akvavute,ne 'o mano meiles vasara'klausyk,o ka nors linksmo-nors trumpam nuotaika pageretu.as nors ir dirbau bet vistiek jauciaus ne' tokia' kaip visos.saunuole kad prisiregistravai-gal veliau isivaziuosi i pokalbius..o nenori sm pas vokietijoje gyvenancias mamas ir ne mamas prisijunkt?kad ir ne tam paciam mieste,bet manau butu apie ka paplepet
Sveiki, man 10 sav. , savijauta klaiki, nuotaika keiciasi labai daznai, dazniausiai verkiu, visiskai nesivaldau, jauciuosi vienisa su savo nestumu, to dziaugsmo apie kuri kitos kalba nejauciu, nors suprantu, kad tureciau dziaugtis. Su vyru apie nestuma geriau nekalbeti. Atrodo, kad nuo tos minutes kai pasakiau, kad laukiuosi, jis tarsi manes vengia. Jei as kuo nors pasiskundziu ar paprasau, tai jis sako , kad per anksti apeliuoti, kad as apsakalejau visai. Zodziu mano savijauta klaiki, pastoviai uzverktos akys. Suvokiu, kad blogiausias dalykas yra saves gailetis, bet nieko negaliu padaryti. Vyras mane kaltina, kad as visai nesuprantu jumoro ir kad lelius bus isterikas kaip ir as. Kaip man nereaguoti i tokius komentarus? Sako maziau reikia isterikuoti, tai nei viduriai nekietes, nei nugaros neskaudes, ir aplamai per anksti tokiems simptomams. Gal kas nors ka nors man atsakys? 
Cioma, labai gaila, kad tavo vyras toks asilas...(nepyk, kad taip sakau). Gal jis nori psiskaityti literaturos apie nestuma - www.supermama.lt tinklalapyje yra straipsnis - "Vyrams - apie nestuma. Suprantamai", apie tai, kaip jauciasi niescioji - http://supermama.lt/...t/view/2680/66/ stai nuoroda. Mano vyrui padare sioki toki ispudi... Gana su humoru parasyta, gal neatsisalys tavo vyras skaityti.
O tai, kad jis taves vengia, tai gali buti, juk jam irgi nauja buti busimu teciu... Jam irgi keista ir baugu... Padrasink ji sakydama, kad tikriausiai jis bus fantastiskas tetis ir jusu vaikelis ji beproiskai myles.
Netrukus, kai pasids II semestras tau turetu pasidaryti daug lenkviau! Man buvo energijos ir dziaugsmo anpludis.
Laikykis, viskas bus tikrai gerai
O tai, kad jis taves vengia, tai gali buti, juk jam irgi nauja buti busimu teciu... Jam irgi keista ir baugu... Padrasink ji sakydama, kad tikriausiai jis bus fantastiskas tetis ir jusu vaikelis ji beproiskai myles.
Netrukus, kai pasids II semestras tau turetu pasidaryti daug lenkviau! Man buvo energijos ir dziaugsmo anpludis.
Laikykis, viskas bus tikrai gerai
QUOTE(Bumburum @ 2010 12 06, 10:12)
Cioma, labai gaila, kad tavo vyras toks asilas...(nepyk, kad taip sakau). Gal jis nori psiskaityti literaturos apie nestuma - www.supermama.lt tinklalapyje yra straipsnis - "Vyrams - apie nestuma. Suprantamai", apie tai, kaip jauciasi niescioji - http://supermama.lt/...t/view/2680/66/ stai nuoroda. Mano vyrui padare sioki toki ispudi... Gana su humoru parasyta, gal neatsisalys tavo vyras skaityti.
O tai, kad jis taves vengia, tai gali buti, juk jam irgi nauja buti busimu teciu... Jam irgi keista ir baugu... Padrasink ji sakydama, kad tikriausiai jis bus fantastiskas tetis ir jusu vaikelis ji beproiskai myles.
Netrukus, kai pasids II semestras tau turetu pasidaryti daug lenkviau! Man buvo energijos ir dziaugsmo anpludis.
Laikykis, viskas bus tikrai gerai
O tai, kad jis taves vengia, tai gali buti, juk jam irgi nauja buti busimu teciu... Jam irgi keista ir baugu... Padrasink ji sakydama, kad tikriausiai jis bus fantastiskas tetis ir jusu vaikelis ji beproiskai myles.
Netrukus, kai pasids II semestras tau turetu pasidaryti daug lenkviau! Man buvo energijos ir dziaugsmo anpludis.
Laikykis, viskas bus tikrai gerai
Labai, labai tau aciu uz palaikyma ir nuoroda.Maniau, kad niekas nieko neatsakys. Dar karta aciu.
sveikos, nezinau, ar dar kas uzeina i sia temele..
cioma, kaip laikais? ar vyras pasitaise bent siek tiek? bliamba, uz tokius jo komentarus jam i kaulus tik duot
as noriu su visom, kam depresija nestume aktualu, pasidalinti dabartine busena. nestumo metu zliumbiau kaip kibiras, kai dabar galvoju, visai be reikalo. jei buciau zinojus, koki stebukla savo pilve turiu, buciau visai kitaip jautusis.
na bet visi tie jausmai atejo tik gimus vaikeliui. depresijai ate ate!!! aisku, rozem nelijo, bet tokios busenos, kokia buvo nestumo metu, nebepatyriau (tpfu tpfu tpfu)
megaujuos kiekviena diena.
visoms linkiu kuo geresnes nuotaikos!
labai noreciau pagelbet, kam sunku. jei ka, rasykit i az
cioma, kaip laikais? ar vyras pasitaise bent siek tiek? bliamba, uz tokius jo komentarus jam i kaulus tik duot
as noriu su visom, kam depresija nestume aktualu, pasidalinti dabartine busena. nestumo metu zliumbiau kaip kibiras, kai dabar galvoju, visai be reikalo. jei buciau zinojus, koki stebukla savo pilve turiu, buciau visai kitaip jautusis.
na bet visi tie jausmai atejo tik gimus vaikeliui. depresijai ate ate!!! aisku, rozem nelijo, bet tokios busenos, kokia buvo nestumo metu, nebepatyriau (tpfu tpfu tpfu)
megaujuos kiekviena diena.
visoms linkiu kuo geresnes nuotaikos!
labai noreciau pagelbet, kam sunku. jei ka, rasykit i az
QUOTE(akvavute @ 2011 03 11, 21:22)
as noriu su visom, kam depresija nestume aktualu, pasidalinti dabartine busena. nestumo metu zliumbiau kaip kibiras, kai dabar galvoju, visai be reikalo. jei buciau zinojus, koki stebukla savo pilve turiu, buciau visai kitaip jautusis.
na bet visi tie jausmai atejo tik gimus vaikeliui. depresijai ate ate!!! aisku, rozem nelijo, bet tokios busenos, kokia buvo nestumo metu, nebepatyriau (tpfu tpfu tpf
tikiuosi ir man praeis,nes vyras jau manes nebekesti pradejo, o as su savim nieko padaryti negaliu, kiekviena diena vis baisoiau ir baisiau
QUOTE(Hedra:) @ 2011 03 12, 23:23)
tikiuosi ir man praeis,nes vyras jau manes nebekesti pradejo, o as su savim nieko padaryti negaliu, kiekviena diena vis baisoiau ir baisiau
o del ko baisiau?
kad vyrams nestumo nuotaikos persiduoda, tas irgi tiesa. del ko konkreciai ta jo neapykanta reiskiasi?
laikykis
QUOTE(akvavute @ 2011 03 13, 16:24)
o del ko baisiau?
kad vyrams nestumo nuotaikos persiduoda, tas irgi tiesa. del ko konkreciai ta jo neapykanta reiskiasi?
laikykis
kad vyrams nestumo nuotaikos persiduoda, tas irgi tiesa. del ko konkreciai ta jo neapykanta reiskiasi?
laikykis
jam visai neidomu nei nestumas, nei varda koki desim, kazkaip jauciuosi viena....tolstam vienas nuo kito kiekviena diena, del to ir darosi labai baisu....
