Kiekvienas turim susikuria savo gyvenimo vizija,vienoms atrodo leime rupintis vaiku,vyru,namais(tai daro su didelia meile),kitos tai daro nes "patogu"(tiesiog sedi ir nieko neveiki),dar kitos "atsinesa"toki seimos moduli is seimos kokioje augo,yra moteru kurios nesugeba sedet vietoje,nereiskia,kad jos karjeristes ar prastesnes mamos,zmonos,tiesiog yra zmoniu kurie aktyvus,tai dar nereiskia,kad jis jau karjeristas.
As karjera pradejau"daryt"dar budama santuokoj,prie viso to dar mokinaus,bet tuo pat metu ir puikiai tvarkiaus namie.Beabejo ta karjeros pradzia buna gan sunkoka,tad be ex nebutu buve taip lengva,Jam teko ir su vaiku dazniau padraugaut,ir namus aplekt,ir pasimaitint paciam(nors savarankiskas ir taip buvo

tad "pabegimo"nenurasem ant mano darbo

).Va sunkiau buvo kada darbe "uzlipau"iki maximumo,atsirado daug darbu,nauja info,nauji zmones,visu ziurejimas per padidinimo stikla,ir dar vyras paliko.Nesakau,buvo momentu,kad rodes jog sedziu duobej,ir jei jau pasirodydavo,kad tuoj islipsiu,tai te,ir pamatai,kad kopecios ne i ta siena atremtos..Teko stotis del dukros,bet tuo pat metu"gelbejo"darbas,db manau,kad man skirybos nebuvo tokios nepakeliamos nes buvau savarankiska,kad mokejau savim pasirupint,kad nebijojau likt viena.Manau moterys(didzioji dalis)bijo skirybu del saugumo,saugumo kuri duoda vyras,bet tuo pat metu yra priklausomos nuo to.Mastau ar saviraiska ir noras kazka "sukurti"savo, nebutu tas mazas indelis prevensijai pries skriaudziamas,zeminamas,nelaimingas moteris?Jei griztant prie temos,tai vienisos mamytes karjera daryti puikiai gali,Jos turi "stimula":vaika(kuriuo labiau reiks rupintis),noras parodyti tiems kas stebi ir laukia kol pravirksi(visada tokiu atsiras,kurie nores po to paduot"pagalbos ranka",juk Tu viena,silpna,moteris!

),ir nora irodyti sau-as galiu,as nepakartojama mama,moteris,kad ir viena

Tai tik mano nuomone,ir ji nebutinai teisinga,tiesiog toks poziuris man labai padejo,tikiuos ir toliau pades
Sutinku su šia nuomone.O bijoti skirybų, jei su antra puse jau nebegalima išbūti , neverta.Išsiskyriau su vyru jau turėdama tris vaikus. Dabar turiu viska , ko vyras sakydavo , kad negalim sau leisti. Beje ir ketvirtaji pagranduka.Jei turi dideli norą ir užsispyrimą, svajonę ir tikėjimą , kad ją įgyvendinsi, gali kalnus nuversti .Ir mokslus pabaigti , ir savo verslą plėtoti.Daug teko iškentėti , daug kovoti, ieškoti, klysti ir nusivilti.Bet nereikia nuleisti rankų, svarbu tikėti savimi, kad sugebesi vaikams atstoti viską.O kai ieškai, kažką darai, tai ir naujos galimybės atsiveria.Išlendi tada iš užburto rato : nėra pinigų - nėra auklės, nėra auklės - nėra mokslų, o nėra mokslų - nėra pinigų. Arba turi ryžtis, arba dejuoti.Tikrai nebus lengva, bet kovoti ir bandyti verta.O nepabandžius ir nesužinosi ką sugebi.Tikrai galiu užtikrinti, kad vienišos mamos gali ir vaikus auginti tinkamai( ir ne viena), ir verslą kurti, ir mokslus baigti.Nenuleiskit rankų.Stiprybės!