Mes tikrai nei viena negalim kategoriskai sakyti, kad jos vyras nepasikeis, nes mes juk jo nepazistam. O pasikeistii jis gali, bet.. Bet pasikeisti noreti turi jis pats.. Kol nenores viskas bus po senovei..
Taip, dauguma istoriju nelaimingos, bet yra ir laimingu istoriju, tik laimingu nieks neprisimena.. O sekme priklausys nuo vyro noro ir valios.
Tikiuosi, kad pavyks isbirsti is sio juodo laikotarpio.. Ir labai nenoriu, kad musu pasisakymai nukreiptu autores likima viena ar kita vaga.. Sprendima turi priimti tik pati..
Neperskaiciau visu pasisakymu, taciau noreciau pasidalinti savo patirtimi - is kitos puses - as uzaugau su alkoholiku tevu. Turiu nuostabia mama, protinga, issilavinusia moteri, kuri jau 30 metu gyvena santuokoje su mano tevu, taip pat protingu, issilavinusiu .... alkoholiku. As esu antra dukra seimoje, taigi kai gimiau, tevas jau gere "pilnu pajegumu". Kiek zinau, is ligonines mane ir mama parsiveze ne jis (kartu su buteliu "liudejo" kad ne sunus gime). Tevas niekada nekeldavo rankos nei pries mama, nei pries mane ir seseri, bet, gerimas buvo nuolatinis. Mes neturejom ne tik tevo, bet ir mamos demesi surydavo jo girtuoklystes. As savo tevo tikrai nepazistu, paauglystej buvo ypac sunku, pykau ant mamos, kodel ji jo nepaliko, norejau net kad jis butu mires. Geda net prisipazinti. Dabar mamos nesmerkiu. Is dalies ja suprantu ir dabar tiesa sakant nezinau ar geriau jokio tevo ar toks, koki turejau. Jokiu jausmu jam nejauciu, apskritai nieko. Tevas dabar geria kur kas maziau, nors savo bedos nepripazino niekada. Atrodo lyg noretu dabaar bendrauti, buti tevu, bet rysiu jokiu nera tarp musu, neturim net apie ka kalbetis. Ir vis delto, negali sakyti, kad geriau jokio tevo, negu toks koki turejau. O patirti teko daug - romana apie alkoholizma galeciau parasyti. Manau viskas butu buve kitaip, jei tevas butu smurtaves. Dabar mano sesuo turi 4 metuku sunu - senelis ji labai myli, priziuri, labai nori kad paliktu pasisveciuoti ir tikrai elgiasi atsakingai - gal taip bando ispirkti savo kaltes. As pati dabar laukiuosi, turiu nuostabu vyra ir tikiu, kad mano vaikai tures puiku teva. Manau, kad tures ir seneli. Mama lengva raginti palikti vyra, neva vaikams taip geriau, gal ir geriau, tikrai manau kad man butu buve geriau vaikysteje be jo, bet is kur tai zinociau, jei netureciau tevo? Ar nepriekaistauciau mamai, kad ji paliko? Neimanoma suvokti to, ko neteko patirti.
Stiprybes mamai, sveikateles dukrytei. Tikiuosi priimsit teisingus sprendimus, o dar labiau tikiuosi, kad vyras pasitaisys ir anksciau nei po 30 metu, kaip mano atveju. Tai tikrai imanoma, net pasiekus visiska dugna.
Stiprybes mamai, sveikateles dukrytei. Tikiuosi priimsit teisingus sprendimus, o dar labiau tikiuosi, kad vyras pasitaisys ir anksciau nei po 30 metu, kaip mano atveju. Tai tikrai imanoma, net pasiekus visiska dugna.
mergyte, suimk save i rankas, pagailek vaiko, koki teva ji matys visa likusi gyvenima??? palik ji. zinau lengva man sneketi, bet labai sirdi spaude skaitant tavo istorija. Palik, nesikankink. Ar vertas jis jusu kanciu, asaru???
Vaje, kaip sirdi suspaude tavo istorija Panda
Naivu butu tiketis, kad vyras pasikeis, o kas daugiau gi belieka. Dabar patarciau tikrai nei begti nuo jo, nei skirtis. Palauk, palauk kol vaikutis paaugs, palauk kol pradesi dirbti ir ziurek kaip tada bus. Jei bus blogai, skirkis, prisiteisk alimentus, o jis tegu eina nxui.
Blogiausia, kad as pati is tokios seimos. Mama kaip galedama kabinosi i gyvenima ir kai truko paskutinis kantrybes lasas del isgerimu, paskui ddel kumsciu, liepe jam pasirinkti arba seima, arba butelis. Jis nesusigalvodamas pasirinko buteli
Ir iki siol kazkur gyvena pas savo tevus kaime ir geria....



Stiprybes jums abiems


As suprantu, kad atviras kalbejimas= vertybe... Bet visgi......Noreciau kaip nors padeti, bet kaip?
QUOTE(Tomulyte @ 2009 04 26, 09:26)
Sveikinus sulaukus dukrelės
Neįsižeisk,bet toks vaizdas,kad tau trūksta vieno varžtelio.Kokią ateitį matys vaikas?Koks dar kryžius?Tu jį nešk kiek nori,bet kam dukrai matyt nuolat geriantį tėvą?Manai ji bus laimingesnė?Pasakys tau ačiū už tai?
Kažkokia nesamonė.
pritariu tavo nuomonei, mano drauges tetis pageriantis, tai ji darzelyje ir mokykloje visada turejo psichologini smurta, ir iki siol gedyjasi savo tevo
Neįsižeisk,bet toks vaizdas,kad tau trūksta vieno varžtelio.Kokią ateitį matys vaikas?Koks dar kryžius?Tu jį nešk kiek nori,bet kam dukrai matyt nuolat geriantį tėvą?Manai ji bus laimingesnė?Pasakys tau ačiū už tai?
Kažkokia nesamonė.
Juk visos klystame gyvenime,o kodel tuu galvoji,kad tau reikia nesti ta kryziu,tikrai neee
Juk esi sveika ir protinga moteris,vaikas ne kliutis susirasti kita gyvenimo drauga.O vaikai laimingi tada ,kai mato laimingus savo tevus
Sekmes ir stiprybes keiciant gyvenima kardinaliai



nu ir istorija ,patarinėti kažko nesiruošiu nes kiekvieną darome sprendimus pačios ir esame atsakingos už savo gyvenimus,ir savo vaikų ir kokį tą gyvenimą duosi savo mergytei tai priklauso tik nuo tavęs pačios
,tikiuosi kad tavo ir tavo dukrytės gyvenimas bus laimingas ir ašaros bus tik džiaugsmo
stiprybės


Bek tu nuo jo, tokie nesikeicia
Draugei panasiai buvo, issiskyre, po keliu metu vel suejo, atrode kad susitvarke vyras, gime antras sunelis. Bet po kiek laiko vyras senais takais nuejo
O ka jai daryt vienai su dviem vaikais, kai gauna minimuma. Tai ir vargsta
Bet jei tave gyvenimas su tokiu vyru tenkina, tai palinkesiu daug daug stiprybes, kantrybes ir istvermes
Tegul mazoji tavo dukruze auga sveika ir stipri




