Įkraunama...
Įkraunama...

Kai stebuklas virsta košmaru

is patirties sakau kad jis niekada nepasikeis schmoll.gif man pasiseke suradau kita zmogu ir gyvenimas apsiverte auksyn biggrin.gif jums abiems to pat linkiu 4u.gif sekmes mamytei ir dukrutei wub.gif
Atsakyti
Palik ji ,kam jis tau visa laika girtas reikalingas ir dukryte tik girta teti matys.Paskui kai ji paugs ir eis i mokykla , jai kiti vaikai zinos koks jos tetis , jai juk geda bus, kad toki turi.Palik, juk esi stipri moteris ir be jo susitvarkysi, o laikui begant ir kita susirasi wub.gif
Linkiu stiprybes smile.gif
Atsakyti
nebuciau su tokiu zmogum nei vienos dienos....gal tu ir myli ji labai, bet nebuk savanaude, vargse tavo dukryte, patikek, zinau ka sakau, girtaujantis tevas paliks jai visam gyvenimui zyme...as jau istekejusi ir issikrausciusi kelis metus krupciodavau nuo duru sukrebzdejimo.
Atsakyti
Panda_vanda sveikinu su dukrytė aišku , bet nepyk kvaile tu esi kaip reikalas. bet niekas to nepakeis deja , o pati abejoju ar norėsi kažka keist ...
Atsakyti
QUOTE(Panda_vanda @ 2009 04 26, 10:03)
Nežinau, kiek ilgai trūks tokia santuoka, nes mano jausmai jau nebetokie. Nors iš tikrųjų aš skirtis nenoriu. Labai norėčiau sulaukti laiko, kai jis suvoks, ka padarė ir atsiprašys.
Sunku... Bet sunkumai daro mus stipresnius... Čia mano gyvenimo kryžius ir aš jį nešiu iki galo.

1. Nesuvoks, kol nepamatys pasekmių. O tu savo laukimais ir situacijos užglaistymu "gal suvoks" to neleidi pamatyti. Puikiai tvarkais su kūdikiu, sukies namuos, šeimą cool.gif saugai...kurių galų jam dar kažką suvokinėt.
2. Tavo...ir tavo vaiko. Nes jis matys ir jam bus blogai ir gėda.
3. Kai suvoks tada ir atleisi. Šeimos narių neryžtingumas gana dažnai atima net galimybę "suvokti". Kiti ir patyrę pasekmes neatsipeikėja, o čia žmogus net neturi galimybės jų patirti.
4. Sėkmės bet kuriuo atveju. Na gal yra kažkas ko mes šiame tekste nematome, bet iš pasakojimo...dar pijokams pardvinėjami ginklai unsure.gif ...
5. Žmogus turėdamas ligą ją gydo kartais skausmingomis ir chirurginėmis priemonėmis, o ne laukia, kol ji įsisenės tikėdamasis, kad ji pranyks savaime. Ir čia be ryžto nebus nieko.
6. Nesakau iškart imt ir mesti, ne man tokius patarimus dalinti. Bet ieškoti pagalbos visų pirma sau. Nes gyvenimas ne tik kryžius, bet ir dovana. Ir neturi jos atsisakyti.
7. Nežinau ar dar veikia, bet siūlyčiau pabandyti bent jau kažką tokio
http://al-anon.izmaelis.com/
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi :): 28 balandžio 2009 - 18:08
Gali sau užsikraut bet kokį kryžių, bet neturi teisės krauti jo ant dukrytės pečių. Ji dar maža ir gležna, jai daug sunkiau bus tą kryžių nešti.
Atsakyti
Mergai, nu nepasakokit kas kokias teises turi kas ne. Patart galima žinoma, bet suaugęs žmogus, renkasi pats ir tam turi teisę, kaip ir spręst apie vaiko auklėjimą, nereikia pernelyg spaust ir per šitą vietą...nes blogai, kad kažką ne taip daro vėl jausis ne jis, o ji...ir nereikia tokių dalykų daryti aklai.
Ir vargu ar tekste mes matome visas aplinkybes...