Man nuo negerų nuotaikų padėjo baseinas išsikapstyti. Jau galvojau stogas nuvažiuos, kasdien žliumbiau pasikukčiodama, priežasčių rasdavau milijoną. Vyras blogas, svoris auga kaip ant mielių, niekas manęs neužjaučia ir t.t. nieko negalėjau sau padaryti. Prašviesėdavo kartais ir atrodo supranti, kad be reikalo isterikuoji, kad vaikučiui kenki, nu bet kas suerzina ir prasideda. Geriau ir arbatas raminančias ir valerijono lašu, tai tik trumpam padėdavo. Pradėjau baseną lankyti, nueini, paplaukioji, išsikrauni, nuotaika kaip mat pakyla 
QUOTE(Hedra:) @ 2011 03 13, 19:29)
jam visai neidomu nei nestumas, nei varda koki desim, kazkaip jauciuosi viena....tolstam vienas nuo kito kiekviena diena, del to ir darosi labai baisu....
Man lygiai taip pat atrodo kartais. Toks vaizdas, kad aš viena vaikelio laukiu, jam visiškai nusispjaut. Aš užsirašiau į kursus neščiųjų, paprašiau kad kartu su manim eitų. Tai jis pradėjo purkštaut, kam čia tau reikia, juk jau esi gimdžius, viską turėtum žinoti. Galiausiai sutiko eit kartu, bet paskutinę dieną atsirado neatidėliotinų reikalų ir į kursus viena ėjau. Taip supykau, sakiau ir per gimdyma man jo nereikės, man ten žiūrovų nereikia
liks už durų laukt. Parsiunčiau tokį gražų filma apie vaikučio vystymąsį, kaip jis ten auga, kaip gimsta, tik kad rusiškai. Tai jis gal 15 min pažiūrėjo, ai sako, nelabai aš čia suprantu ką kalba, neįdomu. Rado prasmingesnių užsiėmimų. Pasiunti pasiunti ir praeina. Nu jis kitaip laukia to vaikelio, rūpinasi šeimos finansais, kad dar vienai burnai šeimoj atsiradus duonos užtektų, plečia verslą, perkasi transportą, rūpesčių milijonai jį slegia šiuo metu. Čia per kokius akinius į viską žiūrėsi...
Tuk-tuk, ar yra besekančių ir galinčių patarti? Laukiuos antro vaiko, nors pirmagimei dar tik 1,5 m. Pastojau netyčia (Dieve, kaip durnai skamba 
) , bet ovuliacija įvyko l. vėlai, vienu žodžiu mūs pagavo. Visiškai nebuvau tam pasiruošusi. Iš pradžių lyg ir apsidžiaugiau juo labiau, kad ir vyras labai džiaugėsi ir aplinkui visi sakė "kaip faina, toks mažas skirtumas tarp vaikučių bus". O dabar kuo toliau - tuo blogiau man. Kaip pagalvoju apie tai kas manęs laukia - pradeda žemė slysti iš po kojų, aišku suprantu kad kiekvienas vaikas kitoks, ir nebūtinai šis bus toks pat neramus kaip dukružė, bet jei gausis kas nors panašaus tai žinau, kad nesusitvarkysiu turiu pagalbos, bet neturiu savęs. Tiek nenoriu nieko, kad ........ pagelbėkit
