Maitinimo patogumai/nauda ir nepatogumai mamai

Na o as vistik manau kad kiekvienam savo.
Kad ir del to paties miegojimo, as kaip tik labai stresuodavau, jei atsijungdavau bemaitindama. Nes buvo tokiu fintu, kad pabundu is ipratimo beveik prisiplojus prie vyro, o dukra gi likus tarp musu Beje mano draugei tas miegojimas kartu isvis vos liudnai nesibaige. Jos vyras savo antklode (jiedu miega po atskirom) per miegus nusisparde tiesiai ant leliuko. Pabudo nakti nuo keisto kriokimo. Istrauke vaikuti is po patalu jau melynuojanti Kadangi as turiu savybe nors trumpam, bet laaaabai kietai imigti, tai man miegojimas su naujagimiu yra visiskai nesaugus
Tas pats ir del laikymo. Man netgi buvo siek tiek ramiau, kad mano dukra iskart po gimdymo papuole i inkubatoriu ir as turejau para laiko apsiprats su ja "per atstuma". O jau isties drasiai i rankas emiau isvis gal tik po kokiu 5 paru Cia noriu uzbegti uz akiu moralams kad jokia "normali" mama nesidziaugs vaiko patekimu i inkubatoriu ir bla bla bla.... Be jokios abejones pergyvenau kad jai butu viskas gerai, ejau is proto, kad man nebega priespienis (nors kruti guzas didziausias) ir kad ji maitinama misineliu is buteliuko...... Tas "ramumas" buvo tik siuo vienu aspektu.
Tiesiog turbut ne visu moteru vienodai stiprus motinystes instinktas. Na tarkim tu turi net keturis vaikus ir kaip suprantu esi tuo labai patenkinta, o as tik viena nors musu amzius vienodas ir dar labai abejoju ar isvis antro noresiu Arba pvz. kitos snekasi su savo leliukais, kol jie dar pilve, o as jausdavausi kaip paskutine idijote, jei bandydavau kazka papasakoti savo pilvui

O iskaudinti tikrai neiskudinai Kiek pastebejau, tai, Natuke, moki rasyti korektiskus postus ir nekelti saves auksciau kitu del supermamiskumo

ačiū už komplimentą
Tas jausmas yra gana stipriai užguožiamas mūsų įsivaizdavimais, tuo ką perskaitėm, kaip įsivaizudojame gyvenimą su vaiku. Pvz labai gerai atsimenu, kaip man buvo gerą laikyti užmigusį mažylį ant rankų, bet atlėkdavo mama ir liepdavo tyč tuojau padėti jį atgal į lova, kad bernas nemiegotų ant papo . O pati ji visas naktis laikė manę prie krutinės, nes namuose buvo šalta, bet bijojo užmigti, nes tiesiog bijojo manę prispausti.... mes žinome dabar, kad prispausti neįmanoma, bet reikia teisingai pasiruošti miegui kartu. Pvz mano pupa miegojo prie lovos sienelės, ten buvo jos paklotukas, vėliau maža pagalvėlė, plonesnė antklodė. Ir buvo pakankamai jauku bei saugu. O prie tevelio tikrai neguldyčiau, nes jis miegodamas tikrai nieko nejaučia.

Man reikėjo pagimdyti du vaikus, perversti literatūros, pagalvoti, kad suprasti, kad aš turiu inkstinktą, kurio galima pasitikėti. Nes mūsų visuomenėje yra priimta naudotis galva, žiniomis, moksliniais atradimais, kas yra gerai, jeigu mes nepamirštam vis gi savo prigimtį Na žodžiu, ainam mes į lauka

