IVF senbuvių Vilties Namai

Sveikutės visos ir vėl pas jus su savo patirtim, pasirodo X failai tęsiasi
Čia viršuj perkopinau ką rado po antros laparoskopijos, o dabar papaskosiu kaip sekėsi gimdos nuotrauka. Šendien grįžau po. Čia darė gydytoja dėl sąaugų, norėjo pasižiūrėt kiek jų yra ir ar prateka skystis už sąaugų toliau į gimdą, aišku pratekėjo ir ką jūs manot, kiaušintakiai taigi PRATEKAMI!!!!!![SIZE=7]
Nu žinokit negaliu nesikeikus, taigi po pirmos laparo pasakė kad nepratekami ir vienintelis kelias IVF, mes patikėjom ir nuėjom darytis IVF.... nervas ima kad be reikalo darėm 3 IVF, o tikros priežasties kodėl nepastoju nenustatė
nu žinokit norisi tokius gydytojus paduot į teismą...
Man visą laiką nedavė ramybės ta mintis, kad per nuotrauką buvo pratekami kaiušintakiai o jau per laparo už dviejų mėn nepratekami, bet negi pulsi vėl prašytis laparoskopijos, o po pirmo nesivystančio klausiau gal laparo pakartot ar histeroskopiją padaryt, atsakė netikslinga... va tau ir netikslinga...
Matyt tos sąaugos buvo iš anksčiau ir dėl to negalėjau natūraliai pastot, o kiaušintakiai visai ne prie ko, o nesivystymui matyt įtakos AFS turėjo... nes vėl pakartojau tyrimus ir yra tas AFS.
Nu nervas ima nerealiai
Tikiuosi kas nors pasimokys iš mano klaidų ir nepuls darytis IVF be laparoskopijos ir histeroskopijos, liūdna kad Lt taip atmestinai žiūri vaisingumo "gydytojai" ...

O tai kokia cia gydytoja tau taip ziurejo atmestinai Na baisu tikrai Tai tik pinigus lupa ir viskas naudos nulis
tai gerai, kad dabar issiaiskinai. AFS ar imanoma kazkaip pagydyti ?
Labai linkio tau greiciau

Laparoskopiją, po kurios pasakė kad nepratekami kiaušintakiai darė kaune krikščioniškuos gimdymo namuos, gydytojos pavardės gal neminėsiu... norėčiau aš ją sutikti ir paskyti ką galvoju
AFS gydant aspirinas gerti ir clexanas leidžiami po to kai pamato širdutė, bet man su antru nesivystančiu vien tik aspirinas nepadėjo (aš jį tada pati pasiskyriau, gydytoja neprieštavarvo), o širdutės veiklos nesulaukėm, labai jau anksti nustojo vystytis
LV kitaip gydo AFS, tiksliai negaliu pasakyti, bet tuos antikūnius kitaip sutvarko...

Sveikutes mergaites.Atejau pasiguosti i jusu namucius.Matau kad jau nebelabai vartot puslapius sios temukes,bet pagalvojau gal lengviau pasidarys,o gal ir sulauksiu kokio komentaro...Man jau 38 eri,tai esu kaip ir senbuve.Po keleto IUI ir IVF,gydytojas pranese,kad greiciausia mano prganizmas jau pasirenges menopauzei,todel menkai priauga folikulu,prastai dalijasi,isodintus juos kaip ir mano organizmas atmeta.Taigi vilties kaip ir nebeliko...Turiu 1 snaigute,bet sako neapsimoka deti jos vienos.As gyvenu ne LT.Dar galima daryti su donorinem,bet jau nezinau kaip man pasielgti.Bandau susitaikyti,bet tada pradedu galvot apie baisius dalykus,kokia prasme gyventi?Nekenciu saves ir savo suknisto gyvenimo.Galvoju apie isivaikinima,vyras soka piestu.Zodziu situacija tokia,kad nerandu atsakymo kaip man dabar gyventi.Labai atsiprasau kad su tokiom blogom nuotaikom isibroviau pas jus i temuke

