QUOTE(Rytinė pašvaistė @ 2010 02 01, 10:55)
Čia pasiskaičius kai kurių mamyčių pasisakymus, visai neskanu pasidarė
Viena skundžiasi, kad gavo čekį ne į tą parduotuvę, kita rūbelį, kuris tiks po metų ar dviejų, trečiai nepatinka, kad gavo jau antrą tokį žaislą
Mielos mamkos, džiaukitės, kad iš vis kažkas kažką atneša. Juk nėra privaloma nešti dovanas, o dabar iš kai kurių pasisakymų galima suprasti taip, kad svečiai turi sunešti tai, ko pati aš neįstengiu supirkti - pampersų metams į priekį, rūbų, pinigų. Jei atneša, tai tik pasidžiaugti reikia, o ne kalbėti - oi, per prastai, oi man netinka, oi negerai
O kas dėl lankymų, tai irgi nusistebėjau. Kaip galite uždrausti artimiausiems (vaiko seneliams, t.y. Jūsų tėvams) atvažiuoti aplankyti ankūkėlio iki trijų, dviejų mėnesių. Žinau, kad kai pagimdysiu, mano tėvai atvažiuos į ligoninę, vyro tėvai atvažiuos artimiausią savaitgąlį (nes jiems tik taip išeina), ir nematau jokio jų nesupratingumo. Džiaugiasi būsimu anūku, laukia, nekantrauja, tai kaip aš galiu uždrausti. Juk naujagimis visai kitoks vaikelis negu, kad jį pirmą kartą pamatytų trijų mėnesių. Kaip galima izoliuoti naujagimį nuo pasaulio, ypač kūdikėlį, kuriam jau du, trys mėnesiai? Tokio amžiaus mes jau ir krikštyti galvojame, o čia, dar net lankytojų kai kurios nenori tokio amžiaus įsileisti. Ir draugai...aišku, ne pirmom dienom, bet sulaukus kokių trijų savaičių, mielai norėčiau matyti ir juos svečiuose. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip galėčiau apsikabinusi tą vaikelį būti izoliuota tris mėnesius nuo svečių ir nieko nepriimti ir niekur neiti
Gal kokie draugai jūsų tolimi, kad bijote, jog reikės šokinėti apie juos jei jėgų neturėsite
jei man bus dar negerai, kai lankys svečiai, padės vyras, tuo labiau, draugai yra draugai, ne svetimi žmonės, apsitarnauti gali ir patys (pasidaryti arbatos/kavos, pasiimti sausainių, saldainių). Jei kažkas lankyti nori, vadinasi rūpite tiems žmonėms, ir tikrai nereiktų taip kategoriškai sakyti - kokie nesupratingi, atsibeldžia taip anksti lankyti. Va, ko norėčiau prieš lankant vaikelį, tai, kad telefonu prieš kelias valandas arba bent dieną informuotų mane.
Na ką, vos ne po dviejų metų galiu tik patvirtinti savo žodžius. Gimus vaikui tikrai neizoliavau jo, keturių savaičių važiavome į parduotuvę, lankytojų sulaukėme ir ligoninėje (mano tėvai ir vyras tik), ir namuose artimiausią savaitgalį atvyko aplankyti ir vyro tėvai bei sesuo su šeima.
Šiaip dar pagalvojau, kad tos mamos, kurios nosytę rauko prieš lankytojus ir nori labai ilgai laukti kol parodys vaiką tėvams ir artimiausiems giminaičiams (broliams, seserims), ko gero ir šiaip santykius su šeima turi prastus.
O dėl dovanėlių kai lankant kūdikį atneša, man net mintyse nekiltų tokie nepasitenkinimai, kad va, kokia čia nesąmonė. Jei žinau, kad žmogus lankė mane ir mano vaiką, jis išleido savo uždirbtus pinigėlius mums, skyrė savo laiką ir dėmesį mums. Svarbiausia dėmesys. Man iš lankytojų netgi nepatogu buvo priiminėti dovanėles, ypač brangesnes.
Mamkos, neauginkit tokių materialistų vaikų nuo pačios kūdikystės, kad tik dovanos dovanos ir dar kartą dovanos (ir aišku, brrrangiossss).
