna ja taip pavadiname 
Nematau as trumpinime problemos. Ir mano pacios vardda ne vienas skirtingai taria ir iskreipia, bet nesureiksminu to
Nematau as trumpinime problemos. Ir mano pacios vardda ne vienas skirtingai taria ir iskreipia, bet nesureiksminu to
QUOTE(Nida liepa @ 2010 06 26, 21:41)
imt ir pasakyt, kad vaiko vardas ne Mindė, o Mindaugas (čia kaip pvz). Arba kad jo vardas yra toks ir toks, o ne kitoks. Kad jūs prieštaraujate vardo trumpinimui, kad jums tai nemalonu ir nepriimtina.
Papildyta:
QUOTE(Andrea85 @ 2010 05 26, 23:33)
KAdangi dukrytes vardas ilgas tai trumpinam ji daznai. O dabar tai sutrumpinom iki vienos raides (Nuo vieneriu metu dukryte save pradejo vadinti E) Tai ir mes su vyru buna ja taip pavadiname
Nematau as trumpinime problemos. Ir mano pacios vardda ne vienas skirtingai taria ir iskreipia, bet nesureiksminu to
Nematau as trumpinime problemos. Ir mano pacios vardda ne vienas skirtingai taria ir iskreipia, bet nesureiksminu to
jei trumpinat vardą, tai kurių galų pavadinot ilgu?
reikėjo trumpu ir pavadint.
Man paciai niekada nepatikdavo kai trumpindavo mano vardas. Mazesne net apsiverkdavau. Savo vaikiukui isrinkciau arba trumpa ir grazu kurio neina sutrumpinti,arba ilga ir taipogi grazu,taciau neleisciau jo trumpinti 
nesaudyciau tu,kurie ji bandytu vadinti trumpesniu vardu,taciau atsauciau jog jo vardas toks ir toks 
Manau visi tevai renka vaikui toki varduka,kokiu ir nori kad vaikelis butu vadinamas aplinkiniu. 
Savo vaikiukui isrinkciau arba trumpa ir grazu kurio neina sutrumpinti,arba ilga ir taipogi grazu,taciau neleisciau jo trumpinti nesaudyciau tu,kurie ji bandytu vadinti trumpesniu vardu,taciau atsauciau jog jo vardas toks ir toks Manau visi tevai renka vaikui toki varduka,kokiu ir nori kad vaikelis butu vadinamas aplinkiniu.
QUOTE(Isila @ 2010 06 28, 17:03)
Gal todėl, kad patinka ir vardas, ir jo trumpinys? Tai ir mažybine forma negalima vadinti, jei jau metrikuose įrašyta nemažybinė? Ar iš karto į metrikus mažybinę rašyti, jeigu nori taip vadinti?
QUOTE(Arete @ 2010 06 28, 17:53)
Manau visi tevai renka vaikui toki varduka,kokiu ir nori kad vaikelis butu vadinamas aplinkiniu.
Iš kur toks noras kalbėti visų tėvų vardu? O gal kai kurie renka tokius vardus, kurie turi ir gražius trumpinius? Paskaičius čia atrodo, kad trumpinys yra kažkas nenormalaus, tarsi kitas vardas
Man, pavyzdžiui, patinka ir vaikystėje patiko mano vardo trumpinys, ir asmeniškai buvo gėda, kai tėvas pradėdavo kitiems pamokslauti, kad mano vardas ne toks.
QUOTE(Erszebeth @ 2010 06 29, 18:31)
Gal todėl, kad patinka ir vardas, ir jo trumpinys? Tai ir mažybine forma negalima vadinti, jei jau metrikuose įrašyta nemažybinė? Ar iš karto į metrikus mažybinę rašyti, jeigu nori taip vadinti?
Iš kur toks noras kalbėti visų tėvų vardu? O gal kai kurie renka tokius vardus, kurie turi ir gražius trumpinius? Paskaičius čia atrodo, kad trumpinys yra kažkas nenormalaus, tarsi kitas vardas Man, pavyzdžiui, patinka ir vaikystėje patiko mano vardo trumpinys, ir asmeniškai buvo gėda, kai tėvas pradėdavo kitiems pamokslauti, kad mano vardas ne toks.