Sorry už oftopą

Brigitte, as nesu is tu mamu, kurios dainuoja pilvukui daineles kai pagimdziau pirma sunu, nejauciau jokios euforijos ir susizavejimo kudikiu. buvau pavargusi. kadangi jis gime diena, tai iki vakaro prie manes buvo mama ir vyras, jie rupinos kudikiu, o as rupinausi tik savimi o nakti, kai likau viena ir vaikas pradejo verkti, kvieciausi sesute ir prasiau paimti ji i naujagimiu skyriu - tik ji neeme. dabr tuo dziaugiuosi, nes butent ta nakti, kai verkdama is nevilties niuniavau raudanciam naujagimiui lopsines, kokias tik istengiau prisiminti, ir ivyko stebuklas - mazylis nurimo, uzsnudo klausydamasis mano balso... butent tada supratau, kaip jis yra nuo manes priklausomas, kokia esu jam reikalinga ir kokia galia jam turiu... butent tada isisamoninau, kaip as ji myliu ir kaip esu uz ji atsakinga.

ir dar, man taip pat reikejo pagimdyti antra vaika, kad ismokciau pasitiketi savo nuojauta, o ne protingom knygom, ir trecia vaika, kad is tikruju suvokciau motinystes ir vaikystes reiksme...

pirma zindziau trumpai ( virs menesio) todel suprantu, kad galejo nespeti susireguliuoti pieno gamyba/tekejimas, bet vaikui zindant viena kruti, is kitos panasia srovele tekedavo pienas, todel jeigu tai budavo ne naktis, tai galvoje sukdavosi tik viena mintis - i vonia.
Su antru vaiku situacija kiek kitokia - nezindziau, nes vaikas is pradziu buvo maitinamas per zonda, o veliau kruties neime, tai virs keturiu menesiu nusitraukinejau - bet situacija buvo analogiska. Is vienos kruties piena trauki rankomis ar su pientraukiu, o is kitos bega pats, tai jau veliau ismokau kita buteliuka po antra krutimi pakisti, kad i ji varvetu.

Patogumai ir nauda mamai:
- Labai smarkiai sumažėjusi rizika susirgti krūties vėžiu ateityje, kai kurių kitų moteriškų ligų prevencija.
- Gimda ir visas kitas moteriškas "aparatas" greičiau grįžta į ikinėštuminę padėtį.
- Ilgai nesergi mėnesinėmis ir nepatiri su tuo susijusių nepatogumų.
- Maitinanti krūtimi neseniai pagimdžiusi moteris yra ramesnė, emociškai stabilesnė, labiau pasitiki savimi, rečiau pasitaiko užsitęsusių ir itin sunkių pogimdyvinės depresijos atvejų.
- Daug pigiau nei maitinti mišinukais.
- Žymiai patogiau: nereikia terliotis aušinant virintą vandenį, šildant maistelį, sterilizuojant buteliukus ir pan.
- Krūtimi maitinami vaikučiai rečiau patiria pilvuko dieglius, kas yra tikras kantrybės išbandymas jauniems tėveliams.
- Vaikutis auga sveikesnis ir mažiau serga, tad mažiau problemų su vaikų ligom ir gydytojais.
- Labai abejoju, ar toks glaudus emocinis ryšys su vaiku įmanomas maitinant mišiniu

Trūkumai:
- Nežinau, ar taip būna visoms, bet aš po gimdymo buvau absoliučiai frigidiška visus 11 mėn., kol atsinaujino mėnesinės Ir tik tada atgavau ankstesnį seksualumą. Aišku, tai buvo nemenkas išbandymas mūsų šeimai. Kita vertus, kiekvienas kartu išgyventas išbandymas išbandymas šeimą tik sutvirtina.
- Turi itin kruopščiai planuotis savo laiką ir kiekvieną kartą išeidama iš namų palikti nutaukto pienuko. Bet tai trunka tik tol, kol vaikas nepradeda valgyti ir žmoniško maisto.
- Neslėpsiu, kad dabar, kai mažius jau paaugęs, naktiniai maitinimai su pasikandžiojimais ir "soskės" darbu kartais išvargina.
- Teko pamiršti romantiškus savaitgalius dviese, nes vaikas neužmiega be krūties. Bet nieko - bus dar tos romantikos vėliau

Heart, o Tu pati pajutai šiuos privalumus?

