Depresija nėštumo metu

#37
QUOTE(Sanapaulija @ 2011 08 04, 18:06)
Tuk-tuk, ar yra besekančių ir galinčių patarti?  verysad.gif Laukiuos antro vaiko, nors pirmagimei dar tik 1,5 m. Pastojau netyčia (Dieve, kaip durnai skamba  doh.gif  ) , bet ovuliacija įvyko l. vėlai, vienu žodžiu mūs pagavo. Visiškai nebuvau tam pasiruošusi. Iš pradžių lyg ir apsidžiaugiau juo labiau, kad ir vyras labai džiaugėsi ir aplinkui visi sakė "kaip faina, toks mažas skirtumas tarp vaikučių bus". O dabar kuo toliau - tuo blogiau man. Kaip pagalvoju apie tai kas manęs laukia - pradeda žemė slysti iš po kojų, aišku suprantu kad kiekvienas vaikas kitoks, ir nebūtinai šis bus toks pat neramus kaip dukružė, bet jei gausis kas nors panašaus tai žinau, kad nesusitvarkysiu  verysad.gif turiu pagalbos, bet neturiu savęs. Tiek nenoriu nieko, kad ........ pagelbėkit


mano situacija panaši... verysad.gif laukiuosi 10 savaitė... bijau pranešti darbe, kaip sureaguos, bijau pranešti giminėms verysad.gif jaučiuosi tragiskai verysad.gif ziauriai silpna, uzeina pykinimas... valgyt nieko nenoriu verysad.gif organizmas jau visiskai baigia nusilpt, atsistoju, tai atrodo, kad tuoj nugriusiu verysad.gif nepadeda niekas... nei artimuju palaikymas, nei draugo rupestis... situacija dar labiau blogina tai, kad pastojau neplanuotai ir visiskai nelauktai verysad.gif su draugu kartu nesame isbuve net metu... suzinojes apie nestuma, jis apsidziauge ir man pasipirso... taciau manes tai visiskai neguodzia... net neisivaizduoju, ka daryt verysad.gif man 25 metai ir paprasčiausiai jaučiuosi visiškai tam nesubrendusi... tiesiog nepavyksta džiaugtis manyje augančia gyvybe... asaru pakalnė kiekvieną vakarą ir rytą, kai reikia keltis iš lovos ir iš paskutinių jėgų eit į darbą... draugas nors ir labai rūpinasi, bet kartais irgi pratrūksta ir pasako, kad išprotės nuo mano elgesio...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo **Gabija**: 05 rugsėjo 2011 - 12:13
#38
Nagi nusiraminkit greičiau. Pagalvokit, kad siuo metu jumyse vyksta hormonu audros ir esate linkusios viska piesti ryskiom spalvom. Viskas pasimirs kai laikysit savo angelelius ant ranku. Bus ir sunkesniu dienu, bet bus ir tokiu nuostabiu, kokiu niekada nebutu, jei ne tie mazi stebukliukai musu gyvenime. Aš šiuo metu jau laikau savo angelėlį ant ranku ir man net verkt norisi del to, kad kai tik suzinojus jog laukiuosi, labai išsigandau ir svarsciau ar gimdyti doh.gif net nenoriu pagalvoti apie tai, kaip as gyvenciau be savo mazytes.
Atsakyti
#39
QUOTE(janone @ 2011 09 04, 17:56)
Sveika, kaip dabar sekasi? Gal pasitaise kiek nuotaikos? As irgi laukiuosi antro vaikelio, o pirmas tik ta ir daro, kad visa diena sedi ant galvos, o jei uzsiima savarankiskai, tai neilgam, po to pradeda isdykauti ir visaip kenkti (meto zaislus i sunkiai pasiekiamas vietas, meto kamuoli i lempa, lenda prie rozeciu...) zinau, kad toks elgesys, tai demesio reikalavimas, bet persiplest negaliu, juk reikia ir namais pasirupinti ir valgyt padaryt sad.gif O is vyro jokios pagalbos. NUo ryto iki vakaro, kol nepaguldau maziuko vis viena ir viena. Pradejau liudet, nuotaikos vis maziau, vaika vis dazniau apsaukiu... Vienintele iseitis, kuria sugalvojau, tai atiduot vaika i darzeli. Va pora dienu pabuvo darzely, truputi lengviau, nebe taip nervinuos...