Iš kur toks noras kalbėti visų tėvų vardu? O gal kai kurie renka tokius vardus, kurie turi ir gražius trumpinius? Paskaičius čia atrodo, kad trumpinys yra kažkas nenormalaus, tarsi kitas vardas
Man, pavyzdžiui, patinka ir vaikystėje patiko mano vardo trumpinys, ir asmeniškai buvo gėda, kai tėvas pradėdavo kitiems pamokslauti, kad mano vardas ne toks.Mažybinė forma ir lieka mažybinė, o trumpinys tarsi koks iškraipymas. Realiai, trumpinio apskirties aš nesuprantu. Kai norime pavadinti meiliau, švelniau, tai sakome mažybinę formą. O trumpinys? Mano nuomone, trumpinys yra nevykęs dalykas, aš jais piktinuasi ir piktinsiuos, bet jei jum malonu, vadinkit tuos savo vaikus kaip norit
aš neketinu leisti, kad mano vaikų vardus trumpintų ir, jei reikės, moralus skaitysiu 
ir dar vaikam aiškinsiu 
QUOTE(Isila @ 2010 06 29, 22:03)
Mažybinė forma ir lieka mažybinė, o trumpinys tarsi koks iškraipymas. Realiai, trumpinio apskirties aš nesuprantu. Kai norime pavadinti meiliau, švelniau, tai sakome mažybinę formą. O trumpinys? Mano nuomone, trumpinys yra nevykęs dalykas, aš jais piktinuasi ir piktinsiuos, bet jei jum malonu, vadinkit tuos savo vaikus kaip norit aš neketinu leisti, kad mano vaikų vardus trumpintų ir, jei reikės, moralus skaitysiu ir dar vaikam aiškinsiu
aš neketinu leisti, kad mano vaikų vardus trumpintų ir, jei reikės, moralus skaitysiu ir dar vaikam aiškinsiu Mažybinė forma toks pat iškraipymas, kaip ir trumpinys. Trumpinys tam tikra prasme gal netgi didesnis iškraipymas. Nes, pvz., vardų kilmės žodyne šalia vardo pateikiami ir lietuvių kalboje vartojami galimi to vardo trumpiniai, o mažybinių formų nepateikiama. O kokia trumpinio esmė? Kaip ir mažybinimo, suteikti kreipiantis į žmogų tam tikrą emocinį atspalvį. Trumpinys sukuria savumo, pripažinimo įspūdį. Artūras vaikystėje mamai ir močiutei bus Artūrėlis, o paaugęs draugams bus Artas, ir tai ne mažiau žavu, ir ne mažiau atspindi žmogaus asmenybės raidos etapus, nei mažybinimas. Duoti vardą, kuris neturi trumpinių ar pats yra trumpinys, reiškia atimti iš vaiko šio atspalvio galimybę, kaip po darbo nusivilkus kostiumą įlįsti į džinsus.
Jeigu trumpiniu šaukia patys tėvai, vadinasi, jie (ypač tėtis, šaukiantis sūnų trumpiniu) bando sukurti "savą" bendravimo stilių su savo vaiku, tarsi su juo būtų draugai. Žinoma, pasakysite, kad vardo trumpinimas pats savaime negarantuoja nei draugiško, nei lygiaverčio santykio su vaiku, bet lygiai taip pat ir mažybinimas pats savaime negarantuoja nei švelnumo, nei meilumo, ir iš viso gali reikšti pasityčiojimą. Manau, kad nenoras, o greičiau - baimė trumpinti vardus yra prietaringumo reikalas. Ilginti (mažybinti) - mielai, o trumpinti kažkodėl neleisiu. Nenorint sau to pripažinti, ieškoma estetinių, vertybinių ar dar kokių kitokių argumentų.
