Labai primena mano krikstateviu istorija...Krikstatevis mano irgi geras zmogus,nesmurtauja,nepiktybinis toks,bet stikliuko neiskeis i nieka ir jisai galim sakyti visa savo vaiku gyvenima pragere,net sunaus vestuvese nesudalyvavo,kadangi prisivaisino alum,skirtu baliui,ir nesugebejo ateit,nors vestuves vyko uz puses km nuo jo namu
atsibudo po treju dienu,po visko...Po beveik 30 metu,pragyventu santuokoj, krikstamote ryzosi skirtis,bet kokia atsigavus visa dabar,sako:"na,bent i senatve galiu pagyvent"
Zinokit,labai graudu tokius zodzius is jos lupu girdet...O jus,esat jauna,gyvenkit dabar,kam laukti senatves,nebe tie laikai,kad alchasas vyras traktuojamas kaip "Dievulio uzdetas kryzelis"...
QUOTE(hi
@ 2009 04 28, 22:00)
Taip taip, įkalkit dar moteriškei kaltės jausmą. Tada vaikui tikrai bus geriau. Jūs juk apie tai galvojat ar ne...nei mes žinom vidines priežastis ir jos pasirinkimus kodėl taip yra, nei ką. Ir viskas ką galima - tai patart. Draugiškai, o nežviegiant, kad TU savo vaikui gyvenimą gadini, kad va mes tai žinom kaip elgtis, o tu taip nesielgi.
Nei jūs žinot, kaip elgtumėtės nei ką, nes nesate jos situacijoje. Gal kurios panašiose buvote, bet tai buvo jūsų, o ne jos situacijos. Kitos. Mama pilnametė ir sveiko proto, kad savo gyvenimo pasirinkimuose spręstų pati. Aš esu prieš tokį tylų taikstymąsį, bet žviegt, kad mesk ir viskas nepulčiau, nes nesu jos situacijoje. O alkoholizmas yra liga. Bjauri, atsiradusi dėl žmogaus valios silpnumo ir ne be jo paties pasirinkimo, bet liga. Ir vėžininką namuose turėti nelengva psichologine prasme.
Bet aš ne apie tai. Nesiūlau nei mest, nei tempt. Ir pati turi gyvent. Tiesiog siūlau ieškoti išeities ir pagalbos sau. Ir ta išeitis ne visada yra čia minimi kraštutinumai, nors patarėjai dažnai jaučiasi viską išmanantys...Situacijos yra individualios ir sprendimai individualūs. Iki.
Visiems linkiu užauginti laimingus, nepiktus ir nepagiežingus vaikus, kad jie būtų nuoširdūs, stiprūs, savimi pasitikintys ir ne mazochistai. Dauguma čia matyt žino kaip tai padaryti...kad padėkotų...
Taip buvo pavyzdžių - padėkojo/nepadėkojo. Bet būna ir kitaip. Būna, kai išsisprendžia gana gražiai. Na labai retai, bet rėkti, kad taip nebūna - melas. Gyvenimas margas. Ir ne mums už kitus spręsti kaip jį gyventi.
Bet aš ne apie tai. Nesiūlau nei mest, nei tempt. Ir pati turi gyvent. Tiesiog siūlau ieškoti išeities ir pagalbos sau. Ir ta išeitis ne visada yra čia minimi kraštutinumai, nors patarėjai dažnai jaučiasi viską išmanantys...Situacijos yra individualios ir sprendimai individualūs. Iki.
Visiems linkiu užauginti laimingus, nepiktus ir nepagiežingus vaikus, kad jie būtų nuoširdūs, stiprūs, savimi pasitikintys ir ne mazochistai. Dauguma čia matyt žino kaip tai padaryti...kad padėkotų...
Taip buvo pavyzdžių - padėkojo/nepadėkojo. Bet būna ir kitaip. Būna, kai išsisprendžia gana gražiai. Na labai retai, bet rėkti, kad taip nebūna - melas. Gyvenimas margas. Ir ne mums už kitus spręsti kaip jį gyventi.
Hi,
Man tavo pasisakymai tikrai racionalausi is visu siu pasisakymu ir tikrai tikrai super. Kiti pasisakymai primena pirmine reakcija i perskaityta istorija. Ir as manau, kad tik autore zino visas aplinkybes. Juk mes nezinom koks tas jos zmogus, gal jis tikrai myli autore ir jei tikrai pajus galimas pasekmes, gal jis pasistengs pasikeisti.. Tik reikia leisti jam pajusti tas pasekmes.. Ir autore turi klausyti savo sirdies ir proto, o ne visu musu pasisakymu.. Butu gerai, kad gautu ir profesionalia pagalba. Situacija labai sudetinga, bet tikiuos, jog viskas bus gerai!