Atsiprašau, nebesitikėjau, kad kas nors atsakys. blush2.gif Lygiai taip pat mano nuotaikos, turėjau daug vilčių dėl darželio, bet po trijų dienų lankymo jau visą mėnesi gydomes namuose: stogas važiuoja, vaiko gaila dar labiau negu savęs, bet negaliu susitvardyti. Ir tikai žinau, jog sulaukus antrojo bus tik blogiau... nebenoriu nieko, iš tiesų tai noriu, bet neturiu tam drąsos........ verysad.gif tikiuosi tau geriau, niekam nelinkėčiau tokios jausmų gamos
Atsakyti
#40
QUOTE(Sanapaulija @ 2011 10 13, 10:53)
Atsiprašau, nebesitikėjau, kad kas nors atsakys.  blush2.gif  Lygiai taip pat mano nuotaikos, turėjau daug vilčių dėl darželio, bet po trijų dienų lankymo jau visą mėnesi gydomes namuose: stogas važiuoja, vaiko gaila dar labiau negu savęs, bet negaliu susitvardyti. Ir tikai žinau, jog sulaukus antrojo bus tik blogiau... nebenoriu nieko, iš tiesų tai noriu, bet neturiu tam drąsos........  verysad.gif  tikiuosi tau geriau, niekam nelinkėčiau tokios jausmų gamos


o gal tu pabandyk nueiti pas psichologa? ax.gif manau, kad pades pakeisti savo mastyma smile.gif o tai ir yra svarbiausia.. man psichologe padejo, kai kazkada pas ja lankiausi smile.gif
Atsakyti
#41
QUOTE(**Gabija** @ 2011 10 13, 14:12)
o gal tu pabandyk nueiti pas psichologa?  ax.gif manau, kad pades pakeisti savo mastyma smile.gif o tai ir yra svarbiausia.. man psichologe padejo, kai kazkada pas ja lankiausi smile.gif


Aciu, jau einu pora menesiu, matyt neverta tiketis greito rezultato, tik gaila jog auganciam pilvui sito nepaaiskinsi verysad.gif
Atsakyti
#42
Sveikos 4u.gif O as jauciu dideli nerima ir ateities baimes, vis panikuoju ar viskas bus gerai, ar sjusitvarkys problemos visos, ar galesiu normaliai uzaugint vaika, kaip reaguos tevai kai suzinos.... verysad.gif vakar buvau patenkinta kai suzinojau, kad laukiuosi, o snd del visko pradejau nerimaut ir liudet verysad.gif
Atsakyti
#43
QUOTE(masakra @ 2011 10 29, 18:44)
Sveikos 4u.gif  O as jauciu dideli nerima ir ateities baimes, vis panikuoju ar viskas bus gerai, ar sjusitvarkys problemos visos, ar galesiu normaliai uzaugint vaika, kaip reaguos tevai kai suzinos.... verysad.gif  vakar buvau patenkinta kai suzinojau, kad laukiuosi, o snd del visko pradejau nerimaut ir liudet verysad.gif



4u.gif zinok, kad visko bus, bet bendroj sumoj teigiamo bus zymiai daugiau. 4u.gif Kai vaikiskos rankytes apkabins tave per kakla ir pasakys "mama, myliu-myliu" arba ryte gausi seileta bucki tiesiai i aki ... visos bemieges naktys kaip ranka nuims.... tiek teigiamu jausmu ir silumos is nieko niekada negausi wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
#44
QUOTE(Sanapaulija @ 2011 10 29, 20:28)
4u.gif  zinok, kad visko bus, bet bendroj sumoj teigiamo bus zymiai daugiau.  4u.gif Kai vaikiskos rankytes apkabins tave per kakla ir pasakys "mama, myliu-myliu" arba ryte gausi seileta bucki tiesiai i aki ... visos bemieges naktys kaip ranka nuims.... tiek teigiamu jausmu ir silumos is nieko niekada negausi  wub.gif  wub.gif  wub.gif

Aciu uz paguoda, tikiu , kad vaikas dziugins pastoviai, bet dbr didziausias nerimas, kaip tevai reaguos ir ar viskas pavyks kaip planuota, nes su vaikinu tik zadame tuoktis, neisivazduoju kas butu jei tektu skirtis su juo...jau ir tai tevai oadejo sesiai uzaugint vaika nuo 17metu kuria vaikinas paliko... verysad.gif
Atsakyti
#45
Sveikos merginos unsure.gif jus net neisivaizduojat , kaip as jauciuosi, visad buvau linkusi i depresija, bet antidepresantus geriau , tik paauglysteje, o dabar stengiuosi suvaldyt savo emocijas pati , kaip itariu man lengvos formos depresija, galiu issiverst ir be vaistu, taciau dabar , kai laukiuosi, nors neaisku ar dar gyvas lelius pilve mano, nes vakar pasirode kraujo ir negaliu nueit pas daktarus per sventines dienas, tai kaip prasidejo nuotaikos sublogejimas. As tiesiog nebevaldau saves, visa taip pajautrejau, kad atrodo isprotesiu, asaru neina suvaldyt.Kartais be rimtos priezasties jos rieda,akys nuolaty slapios, o dar tik apie 5ta savaite....
Atsakyti
#46
QUOTE(masakra @ 2011 10 31, 20:28)
Sveikos merginos unsure.gif  jus net neisivaizduojat , kaip as jauciuosi, visad buvau linkusi i depresija, bet antidepresantus geriau , tik paauglysteje, o dabar stengiuosi suvaldyt savo emocijas pati , kaip itariu man lengvos formos depresija, galiu issiverst ir be vaistu, taciau dabar , kai laukiuosi, nors neaisku ar dar gyvas lelius pilve mano, nes vakar pasirode kraujo ir negaliu nueit pas daktarus per sventines dienas, tai kaip prasidejo nuotaikos sublogejimas. As tiesiog nebevaldau saves, visa taip pajautrejau, kad atrodo isprotesiu, asaru neina suvaldyt.Kartais be rimtos priezasties jos rieda,akys nuolaty slapios, o dar tik apie 5ta savaite....