Moshino, nereikia atsiprašinėti.......visos mes laikas nuo laiko pavargstam kovoti............
suklumpam ir nebežinom ko stvertis............kartais išsikalbėjimas tikrai padeda.........
dėl tavo gydytojo žodžių, tai drįsčiau abejoti, aš tikrai ne medikė, bet žinau ne vieną pavyzdį kai sėkmingai pastoja ir išnešioja moterys virš 40 metų, žinoma, priklauso nuo konkretaus organizmo....... o iš kur tokie tekstai, kad tavo organizmas atmeta embrionus?????
tada gautųsi taip, kad visų , kurios nepastoja su idealiais embrionais, organizmas atmetinėja embrionus?????? nesutinku..........yra begalė priežąsčių, kurias reikia aiškintis................kodėl taip nutinka????????
nesakau, kad amžius mūsų atveju(man tik kelių metų trūksta iki tavojo) yra palankusis faktorius, tačiau tikrai ne lemiamas............
Pirmiausiai tai norėčiau patarti atsigauti po nesėkmės.......per gerai žinau kaip tai stipriai "užmuša" apskritai norą gyventi ir ką nors veikti............
o tada bandyt aiškintis variantus ir galimybes................
tikrai tikiu, kad dar yra vilties......tik ji šiek tiek nutolusi...........
turim pasigauti ją už uodegos ...............
laikykis

Moshino***, nedristu rasyti sitoj temoj, neturiu teises, bet tiesiog norisi pasakyti, kad is visos sirdies linkiu susilaukti vaikelio ir kuo greiciau, nors mano kitos problemos, bet suprantu ta skausma...
laikykis, linkiu, kad viskas butu gerai ir taptum laimingiausia pasaulyje, dar yra uz ka kovoti

Mochito, vat tas mazgas, kuri jauciu po kaklu nuo tos dienos, kai suzinojom diagnoze, jau verziasi sesti metai, ir nieko negaliu padaryti - viskas yra beprasmiska ir nekokybiska, nes mintys sukasi tik apie vaikus. Tad jeigu manai, jog esate pasiruose donotrinem lastelems - tai pirmyn! jeigu tik tai gali atristi si mazga, tai kodel gi tuo nepasinaudojus?! juk tai atvers visai kitus gyvenim klodus - gyvenima su vaikais
del donoriniu - taip, LV daro su donorinem kiausialastem Mano ziniomis, Embrions klinikoje ''Donoro kiaušinėlio programa IVF ar ICSI kainuoja 2810 Ls arba 14000 Lt''. EVG klinikos kainu nzn.

Labuks,aciu mergaites uz jusu neabejinguma kitu skausmui.Aciu uz patarimus.Prisidaviau siandien FSH,jei bus zemas tai darysiu dar viena tyrima(Anti-Maliarian hormone)jei gerai uzrasiau,kuris parodys ar dar verta bandyt su IVF ar jau metas sustot.Linkiu ir jums sekmes,juk taip gera dziaugtis kai kam pasiseka

sveikute nedrisk nuleist ranku.kai man pavasari eilini karta nepavyko,galvojau,kad turbut viskas,nes metai irgi link 40.as 1973 gimimo.bet paskui supykau ant saves,kad tokia silpna,gailinti saves.ir nuvijau ta beprotiska nora turet vaika,o tiksla uzsibreziau-issiaiskint,kodel man nepavyksta.daug skaiciau,pasiskirdavau sau tyrimu.dariau viska,kad man rastu problema,kuri neleidzia but mama. ir rugsejo menesi pavykes ivf .o patirtis-6ivf ir 1 saldytais. noreciau dar viena patarima duot,nueik pas endokrinologa.mano kiausides buvo nalintos kaip senos bobutes po tiek ivf.geriau beveik metus Tybon ir maza dalelyte dexametazono,nes vyrisko hormono buvo per daug.ir jau po puses metu buvo super tyrimu atsakymai.
linkiu Tau dideles sekmes,kaip ir kitoms merginoms is sio skyrelio.ypac Akeditei ji man taip nuosirdziai padovanojo savo atlikusi crinone.siunciu virusiuka