Stiprybes jums!
Sveikinu sulaukus dukrytes
Bėk nuo to idioto kuo greičiau, kol nepridarė bėdų tau ir tavo dukrytei
Bėk nuo to idioto kuo greičiau, kol nepridarė bėdų tau ir tavo dukrytei
Na su alkoholizmu nėra taip paprasta, visgi tai yra sudėtinga lėtinė liga. Išeitys manau yra dvi - arba vyras turi susiimti ir pradėti gydytis nuo alkoholizmo, arba skyrybos, nes savaime reikalai nepagerės.
as tikrai nuosirdziai patarsiu skirtis ir nesigadinti sau gyvenimo.As pati turejau tokia patirti,5 metus kentejau nuo vyro girtuoklystes.Taip pat galvojau kad pasitaisys,galvojau kad myliu visa sirdim ir nesugebesiu be jo gyventi
.Bet tai didziausia nesamone;pazadai keistis budavo tik trumpalaikiai,as pati suvargusi buvau,tiek del jo aukojausi.Ir viskas del nieko,jam patiko taip gyventi,o man ne,todel tokie santykiai niekados neatnes dziaugsmo,o tik liudesi
O kai isejau is jo atsigavau per puse metu,pailsejau,nusiraminau,isgrazejau.Dziaugsmas i gyvenima atejo,ir gyvenimas tesiasi toliai.Nesilaikyk jo taip isikibusi,neverta.gyvenk del saves ir mergaites o ne del niekso kuris net nesugeba taves gerai ivertinti,kam visa tai?
Skaitau ir nesistebiu, nes šiuo metu ko gero tokių vyrų dauguma. Pati gyvenu viena ir auginu sūnų, žinau tiksliai, kad geriausia ką galėjau padaryti dėl savo vaiko tai apsaugoti jį nuo tų vazdų, kurie būdavo tėvui geriant. Tačiau niekada nekaltinau tik savo buvusio vyro ir noriu padėkoti jam, už tuos metus, kuriais mums buvo gera kartu ir labiausiai už tai, kad buvo šalia, kuomet gimė mūsų sūnus
[SIZE=7]
Panda_vanda, užjaučiu. Neturi tvirto vyro peties nei artimos širdies šalia.
Ir tavo vaikeliui tavo vyras nebus nei parama, nei gynėjas. Galbūt tavo dukrytei ateity bus gėda, kaip ir tau, dėl girto tėvo prieš draugus, prieš vaikiną, jo tėvus.
Be to, įdomu, ar jis girtas nesėda už vairo?
Tuomet neprognozuojamos jo girtuokliavimo pasekmės.
Kaip tu įsivaizduoji, jis gali pasikeisti?
Juk jis jau priklausomas nuo alkoholio.
Kaip įsivaizduoji, jis išsikapstytų savo jėgomis iš tos priklausomybės?
Tai tas pat, kaip tikėti, kad narkomanas staiga vieną dieną pabudęs be jokių paskatinimų nuspręs, kad gyvena neteisingai ir reikia keistis.
Jei tu ir jis netikite gydymo galia, tai neturėk vilčių, kad vyro alkoholizmas nesuės viso tavo gyvenimo.
Jei sakai, kad tai tavo kryžius, tai tikrai nesuprantu, už ką ir dėl ko nori būti nukryžiuota.
QUOTE(Panda_vanda @ 2009 04 26, 11:48)
As irgi daznai taip galvoju. Tiksliau visada taip galvoju, kai jis girtas. bet kai blaivas, atrodo lyg ir viskas gerai ir pyktis atslugsta. Is tikruju niekada nesakyk NIEKADA. Tiesiog kol kas kantrybe dar netrukus. Vienintelis geris, kad isgeres MB nera arsus ir piktas, tik ikyrus. Tiesiog nekenciu girtu zmoniu is principo.
Vis kvaila sirdis tikisi, jog zmogus pasikeis. Kaip vyras jis yra labai geras, kol neuzgeria
Pagyvensim, pamatysim
Vis kvaila sirdis tikisi, jog zmogus pasikeis. Kaip vyras jis yra labai geras, kol neuzgeria
Pagyvensim, pamatysim
Panda_vanda, užjaučiu. Neturi tvirto vyro peties nei artimos širdies šalia.
Ir tavo vaikeliui tavo vyras nebus nei parama, nei gynėjas. Galbūt tavo dukrytei ateity bus gėda, kaip ir tau, dėl girto tėvo prieš draugus, prieš vaikiną, jo tėvus.