Čia taip radau dabar benaršydama
http://www.bernardin...=articles/10919
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi :): 28 balandžio 2009 - 18:39
QUOTE(Coca - cola @ 2009 04 28, 18:00)
gal tu ir myli ji labai, bet nebuk savanaude, vargse tavo dukryte, patikek, zinau ka sakau, girtaujantis tevas paliks jai visam gyvenimui zyme...as jau istekejusi ir issikrausciusi kelis metus krupciodavau nuo duru sukrebzdejimo.


Pasirasau po sitais zodziais.. verysad.gif

QUOTE(GiedrėM @ 2009 04 28, 19:15)
Gali sau užsikraut bet kokį kryžių, bet neturi teisės krauti jo ant dukrytės pečių. Ji dar maža ir gležna, jai daug sunkiau bus tą kryžių nešti.


Ojojoi kaip sunkiau.. verysad.gif

Autorei noreciau pasakyt nustokit galvot apie SAVE, apie savo meile/nemeile, kryziu/nekryziu, gyvenima su alkocholiku/be alkocholiko, vyras pasikeis/nepasikeis, pagailet jo/negailet ir t.t. doh.gif jus turite VAIKA, kuriam pati savo noru GRIAUNAT GYVENIMA, o dar mergaitei doh.gif Nugi tai cia jai uzdedat kryziu visam gyvenimui doh.gif Kokios bus to pasekmes, pasiklauskit tai patyrusiu vaiku..