Didziausi sveikinimai Kaip smagu, kai senbuvems pagaliau pasiseka

Sveikos,

na Jūsų istorijos žymiai skausmingesnės už mano, bet jei Jūs nebūsit prieš pati nusprendžiau čia pasisakyti Iš anksto atsiprašau, jei kam atrodys jog įlindai ne į tą temą ir rašau ne ten kur reikia

Mūsų šeimos nepastojimo stažas virš 6 metų. Šiuo metu man yra 26 metai, mano vyrui 30. Šeši metai intensyvaus planavimo mano supratimu tai pakankamai nemažai. Gyvename kartu nuo 1999 metų, bet niekada labai nesisaugojom. Jau tada buvo kažkokių įtarimų, tuomet kreipiausi į vietos ginekologę (pas kurią ir profilaktiškai lankydavausi kas pusę metų), kuri padarius tam tikrus tyrimus nieko nerado. 18 metų kreipiausi pas tą pačią vietos ginekologę, kad padėtų šioje situacijoje, kadangi nesisaugojant nėra rezultatų. Tuomet ji mus nukreipė į „Šeimos planavimo centrą“ Vilniuje tuo metu Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Nuvažiavome ir pasikalėjome su vienu iš specialistų. Padarė tyrimus, kokie yra įmanomi padaryti valstybėje ligoninėje, bet jie buvo geri, tuomet visus likusius tai visų infekcinių ir kitų ligų darėmės pas tą pačią gydytoją klinikoje „Narmeda“. Tuomet rado mikoplazma ir ureaplazma, jau tada buvau 19 metų. Gydė labai stipriais antibiotikais ir sakė, kad toji ureaplazma gali užkirsti kelią nėštumui. Išsigydėm ir tada sakė bandyti natūraliai, nes viskas yra gerai, jokių grybelių, jokių infekcinių, folikulai auga ir net ne po vieną, ovuliacija vyksta. Bandėme dar du metus natūraliai, nes priežasties kaip ir nebuvo t.y. nuo 2004 iki 2006 metų. 2007 metų pradžios kreipiausi į „Vaisingumo centre“ dirbančius specialistus. Toje klinikoje vienas iš dirbančių gydytojų iš naujo darė visus įmanomus tyrimus plius liepė pasidaryt GN, sakė, kad gal čia yra problema, gal kiaušintakiai nėra praeinami. Pasidariau GN, bet joje pamatėme tik puikius rezultatus, praeinamumas labai geras. Po gimdos nuotraukos kelis mėnesius bandėmė vėl natūraliai, bet deja. 2007 metų viduryje gydytojas pasiūlė mums inseminaciją (IUI) procedūrą, žinoma, kad sutikome, atlikome ją 3 kartus iš eilės, bet deja ir šios procedūros nepavyko, ir nesulaukėme savo stebuklėlio. Kadangi labai palūžau, daugiau nieko ir nedarėme, tiesiog gyvenome kaip yra. 2009 metų pradžioje vėl atsirado naujas įkvėpimas, didelis noras bandyti dar, nes metai bėga, o rezultatų kaip nėra taip ir nėra. Kreipiausi pas kitą gydytoją pagal rekomendaciją (tiesiog galvojau, kad reikia pakeisti gydytoją), apžiūrėjęs ir padaręs visus tuos pačius tyrimus plius dar onkologinį tepinėlį, gydytojas, sakė, jog viskas gerai ir kad esu linkus net gi daugiavaisiam nėštumui, nes tą mėnesį kaip tik buvo po vieną folikulą kiekvienoje kiaušidėje, sakė, kad dabar ir natūraliai turi būti, bet deja. 2009 balandžio mėnesį pasidariau visus tyrimus dirbtiniam apvaisinimui (IVF), (infekcinės, krauju plintančios, lytiniu būdu plintančios, hormonai, vėl GN) ir nukeliavau pas gydytoją dirbančią „Vaisingumo centre“, ji sakė, kad IVF man dar per anksti ir kad aš galiu pastoti natūraliai, bet jei jau taip noriu galime pabandyti kelis IUI, nes šansai tikrai dideli. Darėmės 3 IUI iš eilės, bet jos buvo nesėkmingos, pinigai eina į pabaigą, nei IUI nepasitvirtino nei IVF užtenka. Bet nepaisant visko vistiek nusprendėme bandyti toliau. 2009 metų rugpjūčio mėn. atosogaujant mano gydytojai „Vaisingumo centre“, nuvažiavau pas gydytoją O.G.K. (pas kurią lankausi ir dabar), kadangi nenorėjau praleisti ciklo, nenorėjau pertraukos, buvau užsibrėžus tikslą pastoti iki tam tikros datos. Pas šią gydytoją pasidarėme dar 3 IUI (nors ji iškart siūlė IVF ir nebeprasidėt su IUI), bet kadangi pinigų krepšelis išseko liko tik IUI kelioms procedūroms. Deja šios 3 procedūros taip pat nepavyko. Visą š.m. lapkričio mėnesį ieškojome pinigų, kad galėtume pasidaryti IVF ir radome IVF procedūrai pasak gydytojos idealios sąlygos, viskas vyko idealiai, gydytoja ir embriologė sakė, kad su tokiais rezultatais negali nepavykt, bet deja ir šį kartą sėkmė nuo mūsų nusisuko. Niekada nemaniau, kad tam, kad susilaukti vaikelio reikės nueiti tokį kelią Buvau labai sutrikusi ir visiškoj nevilty, tą dieną kai sužinojau, kad šis IVF nepavyko nebežinojau ką daryt, atrodė, kad žemė slysta iš po kojų.... Labai noriu susilaukti to vieno vienintelio ir nepakartojamo vaikelio, be kurio gyvenimas atrodo beprasmis. Bet atsistačiau ir tikiu, kad man pavyks, aš tikrai būsiu mama Juk kitaip ir būti negali
Paskaitau kitų istorijas ir ušgyvenimus tai net pamirštu savo skausmą, pamirštu savo problemas. Sakyčiau galiu priskirti save prie tų vidutinių atvejų, nes yra labai sunkių ir išties nepakeliamų. Tiesiog galiu pasakyt taip, kad jei galėčiau grąžinti laiką atgal niekada nebesidaryčiau tiek IUI, nes į kiekvieną procedūrą įdedi tiek vilčių, tikėjimo ir nieko Tuomet būna sunku psichologiškai, o psichologinės problemos man atrodo yra pačios sunkiausios..... Tai kad pati patyrus 10 nesėkmių per 2,5 metų (tas planuojamas laikas, nedarant jokių procedūrų tiesiog neskaičiuojamas, pačiai lengviau, nes pagalvoji, kad nuo pradžių tik 2,5 metų, tokia savotiška savęs apgaulė )
O kitas dalykas yra tai, kad šiuo metu, nuo šių metų pradžios stengiuosi pamiršti, kad kažkas buvo, kad kažkas nepavyko, esu užvertusi visus praeitų metų lapus ir jų nebeatsiverčiu

Visoms stiprybės ir tikėjimo
Mes labai stiprios ir mes viską galim, ir kiekviena nesėkmė mus padaro dar stipresnėmis

sveikute as taip noreciau Tave isbart.per didelis noras,uzgozia viska.atsipalaiduok,Tu dar tokia jauna ir kas svarbiausia,Tu esi sveika ir gali pati pastot.nusispjauk ir sakyk sau,kad Tau visai nesvarbu kada tai bus,o tai tikrai ivyks.sulauksi Tu to dziaugsmelio tik paleisk ta nora .linkiu Tau stiprybes