Be to, įdomu, ar jis girtas nesėda už vairo?
Kaip tu įsivaizduoji, jis gali pasikeisti?
Juk jis jau priklausomas nuo alkoholio.
Kaip įsivaizduoji, jis išsikapstytų savo jėgomis iš tos priklausomybės?
Tai tas pat, kaip tikėti, kad narkomanas staiga vieną dieną pabudęs be jokių paskatinimų nuspręs, kad gyvena neteisingai ir reikia keistis.
Jei tu ir jis netikite gydymo galia, tai neturėk vilčių, kad vyro alkoholizmas nesuės viso tavo gyvenimo.
Jei sakai, kad tai tavo kryžius, tai tikrai nesuprantu, už ką ir dėl ko nori būti nukryžiuota.
Ka as galiu pasakyti... nesuvoks Jusu vyras niekada savo klaidu, niekada nepasikeis, o uzaugusi dukrele tikrai nepadekos uz gyvenima su tokiu tevu. Nenoreciau taip ziauriai rasyt, bet tai tiesa.
Papildyta:
Kas is to, kad gailisi, o paskui vel ta pati daro? Dar bent jei gydytusi, detu pastangas, kad ka nors pakeist.
Jusu vyras alkoholikas. Jam nera ribos. Jo riba - visiskai negerti.
As uzaugau su tevu alkoholiku. Tikrai jo nekenciau, mamos nesmerkiu, bet niekad nesupratau sprendimo su juo gyvent.
Papildyta:
QUOTE(Panda_vanda @ 2009 04 29, 20:59)
Na, jus tikrai nejauciat. kiekvieno situacija skirtinga. Stai jis nebegeria jau kiek laiko ir pas mus vel viskas gerai. ir as zinau, kad jis rytais po pjankes tikrai gailisi uz viska. Tiesiog turi problema, nezino, kur ta riba tarp atsigerimo alaus ir prisigerimo iki zemes graibymo
Kas is to, kad gailisi, o paskui vel ta pati daro? Dar bent jei gydytusi, detu pastangas, kad ka nors pakeist.
Jusu vyras alkoholikas. Jam nera ribos. Jo riba - visiskai negerti.
As uzaugau su tevu alkoholiku. Tikrai jo nekenciau, mamos nesmerkiu, bet niekad nesupratau sprendimo su juo gyvent.
Liudna pasidaro kai pagalvoji kad vyras toksbrudas o kenteti reiks mazytei nes mama bus su tuo susitaikius ir gyvens su mintim del vaiku...paskui gaila jo...Atsiras simta priezasciu kdl su vyru nesiskirti..Kai as pati augau buvo tokia pat situacija ir tikrai negaliu mamai pasakyti aciu kad turejom teva kuriam mes buvom dzin.Jau gimus jiems pirmam vaikui mama norejo skirtis bet pasiliko atseit del vaiku...Ir kas is to?Buvom visi nelaimigi ir nekentem tevo...Viso to pasekme kad skaudziai pamoke savus vaikus kad zmones nesikeicia.Tai turek galvoje kad uzaugus tavo mazyte tokio elgesio netoleruos, bet ar reikia taip skaudziai pamokyit vaika?????Tikrai ne........Daryk ryztinga sprendima kol laikas o ne kai susigadinsi sveikata savo ir nervus del tokio alkoholiko...
QUOTE(Panda_vanda @ 2009 04 29, 19:59)
Na, jus tikrai nejauciat. kiekvieno situacija skirtinga. Stai jis nebegeria jau kiek laiko ir pas mus vel viskas gerai. ir as zinau, kad jis rytais po pjankes tikrai gailisi uz viska. Tiesiog turi problema, nezino, kur ta riba tarp atsigerimo alaus ir prisigerimo iki zemes graibymo
1. Visos situacijos yra vienodos, tik su skirtingais niuansais.Mokykis is kitu patirties, o ne savo.
2. Rytais jis tik sako, kad gailisi, kad tu jam skaudamos galvos negrauztum.
3. Kol tu galvoji, kaip pas jus viskas gerai, jis galvoja, kaip butu gerai istrukus kur paost. Ilgainius pastebesi, koks jis pasidaro tuomet irzlus, piktas.
4. Ta "problema", kuri tau atrodo tokia paprasta, yra priklausomybe nuo alkoholio, ta liga nepagydoma.
Bet kuri, susidurusi su tuo moteris pasakytu tau lygiai ta pati.