QUOTE(Erszebeth @ 2010 06 29, 22:44)
Mažybinė forma toks pat iškraipymas, kaip ir trumpinys. Trumpinys tam tikra prasme gal netgi didesnis iškraipymas. Nes, pvz., vardų kilmės žodyne šalia vardo pateikiami ir lietuvių kalboje vartojami galimi to vardo trumpiniai, o mažybinių formų nepateikiama. O kokia trumpinio esmė? Kaip ir mažybinimo, suteikti kreipiantis į žmogų tam tikrą emocinį atspalvį. Trumpinys sukuria savumo, pripažinimo įspūdį. Artūras vaikystėje mamai ir močiutei bus Artūrėlis, o paaugęs draugams bus Artas, ir tai ne mažiau žavu, ir ne mažiau atspindi žmogaus asmenybės raidos etapus, nei mažybinimas. Duoti vardą, kuris neturi trumpinių ar pats yra trumpinys, reiškia atimti iš vaiko šio atspalvio galimybę, kaip po darbo nusivilkus kostiumą įlįsti į džinsus.
Jeigu trumpiniu šaukia patys tėvai, vadinasi, jie (ypač tėtis, šaukiantis sūnų trumpiniu) bando sukurti "savą" bendravimo stilių su savo vaiku, tarsi su juo būtų draugai. Žinoma, pasakysite, kad vardo trumpinimas pats savaime negarantuoja nei draugiško, nei lygiaverčio santykio su vaiku, bet lygiai taip pat ir mažybinimas pats savaime negarantuoja nei švelnumo, nei meilumo, ir iš viso gali reikšti pasityčiojimą. Manau, kad nenoras, o greičiau - baimė trumpinti vardus yra prietaringumo reikalas. Ilginti (mažybinti) - mielai, o trumpinti kažkodėl neleisiu. Nenorint sau to pripažinti, ieškoma estetinių, vertybinių ar dar kokių kitokių argumentų.
Jeigu trumpiniu šaukia patys tėvai, vadinasi, jie (ypač tėtis, šaukiantis sūnų trumpiniu) bando sukurti "savą" bendravimo stilių su savo vaiku, tarsi su juo būtų draugai. Žinoma, pasakysite, kad vardo trumpinimas pats savaime negarantuoja nei draugiško, nei lygiaverčio santykio su vaiku, bet lygiai taip pat ir mažybinimas pats savaime negarantuoja nei švelnumo, nei meilumo, ir iš viso gali reikšti pasityčiojimą. Manau, kad nenoras, o greičiau - baimė trumpinti vardus yra prietaringumo reikalas. Ilginti (mažybinti) - mielai, o trumpinti kažkodėl neleisiu. Nenorint sau to pripažinti, ieškoma estetinių, vertybinių ar dar kokių kitokių argumentų.
deja, jūs klystat, mano nuomonė apie trumpinius visai ne tokia, o ir priežastys dėl piktinimosi jais yra gan žemiškos - man tai tiesiog negražu
ir nereikia čia ieškot kažkokių aukštųjų materijų. Taip, man nepatinka vardų trumpiniai, taip aš esu prieš, bet po tuo nereikia giliai knistis ir ieškot nežinia ko. Žinau, kad lyg yra kažkoks prietaras susijęs su vardų trumpinimu, bet, deja, tikrai jo nepamenu. O gal su rumpais vardais susijęs prietaras? Ai, žodžiu 
Na, kad ir jūsų pateiktas pavyzdys. Na kaip amn siaubingai skamba toks trumpinys (gal dėl to, kad mano šuo turėjo apnašų vardą 
) o gal tiesiog, kad ausis yra pratusi prie įprastinių dar nuo mokyklos atėjusių trumpinių. Jei dar galiu suprasti, kai trumpiniu šaukia draugai, bet jau tėvai... Arba kai pareiškia, kad davė vardą tokį, bet šaukia vaiką trumpiniu... Na, tai kam tada tas ilgas vardas, jei jis nenaudojamas? Ar džinsuose, ar kostiume žmogus lieka tas pats, toks pat Artūras. Man, asmeniškai, vardo trumpinimas tikrai nesuteikia jokio savumo, draugiškumo jausmo. Bet čia kalbu apie save, jeigu kam kitaip yra, tai kitaip. Žodžiu, man čia darosi per sudėėtinga su tokiomis aukštomis materijomis 