Kaip Jūsų situacija?O kodėl tiesiai į ligoninės priėmimą nesikreipiat,gi dirba ir šventinėmis dienomis?Gal apie 5 savaitę čia tariamos mėnesinės?Man abu kartus taip buvo,važiavau į priėmimą,tai bent nuramino.Keletą šventinių dienų žinoma kad nelengva pralaukti unsure.gif
Atsakyti
#47
Aš irgi parstoje situacijoje. vaikiuką planavau, norėjau, o dabar kai jau nestuke.gif viskas apsivertė aukštyn kojom, atrodo kaip neatsakingai nepagalvojus visko pasielgiau. Net nebesuprantu ar aš noriu vakiuko ar ne, bijau prileist minti, kad nenoriu, dėl vaikiuko. pati jaučiuosi bejėgė, nuolat pykina, silpnumas, nesusitvarkau nei su namais, nei su savo gyvūnais, nei normaliai su kitais savo vaikais. sau atrodau nevykėlė ir dar giliau igrmzdus į problemas. prieš kelias dienas ėmė trūkti oro, širdis permušinėjo, vyras nuvežė į ligoninę, nustatė, kad viskas absoliučiai gerai, tiesiog nervai. bijau panikos atakų, jų turėjau prieš 10 metų, o nerimas jau labai stipriai kabina. dažnai galvoju, kad nenoriu gyventi, nematau niekame prasmės, niekas nedžiugina, vien vargas ir problemos, ateis dar viena gyvybė, o ką aš jai duosiu? sveikatos būklė taip pat veda į depresiją, prie to, kad psichologiškai blogai, dar pykinimai. žodžiu, mintys mano destruktyvios,būna akimirkų, kai norėčiau pasirinkti mirtį. matyt reikia pasakyt ginekologei, tik kuo ji man padės?
Atsakyti
#48
QUOTE(Kaira @ 2011 11 04, 15:20)
Aš irgi parstoje situacijoje. vaikiuką planavau, norėjau, o dabar kai jau  nestuke.gif  viskas apsivertė aukštyn kojom, atrodo kaip neatsakingai nepagalvojus visko pasielgiau. Net nebesuprantu ar aš noriu vakiuko ar ne, bijau prileist minti, kad nenoriu, dėl vaikiuko. pati jaučiuosi bejėgė, nuolat pykina, silpnumas, nesusitvarkau nei su namais, nei su savo gyvūnais, nei normaliai su kitais savo vaikais. sau atrodau nevykėlė ir dar giliau igrmzdus į problemas. prieš kelias dienas ėmė trūkti oro, širdis permušinėjo, vyras nuvežė į ligoninę, nustatė, kad viskas absoliučiai gerai, tiesiog nervai. bijau panikos atakų, jų turėjau prieš 10 metų, o nerimas jau labai stipriai kabina. dažnai galvoju, kad nenoriu gyventi, nematau niekame prasmės, niekas nedžiugina, vien vargas ir problemos, ateis dar viena gyvybė, o ką aš jai duosiu? sveikatos būklė taip pat veda į depresiją, prie to, kad psichologiškai blogai, dar pykinimai. žodžiu, mintys mano destruktyvios,būna akimirkų, kai norėčiau pasirinkti mirtį. matyt reikia pasakyt ginekologei, tik kuo ji man padės?

Nusiramink,manau ir hormonai dar labai prisideda sioje situacijoje,atrodo lengva taip sakyti,kad bus vsas gerai,bet bus gerai,as labai isgyvu taip pat ir buna dienu,kada viskas buna liuks,o kita diena per asaras nieko nesimato,bet einu i prieki...tu esi stipri,tu jau esi mama,daug rupesciu aplink bet tu juos iveiksi tu tikek savim...sako po audros nusvinta saule,nusvis ji ir man tau tau saulele,laikykis,rasyk i az jei noresis daugiau palaikymo,drauge viska galima iveikti,neliuke,buk stipri buk sveika....
Atsakyti