Depresija nėštumo metu - Puslapis 2 - Nėščiosios sveikata

apelsine

Atkaklus dalyvis

apelsine

Atkaklus dalyvis

2009-06-07 22:50

07 birželio 2009 - 22:50

Nezinau, ar cia pataikiau ar ne, bet suprantu, kad kazkas negerai man darosi... As jau turiu vaika, kuriam nera 2 metuku ir laukiuosi vel. Nestumas nebuvo planuotas. O pirmasis vaikas labai judrus... Ir dar tas amzius dabar... Jauciu, kaip netenku kantrybes. Siandien pavyzdziui, kai jis apverte su masina gal koki trecia karta jaunesni uz save vaika, as neatlaikiau ir prilupau savaji taip, kad leke jis man ant grindu...

aprekiau... Mamos buvo pakraupusios, o as atsitokejau tik po kokio pusvalandzio... Negaliu nieko su savim padaryt, kai mane uzvaldo pyktis, bejegiskumas ir nesusivaldymas. Po to paciai nuo saves bloga. O dar zinau, kad bus dar sunkiau, kai gims antras. Bijau. Bijau labai, kad nesusitvarkysiu, kad nesusivaldysiu ir tik pridarysiu zalos savo pirmam vaikui... O gal ir antram... Bijau pati saves.Neturiu kantrybes. Pavargau

Bumburum

Naujokas

Bumburum

Naujokas

2009-06-08 08:35

08 birželio 2009 - 08:35

QUOTE(apelsine @ 2009 06 08, 00:50)

<{POST_SNAPBACK}>

Butinai, butinai kreipkis pagalbos pas psichologa...
As dabar nekenciu savo mamos uz tai, kad jai sunku buvo... vengiu bendravimo, bunu pikta...nepaisant to, kad pati vaiko laukiuosi..ir jau seniai suprantu, kaip sunku jai buvo mus (josvaikus auginti su nuolat gerianciu tevu.
Nepaisant to - as jau neatleidau ir neplanuoju. per didele nuoskauda.
Nedaryk to savo vaikams... Jiems dar ir daugiau problemu kils nuo tokio tavo elgsio
stiprybes tau!

akvavute

Atkaklus dalyvis

akvavute

Atkaklus dalyvis

2010-07-04 21:04

04 liepos 2010 - 21:04

Ar dar kas apsilankote?
Man taip bloga, nebegaliu.. Vemt vercia nuo 'ujujj, kokia as laiminga, budama nescia, kaip spindi

akys bla bla bla'
jauciuos taip, lyg gyvenimas baigtusi: viskas, busiu priklausoma nuo kazko 24 val /d ir taip 365 d per metus.
baiges gyvenimas, kai darai tai, kas sauna i galva, dabar busi aplink koses ir sauskelnes besisukiojanti persona,.
Dieve mano, jei buciau RIMTAI suvokusi tai anksciau...
Kartais net tokios ziaurios mintys ateina, kaiop kad atiduoti vaika i kuri nors langeli ar pan, nors taip nepasielgsiu..
Isprotesiu

js.

Senbuvis

js.

Senbuvis

2010-07-04 21:45

04 liepos 2010 - 21:45

akvavute,jei anksciau esi sirgus depresija(o jei ir ne)-pasisnekek su gydytoja.mane ir tokios mintys aplankydavo,man labai padejo issikalbejimas kaip jauciuos su drauge..jei neturi kam isliet jausmu-ir sm tiks,svarbu nesijausk viena su savo jausmais.daugybe staripsniu prirasyta apie pogimdyvine depresija,taciau ji gali atsirasti ir nestumo metu.ir daznai tai ne depresija,o tik nuotaika,mintys
o sunku bus tik pradzioj,kol isivaziuosit i ritma su vaikuciu,o be to vaikai taip gret auga