Laukiuos antro vaiko, nors pirmagimei dar tik 1,5 m. Pastojau netyčia (Dieve, kaip durnai skamba ) , bet ovuliacija įvyko l. vėlai, vienu žodžiu mūs pagavo. Visiškai nebuvau tam pasiruošusi. Iš pradžių lyg ir apsidžiaugiau juo labiau, kad ir vyras labai džiaugėsi ir aplinkui visi sakė "kaip faina, toks mažas skirtumas tarp vaikučių bus". O dabar kuo toliau - tuo blogiau man. Kaip pagalvoju apie tai kas manęs laukia - pradeda žemė slysti iš po kojų, aišku suprantu kad kiekvienas vaikas kitoks, ir nebūtinai šis bus toks pat neramus kaip dukružė, bet jei gausis kas nors panašaus tai žinau, kad nesusitvarkysiu turiu pagalbos, bet neturiu savęs. Tiek nenoriu nieko, kad ........ pagelbėkit
QUOTE(Sanapaulija @ 2011 08 04, 19:06)
Tuk-tuk, ar yra besekančių ir galinčių patarti? Laukiuos antro vaiko, nors pirmagimei dar tik 1,5 m. Pastojau netyčia (Dieve, kaip durnai skamba ) , bet ovuliacija įvyko l. vėlai, vienu žodžiu mūs pagavo. Visiškai nebuvau tam pasiruošusi. Iš pradžių lyg ir apsidžiaugiau juo labiau, kad ir vyras labai džiaugėsi ir aplinkui visi sakė "kaip faina, toks mažas skirtumas tarp vaikučių bus". O dabar kuo toliau - tuo blogiau man. Kaip pagalvoju apie tai kas manęs laukia - pradeda žemė slysti iš po kojų, aišku suprantu kad kiekvienas vaikas kitoks, ir nebūtinai šis bus toks pat neramus kaip dukružė, bet jei gausis kas nors panašaus tai žinau, kad nesusitvarkysiu turiu pagalbos, bet neturiu savęs. Tiek nenoriu nieko, kad ........ pagelbėkit
Laukiuos antro vaiko, nors pirmagimei dar tik 1,5 m. Pastojau netyčia (Dieve, kaip durnai skamba ) , bet ovuliacija įvyko l. vėlai, vienu žodžiu mūs pagavo. Visiškai nebuvau tam pasiruošusi. Iš pradžių lyg ir apsidžiaugiau juo labiau, kad ir vyras labai džiaugėsi ir aplinkui visi sakė "kaip faina, toks mažas skirtumas tarp vaikučių bus". O dabar kuo toliau - tuo blogiau man. Kaip pagalvoju apie tai kas manęs laukia - pradeda žemė slysti iš po kojų, aišku suprantu kad kiekvienas vaikas kitoks, ir nebūtinai šis bus toks pat neramus kaip dukružė, bet jei gausis kas nors panašaus tai žinau, kad nesusitvarkysiu turiu pagalbos, bet neturiu savęs. Tiek nenoriu nieko, kad ........ pagelbėkitSveika, kaip dabar sekasi? Gal pasitaise kiek nuotaikos? As irgi laukiuosi antro vaikelio, o pirmas tik ta ir daro, kad visa diena sedi ant galvos, o jei uzsiima savarankiskai, tai neilgam, po to pradeda isdykauti ir visaip kenkti (meto zaislus i sunkiai pasiekiamas vietas, meto kamuoli i lempa, lenda prie rozeciu...) zinau, kad toks elgesys, tai demesio reikalavimas, bet persiplest negaliu, juk reikia ir namais pasirupinti ir valgyt padaryt
O is vyro jokios pagalbos. NUo ryto iki vakaro, kol nepaguldau maziuko vis viena ir viena. Pradejau liudet, nuotaikos vis maziau, vaika vis dazniau apsaukiu... Vienintele iseitis, kuria sugalvojau, tai atiduot vaika i darzeli. Va pora dienu pabuvo darzely, truputi lengviau, nebe taip nervinuos...