Nejauciu jokiu nepatogumu, tik su siaubu galvoju, kaip reiks nutraukti maitinima, tikuosi, kad tai ivyks naturaliai

O aš radau dar vieną minusą Tarp mano mažiukų labai nedidelis skirtumas ir kartais aš jaučiuosi lyg būčiau netekus pirmo vaikučio. Kartais taip noriu su juo vienu pažaist išeit į lauką ar į svečius, bet negaliu, nes mano mažius negeria iš buteliuko, jei nors kiek maitinu jį krūtim O kai būnam visi kartu ntūraliai daugiau dėmesio skiriu mažiukui.

Na, dėl pirmojo punkto tai, taip sakant, nereikia sakyti "op" neperšokus griovio Bet statistika ir tyrimai rodo, kad žindymas smarkiai mažina riziką susirgti krūties vėžiu ir kai kuriomis kitomis ligomis. Man tai - vienas iš didžiausių pliusių mamai. O dėl kitų punktų - taip, mano patirties visa tai patvirtina

Ar bandei savo mažių palikti trumpam kam nors su buteliuku? Gal jis nepripažįsta buteliuko tik tada, kai mama šalia? O su kitu žmogumi išalkęs gal vis tiek pavalgytų? Arba gal jam nepatinka žinduko forma arba medžiaga iš kurios pagamintas? O gal pienukas per šaltas/per karštas?

naturalu, kad zindant pienas bega ir is kitos kruties - nes oksitocinas vienodai veikia abi. as kalbejau apie pieno "pasileidima" nezindant, del kitu aplinkybiu - pvz susilus ar isgirdus kudikio balsa

bet ir is kitos kruties zindant besisunkianti piena galima sustabdyti tuo paciu budu - suspaudziant speneli. pirmais menesiais gal kiek sunkiau, o veliau - be jokiu problemu.


man menesines atsinaujindavo tik visiskai nutraukus zindyma, tarkim, jauneli zindziau 19 menesiu, menesines atsirado lygiai po 6 savaiciu nuo nutraukimo, ty po 20 menesiu nuo gimdymo.


tavo vietoje pameginciau derinti vaiko miega su ejimu i lauka: gal yra bent vienas miegelis, kai mazyliai miega ne kartu, tuomet galetum visa demesi skirti vyresniajam

Bandžiau Kiekvieną šeštadienį eidavau į kvalifikacijos kėlimo kurus. Tai mažuliukas arba pramiegodavo (5 valandas) arba išalkęs gerdavo iš buteliuko, bet vis spjaudamas žinduką. Gal dėlto, kad vyras duodavo mišinį, bet ir MP nelabai geria Ir pirmas mažis visai nedraugavo su buteliuku.


Aš po pirmo mažiuko gimimo susirgau lygiai po 4 mėnesių, nors pilnai žindžiau Dabar dar nesergu, na ir gerai o kad ir per vasarą pavyktų nesusirgti, tai būtų nes kai karšta, labai bjauru būna.
Reikės pabandyti Tik pas mus dar kol kas ritmo nėra

tuomet paprasciausiai eiciau i lauka su abiem vaikais tada, kai vyresniajam "patogu" ir tikeciausi, kad mazylis uzmigs na, jei neuzmigs - bus neuzmiges, o jei uzmigs - turesi laiko padukti su vyresniuoju
man dar labai praverte vaikjuoste - mazyli pasirisdavau prie saves po drabuziais, kad jis galetu prisiglaudes prie manes pamiegoti ir pavalgyti, ir turedavau laisvas rankas zaisti lauke su vyresniaisiais tai ypac patogu pirmaisiais menesiais, kol mazylis dar tikrai mazas, lengvas ir daug miega