blankute

Atkaklus dalyvis

blankute

Atkaklus dalyvis

2010-07-06 19:14

06 liepos 2010 - 19:14

sveikos mamyte. nesirgau depresija, bet man taip bloga, nezmoniskas liudesys norisi tik verkti, pasislepti kamputyje ir verkti. draugas 3 men nestumo paliko,su draugem apie tai negaliu pasikalbeti nes ju neperdaug liko ir nepasitikiu jomis. vaikuti myliu labai bet bijau kad jam tokiu savo elgesiu labai pakenksiu ;((((((((((

akvavute

Atkaklus dalyvis

akvavute

Atkaklus dalyvis

2010-07-08 18:07

08 liepos 2010 - 18:07

lengviau, kai zinai, jog ne viena tokai esi pasauly..
siuo metu esu kitoje salyje ir tokioje situacijoje, kad draugu dar mazai - studijos baigtos, todel nauji draugai jau sunkiau igyjami..
labai truksta socialiniu kontaktu - issikalbeti, kaip kad js. rasei.. labai padetu..
pas gydytoja tikrai eisiu, kuomet susitvrakysiu visus popierius del sveikatos draudimo.
manau, kad antidepesantai padetu (esu juos vartojusi ir pries nestuma, depresines bukles man, deja, ne naujiena..), bet nestumo metu nesinori pakenkti vaisiui (nors buna tokiu momentu, kai butent ji kaltinu del dabartiniu savo nuotaiku)..

blankute, labai uzjauciu
rasyk cia, kalbekimes, gal bus lengviau

Bumburum

Naujokas

Bumburum

Naujokas

2010-07-08 19:57

08 liepos 2010 - 19:57

Sveikos esamos ir busimos mamytes!

Pradejau sia tema, tad jauciuosi isipareigojusi parasyti, kaip sekasi po gimdymo...

Nestumo metu visko buvo, net tokiu isteriju, kad krisdavau ant zemes ir ne savu balsu raudodavau....Mano vyras ne per daug stendesi mane suprasti, tad tikrai pirmasis trimestras buvo kosmaras...

Sunku buvo ir paskutinem nestumo savaitem, bet kiek zinau, visom, ir neserganciom depresija, paskutines savaites buna labai sunkios...

Dabar auginu beveik 7 menesiu berniuka - jis labai judrus ir aktyvus nuo pat gimimo, tad per menesi niuo gimdymo numeciau visa priaugta svori ir dar daugiau

Depreijai nera laiko, o jei buna ir uzplusta liudnos mintys, jos tikrai nebuna tokios baisios, kokios budavo iki vaikiuko atsiradimo. Dabar nebegalvoju apie mirti, kaip apie iseiti. Dabar ji mane baugina (pagalvoju, o kaip mano leliukas tada gyventu...)

gyvenimas tikrai pasikeite 180 laipsniu kampu...ir jauciu, kad depresines mintys, jei griz (o kazkaip manau, kad griz), tai dar nergreitai, kai sunui bus daug metu.
Ir joks cia ne motinystes stebuklas, tiesiog demesi dabar turiu 100 proc. skirti savo vaikui.

Gyvenimas tik prasidejo. Ir auginti vaika labai smagu.

Linkiu visom pasijusti kaup as.

Laikykites, viskas bus gerai

js.

Senbuvis

js.

Senbuvis

2010-07-09 13:59

09 liepos 2010 - 13:59

bumburum,smagu kaip viskas pasikeite

akvavute,juk yra andidepresantu kurie nedaro poveikio zirniukui(kazkur skaiciau).o issikalbet ir cia gali,kartais lengviau su nepazystamais bendraut,nes zinai kad nepasmerks taves.o isklausys.del nauju pazinciu-pamatysi gimus mazyliui yra begale vietu susipazinti su naujom mamytem su jom paplepeti(as ir ne lt,tai nustebino visokiu uzsieminmu gausa svieziom mamom ir maziukam).

akvavute

Atkaklus dalyvis

akvavute

Atkaklus dalyvis

2010-07-09 15:51

09 liepos 2010 - 15:51

QUOTE(Bumburum @ 2010 07 08, 20:57)

gyvenimas tikrai pasikeite 180 laipsniu kampu...ir jauciu, kad depresines mintys, jei griz (o kazkaip manau, kad griz), tai dar nergreitai, kai sunui bus daug metu.
Ir joks cia ne motinystes stebuklas, tiesiog demesi dabar turiu 100 proc. skirti savo vaikui.

