Kai gime pirmagyme,mes gyvenom LT. Tai iskart po gimdymo,na po keletos valandu,mano mama ir sesuo atvaziavo (kazkaip neklause,ar galima,o ir man nezinau,norejosi,kad atveztu valgyti,ir siaip leistu pailseti ir pamatytu anukele) Taciau kitu tikrai nesitikejau,niekas nieko nesake leke vienas paskui kita i palata

as pavargusi ziauriai,nemiegojusi,negalejau net pajudeti po visu siuvinejimu ir pan, o cia dar dantis reikejo rodytu vyro giminems,man lb nepatiko. Dar geriau gavosi,kai po 3 paru grizom namo,ir nespejus isiauti is batu,isgirdom skambuti i duris - atvare mano drauge
Istikro nzn,aisku ir pati nepasakiau,kad nenoresiu nieko matyti,bet as galvojau,kad zmones atsiklaus,nes juk man ne tas galvoj buvo ruosiantis vaikucio gimimui,kaip tik aiskinti suaugusiems zmonems,kaip jauciasi moteris po gimdymo ir pan.
Gimus antrai dukrytei,musu aplankyti sekancia diena atvaizivo tik vyresneles kuminai,bet nepriestaravau,jie paskambino,atsiklause,kadangi gimdymas buvo lb greitas ir lengvas,tai jauciausi gerai,galejau bendrauti ir dziaugtis,na o kiti jau turejo proto atsiklausti.