QUOTE(aifa @ 2005 09 16, 10:49)
Kaip čia jau sakė, laikas ir jėgos yra ribotos. Kuo daugiau jų skiri darbui, tuo mažiau lieka vaikui. O karjera, jei tai tikrai pareigų augimas, visada veda į tai, kad kuo aukštesnės pareigos ir aišku atlyginimas, tuo daugiau reikalavimų ir tuo pačiu laiko, kurį reikia skirti darbui. Ir kai esi tikrai aukštai, kartais tenka tuo momentu, kai reikėtų būti su vaiku, daryti kažką darbui. Man pačiai teko bėgti darbo reikalais vaiką ligoninėje po operacijos patikėjus mamos priežiūrai. Tegul tai buvo trumpas išėjimas, tegul jis buvo rūpestingos močiutės prižiūrimas, ir žvilgsnių, ir replikų buvo. O kai esi ne vieniša, tai komentuoja dar skaudžiau. Kai esi vieniša tu turi argumentą - man tą vaiką dar ir išlaikyti, išmaitinti reikia. Kai šeima, visi kažkaip vertina, kad pinigus turi parnešti tėvelis, o jau mama vaikams laiką skirti. Ir jei mama skiria karjerai, tai ne iš būtino reikalo, o iš egoizmo savo.
Bet viskas išsisprendžia, kai atsakai sau į visus klausimus. Replikos ir vertinimai skaudžiausi yra tada, kai širdies gilumoje pripažįsti, kad jie teisingi ir pati save smerki už tokį elgesį. Aš sau jau atsakiau - taip, šeima ir karjera suderinami dalykai. Mano prioritetas yra mano ir kitų šeimos narių interesų suderinimas, kai maksimaliai tenkinami kiekvieno poreikiai, tačiau ne kitų poreikių sąskaita. Kai man sako - vaikui reikia nuolatinės mamos globos pirmais trim gyvenimo metais. Aš sau sakau, kad man reikia aktyvaus darbo nuolat, kad palaikyti gerą dvasinę ir fizinę savijautą. Aš žinau, kad man reikia pripažinimo savo srityje. Todėl aš dirbu ir savo darbo nutraukdavau dėl gimdymo labai trumpam. O kai karais išgirstu replikas, kad tokiom moterim iš viso geriau būtų negimdyti, tai dažniausiai sukelia šypseną. O jei kartais būna sunku ir tokios replikos pradeda žeisti, tada :organizuojuosi" skubią pertrauką, imu vaikus ir vykstam kur nors kartu visa šeima. Ir kai mes su vyru sėdim ką nors gurkšnodami, vaikai ramiai ir saugiai siaučia šalia ir vyras nedviprasmiškai primena, kad mūsų pagrandukas dabar už debesėlio sėdi ir prašosi į būrelį, visi komentarai apie mano, kaip mamos blogumą nuplaukia kažkur tolyn ir vėl ilgam laikui visos replikos sukelia tik šypsnį - "ką tie komentatoriai, apsikabinę vaikus ir televezorius, nusimano apie pilnavertį gyvenimą". Čia aš tikrai nenoriu įžeisti mamų, auginančių vaikus ir atsiduodančių šeimai. Tik yra taip, kad tokios mamos paprastai jaučiasi laimingos ir neieško trūkumų kitokio pasirinkimo. O komentuoja dažniausiai tie, kurie pasirinko sėdėjimą su vaikais ne savo valia, jaučia dėl to nepasitenkinimą, tai jiems ir kliūva, kad kažkas drįsta daryti kitaip ir būti laiminga bei darnia šeima.
Kiekvienas turim susikuria savo gyvenimo vizija,vienoms atrodo leime rupintis vaiku,vyru,namais(tai daro su didelia meile),kitos tai daro nes "patogu"(tiesiog sedi ir nieko neveiki),dar kitos "atsinesa"toki seimos moduli is seimos kokioje augo,yra moteru kurios nesugeba sedet vietoje,nereiskia,kad jos karjeristes ar prastesnes mamos,zmonos,tiesiog yra zmoniu kurie aktyvus,tai dar nereiskia,kad jis jau karjeristas.
As karjera pradejau"daryt"dar budama santuokoj,prie viso to dar mokinaus,bet tuo pat metu ir puikiai tvarkiaus namie.Beabejo ta karjeros pradzia buna gan sunkoka,tad be ex nebutu buve taip lengva,Jam teko ir su vaiku dazniau padraugaut,ir namus aplekt,ir pasimaitint paciam(nors savarankiskas ir taip buvo
tad "pabegimo"nenurasem ant mano darbo
).Va sunkiau buvo kada darbe "uzlipau"iki maximumo,atsirado daug darbu,nauja info,nauji zmones,visu ziurejimas per padidinimo stikla,ir dar vyras paliko.Nesakau,buvo momentu,kad rodes jog sedziu duobej,ir jei jau pasirodydavo,kad tuoj islipsiu,tai te,ir pamatai,kad kopecios ne i ta siena atremtos..Teko stotis del dukros,bet tuo pat metu"gelbejo"darbas,db manau,kad man skirybos nebuvo tokios nepakeliamos nes buvau savarankiska,kad mokejau savim pasirupint,kad nebijojau likt viena.Manau moterys(didzioji dalis)bijo skirybu del saugumo,saugumo kuri duoda vyras,bet tuo pat metu yra priklausomos nuo to.Mastau ar saviraiska ir noras kazka "sukurti"savo, nebutu tas mazas indelis prevensijai pries skriaudziamas,zeminamas,nelaimingas moteris?Jei griztant prie temos,tai vienisos mamytes karjera daryti puikiai gali,Jos turi "stimula":vaika(kuriuo labiau reiks rupintis),noras parodyti tiems kas stebi ir laukia kol pravirksi(visada tokiu atsiras,kurie nores po to paduot"pagalbos ranka",juk Tu viena,silpna,moteris!
),ir nora irodyti sau-as galiu,as nepakartojama mama,moteris,kad ir viena
Tai tik mano nuomone,ir ji nebutinai teisinga,tiesiog toks poziuris man labai padejo,tikiuos ir toliau pades
kiekvienas darom kaip mum patogiau ir mieliau 
Nu ar lengviau dabar? 
Tema juk ne apie maisto ruošimą 
Siandien jau buvom susitike su viena aukle. 
