Prieš metus džiaugiausi, kad su mikčiojimo bėdele atsisveikinome... deja... deja... Tai tebuvo momentinis pagerėjimas..
Reziume- sūnelis, kuriam dabar 5,5 metų, mikčioja jau dvejus metus. Per tą laiką buvo ir pagerėjimų, ir visiškų atkritimų (kai pasireiškė ne tik mikčiojimas, bet ir kalbos suprastėjimas, išlindo tikų veide, pečiuose ir pan.). Atitinkamai lankėmės pas tris logopedes ( dvi "valdiškas", vieną privačiai), lankėme psichologo konsultacijas, netgi 5 kartus vykome pas psichiatrą ( už 200 km) taip vadinamiems hipnozės, relaksacijos seansams... Gėrėme raminamuosius (ir homeopatinius, ir specialiai ruoštus pagal gydytojos receptą).
Paskutinį pusmetį nebedarome nieko. Nesakau, kad nuleidome rankas.. Tiesiog nebežinome, ko griebtis, kur kreiptis... Per šį pusmetį situacija nė kiek nepablogėjo, tačiau puikiai suprantu, kad vis viena reikia kažką daryti.
Šiaip mūsų sūnelis yra labai jautrus nuo pat gimimo- dėl smulkmės verkia, turi daug baimių, intravertas. Lopšelį lankė metus, ir visą tą laiką rytais verkdavo.. Perėjo į darželį- ten reikėjo metų, kad adaptuotųsi... Dabar kaip ir sąlyginai ramu, tačiau šiemet bus priešmokyklinukas- nauja grupė, nauja auklėtoja, nauji vaikai. Esu įsitikinusi, kad mikčiojimas dar labiau sustiprės
Lankantis pas visus specialistus susidarė toks įspūdis- "ne pas mane reikia jį vesti..."
Tiksliau, dvi iš trijų logopedžių teigė, kad jos mikčiojimo neišgydys, jos nebent tarimą pataisys. Ir kad mikčiojimui reikalinga ne jų, o psichologo, psichiatro pagalba.
Lankantis gi pas psichologą girdėjome tokius atsiliepimus: "Na, jei norite, galite lankytis. Bet vaikas jautrus, čia jums patiems ir su logopedu dirbti reikia..."
Psichiatras taip pat tampė pečiais, ko pas jį važiuojame.. Jis, atseit, tik pačią būklę (saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi) savo seansais įtakoti gali... Klausė, kiek laiko logopedas jam skiria..
Ir net nebepamenu iš kur, bet sužinojau tokią naujų tyrimų išvadą- kad kiekvienas iš mūsų turime mikčiojimo geną. Ir jei tam tikromis aplinkybėmis, situacijomis tas genas išlaisvinamas, atgal jo "sukišti" nebeįmanoma. Tokiu atveju turi vykti tiesiog mikčiojimo "valdymas"- išmokti jį valdyti. Paaugliai, suaugusieji nusistatymo, įvairių pamokų ir savikontrolės dėka gali išmokti mikčiojimą konktroliuoti.. Vaikams tai per daug sudėtinga...
Sudomino gyd. Makauskienės darbas. Sakykite, prašau, kokiame mieste ji dirba? Ar priima privačiai, ar dirba "valdiškoje" įstaigoje, kurioje galioja siuntimai?