QUOTE(ajas @ 2006 11 20, 10:30)
oi, ortodoksu tai is vis nefotkinu (nebent is labai toli ar is nugaros) - bijau as ju
O del bahaju - tai man nesuprantama, kokia gali buti motyvacija jais tapti?

juk toks religiju pasirinkimas...
motyvacijos iš tiesų labai daug...man jų tikėjimas patinka, jis toks visaapjungiantis...na ir žmonės aišku ten labai faini visi ir kitatikiai jiems ne priešai
Papildyta:
QUOTE(meile0409 @ 2006 11 20, 09:18)
taip,as turiu astma.kai karsta beveik nebuna priepuoliu,o kaip salta tai tik spek isitraukdineti inhaletoriu.bet Izraelyje ir su tuo jau galima ramiai gyventi,yra geri vaista.
o tu gal ir netiki,bet ir siais laikai pasitaiko netyciuku!man patys daktarai sudare vaisingu ir nevaisingu dienu sarasa,bet jie apsiriko,tai dabar turiu Dominyka

mano angeliuka
o birzelis labai karsta.Isivaizduok,man iki darbo3-5 minutes peskute,tai tada dar laukiausi,ateidavau i darba visiskai slapia

,visi juokdavosi
o del zmoniu,as sutinku,mano vyras labai pavydus ir tik prieina koks vaikinas,kalbina iskart matai pas vyra ragai auga,veidas raudonuoja is nosies dumai eina.Lietuvoje jei pamato vestuvini zieda,tai jau viskas-nurasyta,o cia tik zmogus po zmogaus
tai jau tikrai ten tos ligos visai nebaisios, mane irgi ten suriaguliavo, o čia tik pamėgino atn hormonų pasodinti, už tai dabar aš iš vis be jokių vaistų

man iš ties pikta net, va vakar čia buvau privačioj klinikoj, tai ir ten sėdi lauki, kol gydytojas teiksis atsišnekėti su platintojais vaistų ir pacientus priims...bjauru

nepasitikiu čia nė vienu visai, prirašo tai, už ką jie patys procentą gauna...jau nekalbant apie ligos diagnostiką

bet nesiplėsiu, ten tirkai medicina
aš va ir galvoju, kaip ten vasarą reiks gyventi

man ir rudens pakakdavo ir išeidavau kur tai pora žingsnių ir šlapias

gal su laiku adaptuosiuos
Dėl pažindinimosi, tai ten kažkaip labai nepiktybiškai, gražiai maloniai, be jokių, net jei ir su vyru esi, vis tiek abiem tada pasiūlo prisijungi prie kokio pliažinio žaidimo arba šiaip pasiūlo patiems pamėginti, man tai keista pirma buvo, bet paskui tai net faina, patinka man toks betarpiškumas, jautiesi kaip priimtas tiesiog į bendrą būrį, nežiūrint to, kad esi visai nepažįstamas