Viena mergina padekojo savo mamai, kad ji negyveno su tokiu vyru-teciu. O as iki pat siol uz tai mamai negaliu atleisti, kad mano gyvenimas (ir is to isplaukiancios pasekmės) jai matyt neatrode svarbiau uz ta kryziu (man tas kryzius ne kas kita kaip susigalvotas saves pateisinimas) ar dar kokia susigalvota priezasti.. Kazkada buvo pikta kodel ji MAN taip, dabar tik liudna.. verysad.gif Galejo alkocholikui vyrui-tevui gyvenima griaut, nes tokie paprastai be tokiu gailestinguju moteriskiu ir prazuva arba savo motinelems ant kaklo iki gyvenimo pabaigos uzsikaria.
Taip kad mano moralas: MYLEKIT SAVO DUKRYTE ir JOS gyvenima..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mažoji saulė: 28 balandžio 2009 - 18:54
Daug, daug stiprybės Jums 4u.gif Nežinau ar galėčiau būti tokia kantri kaip Jūs, visgi suprantu kad kartais meilė akina žmogų... Nuoširdžiai linkiu rasti sprendimą ir kad tai ilgai netruktų ir neleistų kentėti Jūsų atžalėlei .. 4u.gif Jūs su dukrele vertos būti laimyngos, mylėti ir būti mylimos, pagalvokit ar "tas" žmogus Jums visą tai gali suteikti...
Atsakyti
Panda Vanda, pykit nepykit, bet jus ne tik mazochiste, bet ir sadiste. Ka jums blogo padare jusu dukra, kad verciat ja gyvent su girtuokliu tevu? doh.gif Taip, dabar ji mazyte, daug ko nesupranta, taciau viska jaucia- jusu pergyvenima, itampa namie, uosto nuo tevo sklindanti alkoholio kvapa.. Uz ka jus taip skriaudziate savo vaika? Galu gale, negi jums paciai malonu gyventi su amzinai girtu vyru? Paskaicius jusu pasakojima pasidare siaubingai pikta, negana to, kad pati esate skysta ir taikstotes su sitokiu vyro elgesiu, bet dar ir savo vaika verciate gyventi vienuose namuose su alkoholiku.. Zinot, labai abejoju ar uzaugus jusu dukra jums padekos uz tokia vaikyste bash.gif Nebent ir ja uzauginsit mazohiste
Atsakyti
Mano tėvas buvo alkoholikas. Niekada nenorėčiau grįžt į savo vaikystę...bemiegės naktys, išdaužyti, langai, mama sudaužyta galva ir mes penki vaikai klūpantys prieš "tėvą" ir maldaujantys, kad paliktų mums mamą gyvą... Prašydavom mamos skirtis, bet...kaimas, 5 vaikai...Tai va, toliau sekė mano nemokėjimas pasirinkt. Tikėjau, kad mano begalinė meilė žmogui kuris padėjo ištrūkt iš pragaro mus abu nuves saulėtu keliu ir mano mylimasis būdamas su manimi pamirš draugus ir stikliuką. Deja, situacija viena sprie vieno, kaip autorės. Tik aš pagimdžiau savo mylimam latreliui dukrelę ir sūnelį. 11 metų išgyvenau kentėdama pažeminimus, išdavystes ir uostydama girto ir apsimyžusio vyro tvaiką schmoll.gif . Galvojau jog gyvenu dėl vaikų... kol vieną kart mano 10 metų dukrytė paprašė manes išsiskirt su tėveliu. Vat tik tada ir atėjo man ilgai lauktas proto nušvitimas. 10 metų aš kankinau savo vaikus...visus 10 metų g.gif .
Šiandien mano pirmos santuokos vaikai jau suaugę, o aš po širdimi nešioju kūdikėlį kurį su džiaugsmu padovanosiu savo tikrajam gyvenimo vyrui kuris visus 10 metų mane įtikinėjo, jog ne visi vyrai tokie... Prireikė 10 metų, bet aš patikėjau ir šiandien esu labai laiminga.
Linkiu autorei stiprybės ir motiniškos meilės savo mažylei 4u.gif . Mes suaugusieji galim spręsti kaip mums gyvent geriau, tačiau tas mažas kūdikėlis yra visiškai priklausomas nuo mūsų sprendimų kurie nevisada yra jo naudai...
Atsakyti
Taip taip, įkalkit dar moteriškei kaltės jausmą. Tada vaikui tikrai bus geriau. Jūs juk apie tai galvojat ar ne...nei mes žinom vidines priežastis ir jos pasirinkimus kodėl taip yra, nei ką. Ir viskas ką galima - tai patart. Draugiškai, o nežviegiant, kad TU savo vaikui gyvenimą gadini, kad va mes tai žinom kaip elgtis, o tu taip nesielgi. doh.gif Nei jūs žinot, kaip elgtumėtės nei ką, nes nesate jos situacijoje. Gal kurios panašiose buvote, bet tai buvo jūsų, o ne jos situacijos. Kitos. Mama pilnametė ir sveiko proto, kad savo gyvenimo pasirinkimuose spręstų pati. Aš esu prieš tokį tylų taikstymąsį, bet žviegt, kad mesk ir viskas nepulčiau, nes nesu jos situacijoje. O alkoholizmas yra liga. Bjauri, atsiradusi dėl žmogaus valios silpnumo ir ne be jo paties pasirinkimo, bet liga. Ir vėžininką namuose turėti nelengva psichologine prasme.
Bet aš ne apie tai. Nesiūlau nei mest, nei tempt. Ir pati turi gyvent. Tiesiog siūlau ieškoti išeities ir pagalbos sau. Ir ta išeitis ne visada yra čia minimi kraštutinumai, nors patarėjai dažnai jaučiasi viską išmanantys...Situacijos yra individualios ir sprendimai individualūs. Iki.
Visiems linkiu užauginti laimingus, nepiktus ir nepagiežingus vaikus, kad jie būtų nuoširdūs, stiprūs, savimi pasitikintys ir ne mazochistai. Dauguma čia matyt žino kaip tai padaryti...kad padėkotų...
Taip buvo pavyzdžių - padėkojo/nepadėkojo. Bet būna ir kitaip. Būna, kai išsisprendžia gana gražiai. Na labai retai, bet rėkti, kad taip nebūna - melas. Gyvenimas margas. Ir ne mums už kitus spręsti kaip jį gyventi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi :): 28 balandžio 2009 - 20:05