Sveikos, mamytės

Mes pas Makauskienę apsilankom karts nuo karto, o dabar žadam kartą į savaitę lankytis. Problema pas mus nedidėja, bet vaikas jautrus, nervingas, o gal ir pašokdina, ypač mamytę...nes aš pradėjau po to mikčiojimo kažkaip jam pataikyt, kad nesinervuotų. Mikčioja nedaug, jokių įsitempimų, ar žodžių neištarimų nėr. Tai pas Makauskienę eisim ne kiek dėl mikčiojimo, kiek dėl raidelių l,čž,r. Bet ji moka labai bendraut su vaikais, nuo pat įėjimo, iki išėjimo visas dėmesys vaikui. Tai maniškis daro užduotis, kurios šiaip netgi ir nelabai patiktų

ir dar ten yra dailės pamokytės, gal irgi eisim, nes skatina vaiką susikaupt užduočiai, nestrakaliot, maniškiui kaip tik
O štai balandį jau bus metai, kaip mikčiojame, bet tai gali tęstis ir pusantrų, ir tris metus, ir netgi girdėjau, kad užsibaigė tik devynerių metų... svarbu, kad tik baigtųsi, labai reik tuo tikėt. Aš tai tiek prisipanikavau, kad baisu...
Svarbu lėtai kalbėt, ramiai kalbėt, įvest režimą (vienodu laiku viską daryt), netąsyt po visokius renginius didelius (maniškiui pernai vasarą buvo nekas netgi kaime- daug giminių, vaikai svetimi), dar girdyt lašiukais (geriau patartų homeopatė), jei vaikas jautrus, bet drąsus, judrus (kaip mano) tai tiko Notta lašiukai. Aš pastoviai nebegirdau, darau pertraukas, bet pavasarį vaikai kažkokie jautresni (va, juk pradėjo mikčioti balandžio pab.), tai reikės vėl.
O kad reik kažką daryt, tai faktas.