QUOTE(Joliuke @ 2010 01 20, 17:58)
Nesakyčiau taip kategoriškai. Dar viskas priklauso ir nuo vaiko. manoji nuo gimimo visai niemiegodavo, tik ant rankų pienuką traukdama užsnūsdavo keliom minutėm ir nebandyk jos padėt, nes iš kart pabusdavo ir šaukdavo visa gerkle 
tai aš turbūt buvau ta tinginė mamytė, kurios namai buvo kaip po karo, o pati net pavalgyt nesugebėdavau, ir ne kartą verkiau iš beviltiškos situacijos, kad noriu gert, o su vaiku ant rankų negaliu įsipilt. Aišku, paguldydavau aš ją kartais klykiančią, kad pati galėčiau bent atsigert ar į Wc nueit, bet tai džaiugsmo neteikė. Vežimuke irgi nemiegodavo, nuo 3 mėn tampiau nešynei. Žodžiu, kiek atsimenu pradžia buvo baisi. Apie savęs preižiūra nebuvo nei ko kalbėt. Nemažai svorio nukrito pradžoje (buvo +23, liko +4), bet paskui svoris nubekrito, nes tik nakčiai užmigžius vaiką aš galėdavau kažką skirt sau, ir tas kažkas sau buvo besaikis ryjimas 
(nors kažkoks malonumo šaltinis). Lyg koks užburtas ratas iš kurio negali ištrūkti.
Dabar jau daug lengviau, bet kai prisimenu per ką praėjau, tai suprantu visas mamytes, kurioms labai sunku ir mažai ką gali pakeisti
tai aš turbūt buvau ta tinginė mamytė, kurios namai buvo kaip po karo, o pati net pavalgyt nesugebėdavau, ir ne kartą verkiau iš beviltiškos situacijos, kad noriu gert, o su vaiku ant rankų negaliu įsipilt. Aišku, paguldydavau aš ją kartais klykiančią, kad pati galėčiau bent atsigert ar į Wc nueit, bet tai džaiugsmo neteikė. Vežimuke irgi nemiegodavo, nuo 3 mėn tampiau nešynei. Žodžiu, kiek atsimenu pradžia buvo baisi. Apie savęs preižiūra nebuvo nei ko kalbėt. Nemažai svorio nukrito pradžoje (buvo +23, liko +4), bet paskui svoris nubekrito, nes tik nakčiai užmigžius vaiką aš galėdavau kažką skirt sau, ir tas kažkas sau buvo besaikis ryjimas (nors kažkoks malonumo šaltinis). Lyg koks užburtas ratas iš kurio negali ištrūkti.Dabar jau daug lengviau, bet kai prisimenu per ką praėjau, tai suprantu visas mamytes, kurioms labai sunku ir mažai ką gali pakeisti
QUOTE(Ginerva @ 2010 01 22, 17:03)
nu tu matai kaip gaunas 
jei maitini tai jau blogi metai nusimato... nes gert negalėsi tai mane reikėtų uždaryt tokių piliečių nuomone į įstaigą kur palatos minkštom sienom... nes aš kad ir nemaitinau... vistiek negėriau...o dėl subobėjimo... tai niekada nesakykit niekada... mano zuikiai abu buvo ramūs, tai galėjau ir sau, ir vyrui, ir namams, ir pomėgiams laiko skirt... o va artima giminaitė... vos ne giltine pavirto... vaikutis iki 6 mėn vemdavo nuolat... tai jai tikrai ne iki namų tvarkos ir savęs pateikimo buvo... ir dar atsirasdavo idiotų aiškinančių, kad reikia savim rūpintis... tipo kas čia atsitik jei paliksi kelioms minutėms ir nueisi į dušą... o kad vaikas nežinia kiek kartų duso apsivėmęs ir tik sekundei nusisukus tai tipo nusišneka ir savo asileidimą taip paaiškina
aišku yra visokų žmonių... bet... ne visada viskas taip atrodo kaip yra...
Na as taip pat pritarciau, tai nuomonei, kad nereikia taip kategoriskai sakyti, kad oj mama pati kalta jog savim nesirupina. Mano mergina nuo gimimo iki 8men. buvo tokia nerami, kad as per ta laika nuo bemiegiu naktu ir diena lakstymo paskui ja ir uzsiemimo su ja valgydavau viena karta dienoi, i dusa eidavau tik tada kai vyras is darbo gryzdavo, nes jei idedavau ja i lovyte ir iseidavau isvis is kambario klykdavo kaip nuplikus
o kur dar uosvienes nervu priepuolius nuo pat pirmos dukrytes gyvenimo dienos tegdavo istverti....tai apie kokia saves prieziura gali galvoti? taip be abejo dabar as jau galiu sau skirti laiko nes dukryte pasidare ramesne, jau vaiksto, zaislais savo uzsiima, galu gale einam visur kartu ir darom viska kartu, bet iki 8men. man tai atrodo pasaulio pabaiga. Situo atveju kaip subobejimas arba neskyrimas sau demesio kai vaikas gimsta yra individualus, jei leliukas ramus ir istisai miega tai mamyte gali netik namus sutvarkyt bet ir sau laiko skirt o jei vaikas miega tik po 15-20min.?tai ir apleidi save ir pamirsti sau skirti demesio....