Gyvenimas tik prasidejo. Ir auginti vaika labai smagu.

<{POST_SNAPBACK}>

kokia paguodzianti zinia!! Mane visi draugai, jau vaiku turintys, gadina, kad 'jooo, nestumo metu sunku, bet jau kaip bus po gimimo, ujjj!!!!', nuo tokiu ir panasiu komentaru, maniau, nuprotesiu, nes jau dabar protarpiais ne pyragai, tai jei dar blogiau bus...
o va, yra tikimybe, kad gali buti ir geriau

js., o kurioje salyje apsistojusi esi? As Vokietijoje.
ir tu pazinciu rekia jau dabar

, nes pastebejau, kad geriau jauciuosi net po menkucio pokalbio su nepazistamu zmogumi laukiant eiles biurokratineje istaigoje.. bendravimo BADAS!!

ne kitaip

js.

Senbuvis

js.

Senbuvis

2010-07-09 17:10

09 liepos 2010 - 17:10

as uk.o gimus vaikuciui bus sunku tik pacioj prazioj,o paskui depresijai neliks vietos-tik susirask kur su mazyliu eit,manau ir vokietijoj yra panasiu mamyciu susitikimu
bendrauk sm

TINNAA28

Naujokas

TINNAA28

Naujokas

2010-07-10 18:00

10 liepos 2010 - 18:00

sveikutes

as gydausi nuo depresijos jau apie 5metukus,buvo pagerejimu bet va su 3 nestumuku islindo dar sunkesni pablogejimai ir nuo pat pirmu savaiteliu geriu vaistukus ir nieko nepakeisiu nes be vaustuku negaliu

,na bet geriu tokius kurie nekenkia mano maziukui

tad stiprybes visom

akvavute

Atkaklus dalyvis

akvavute

Atkaklus dalyvis

2010-07-15 15:11

15 liepos 2010 - 15:11

man vel blogeja. atsikrausciau galu gale i miesta, kuriame praleidau vienus geresniu doktoranturos metu, kuomet ir su savo tuoj-tapsianciu-vyru vyru susipazinau ir su kuriuo dabar vaikiuko laukiam.
veiksmas vyksta vokietijoje. tuos keleta metu jauciausi gerai, o dabar..
buve kolegos issiskirste i kitus miestus ar net kitas salis, senojoje laboratorijoje like vyrukai, su kuriais tada budavo labai linksma, bet tuomet as nei laukiausi, nei ka, o db jiems dar tas irgi ne galvoj, nors visi jau nebe -niolikiniai seniai.
taigi susumavus: jauciuos ziauriai ziauriai ziauriai vienisa su savo nestumu. atrodo, to nebutu, butu viskas zymiai lengviau: eiciau i darba, butu socialiniu kontaktu, penktadieniais vakareliai, vynas ir cigaretes (na jo, buvo mokslingas ir audringas gyvenimas..)
o dabar..
net i lauka nesinori iseiti. viskas erzina. ant slaunu atsirandantis celiulitas, apetito tramdymas, busimas vyras, kuris daug dirba ir nebuna su manim namie, karsciai, mano 100000 laipsniu zemiau izolinijos esanti nuotaika ir viskas viskas viskas. prisiregistravau i dabartinio miesto mamyciu foruma, bet pasirode, kad laaabai jau pavirsutinisks tas ju bendravimas.
klausau per youtube vilcinsko 'o mano meiles vasara' (nors paprastai vakareliuos housa klausydavau) ir zliumbiu

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis