sveikos mamos
taip,as drasiai galiu sakyti kad darau karjera ir uz tai galiu buti dekinga gyvenimui kuris taip sudeliojo situacija jog likau vien dar besilaukdama.tai buvo geras spyris i uzpakali.supratau kad niekas uz mane nepastoves neuzstos ir pinigeliu pampersams neduos.tai gi ejau kaip tankas visur.aciu dievui,vejas man buvo palankus ir dabar skinu pirmuosius vaisius:)
del demesio stokos,taip ,galiu paskyti,kai tavo darbas yra buti matomu nori nenori laikas nenormuojamas.bet grizus namo as tiesiog bunu su vaiku,man nereikia galvoti dar apie vyra.
p.s kai uzsinoriu galvoti apie vyra as negalvoju o ji turiu.o po to vel gyvenimas teka sena vaga.
istekejusiom moterim legviau tuo aspektu,jog darydamos karjera,patirdamos kazkokias nesekmes jos visad turi i ka atsiremti.a kalbu apie normaliais seimas,be abejo.
o is tiesu taip pagalvojus jokio skirtumo ar tu vienisa ar su vaiku ar turi seima,juk karjeriste visada yra stipri asmenybe,ir sugebes isgyvent,islaviruot bet kuria situacija.
Tada jau reikia suktis per galvą kaip atsiprašyti iš darbo ir suspėti tiek pas vieną tiek pas kitą sūnų, kad nei vienas neliktų nuskriausias be mamos dėmesio. Beje... Mano sūnūs labai įtariai ir pavydžiai žiūri į kiekvieną vyriškį kuris manimi susidomi...
Man visą nėštukinę depresiją nuvyjai 
dėkui 
pasisekė sūneliam 
Kiek naktų pažliumbta mano buvo, kiek kartų tokia menka ir vieniša jausdavausi, keikdavau visus vyrus. Prisimenu mano mažasis (tada jam apie 2 metukai buvo) plaučių uždegimu susirgo ir ligoninėn reikėjo guldyti. Tai išprašiau gydytojų, kad dėl kokios nors priežasties paguldytų ir mano vyresnėlį į tą pačią palatą. Taip naktimis vienoj lovoj miegodavau su mažuoju, šalia kitoj lovoj vyresnėlis gulėdavo, rytais tiesiai iš ligoninės į darbą bėgdavau. Dienomis mano sūnus pasikeisdamos prižiūrėdavo draugės, pažįstamos arba sesuo. Darbas buvo toks, kad neidavo nei biuletenio pasiimti, nei atostogų išeiti. Pikčiausia kad per visus šituos metus mano ex nei kartelio nėra paskambinęs ar bent jau pasidomėjęs kaip vaikams sekasi. 
Uz nieka neparduociau savo ir vaiku laisves,kaip norim,taip gyvenam ir niekas smegenu neknisa 
Nu ar lengviau dabar? 
Tema juk ne apie maisto ruošimą 
