Tas neapsakomas pradžios saldumas...

#1
Kviečiu pasisakyti tuos ir tas, kuriems dabar pati draugystės pradžia. Kol viskas šviežia ir trapu, kol kiekvienas pagalvojimas apie kitą žmogų sukelia virpuliukus, kol dar nesi tikras, ar iš to kas nors išeis ir pan.... Ir tuos, kurie prisimena, kokia saldi buvo ta pradžia.
Kada tas laikas baigiasi? Kas yra geriau - neaiški, bet jaudinanti pradžia, ar vėliau ateinantis aiškumas, bet nurimusi širdis?
Man visos draugės pavydi tų šviežių jausmų, to virpulio, to laukimo, to akių žibėjimo.... Aš pavydžiu joms stabilumo ir žinojimo, kas vyksta. Suprantu, kad niekada negali nieko žinoti, kaip bus. Bet bent jau žinai, koks yra statusas buvimo su tuo žmogumi - jūs draugaujate, esate pora, sužadėtiniai ir t.t. Aš nežinau nieko. Na, atrodo, kad esame pora, bet garsiai tai ištarti bijau. Bijau parodyti per daug dėmesio, bijau parodyti, kaip jis man rūpi.. Bijau išgasdinti. Negaliu patikėti, kad tai kas vyksta, vyksta su manimi. Teisingai sakoma, kad ištikusi laimė sukelia stresą kaip ir ištikusi nelaimė. Žinoma, laimės sukeltas stresas kur kas malonesnis smile.gif

Ar čia man taip vienai, ar yra daugiau tokių "bijančių" to saldumo? smile.gif

Atsakyti
#2
QUOTE(Bjuti @ 2009 05 04, 16:01)
Kviečiu pasisakyti tuos ir tas, kuriems dabar pati draugystės pradžia. Kol viskas šviežia ir trapu, kol kiekvienas pagalvojimas apie kitą žmogų sukelia virpuliukus, kol dar nesi tikras, ar iš to kas nors išeis ir pan.... Ir tuos, kurie prisimena, kokia saldi buvo ta pradžia.
Kada tas laikas baigiasi? Kas yra geriau - neaiški, bet jaudinanti pradžia, ar vėliau ateinantis aiškumas, bet nurimusi širdis?
Man visos draugės pavydi tų šviežių jausmų, to virpulio, to laukimo, to akių žibėjimo.... Aš pavydžiu joms stabilumo ir žinojimo, kas vyksta. Suprantu, kad niekada negali nieko žinoti, kaip bus. Bet bent jau žinai, koks yra statusas buvimo su tuo žmogumi - jūs draugaujate, esate pora, sužadėtiniai ir t.t. Aš nežinau nieko. Na, atrodo, kad esame pora, bet garsiai tai ištarti bijau. Bijau parodyti per daug dėmesio, bijau parodyti, kaip jis man rūpi.. Bijau išgasdinti. Negaliu patikėti, kad tai kas vyksta, vyksta su manimi. Teisingai sakoma, kad ištikusi laimė sukelia stresą kaip ir ištikusi nelaimė. Žinoma, laimės sukeltas stresas kur kas malonesnis smile.gif

Ar čia man taip vienai, ar yra daugiau tokių "bijančių" to saldumo? smile.gif


Panasus jausmas jau dvejus metus man - tas saldumas wub.gif
Atsakyti
#3
QUOTE(Bjuti @ 2009 05 04, 16:01)
Ar čia man taip vienai, ar yra daugiau tokių "bijančių" to saldumo? smile.gif

Tu mažiau bijok, o daugiau mėgaukis, nes paskui neliks ne tik to pradinio saldumo, bet ir jokių perspektyvų ateities "ramumui ir stabilumui".
Atsakyti
#4
Metus draugystes pries vestuves galiu pavadint the best part of my life.Jei butu galimybe ispildyt viena nora,tai noreciau pergyvent is naujo tuos vienus metelius,nors ir zinociau,kad po to turiu mirt.Neturiu zodziu kaip aprasyt tuos brilijantinius metus,bet,kaip bebutu gaila, visa tai jau praeitis ir as vel vienas.Reik megautis ta akimirka,nes tai gali niekada nebepasikartot!
Atsakyti
#5
na man ne draugystes pradzia, kaip tik ji ka tik baigesi biggrin.gif
bet tas saldumas, kvailas flirtas yra pats nuostabiausias dalykas thumbup.gif tik gaila, kad daznai praeina.
Nzn ar verta bijot, tiesiog pas kai kuriuos atsiranda rutina, saldumas dingsta, bet pazistu poru, jau susituokusiu, kurios 10 metu taip graziai bendrauja, kaip ka tik susipazine smile.gif Apima baltas pavydas rolleyes.gif

isvada tokia: nieko cia nenuspesi, draugauk, pasitikek ir pamatysi kas gausis. nesigaus, reiskias ir nereikia, o jei gausis - tai sveikinu 4u.gif
Atsakyti
#6
Ne nuo laiko praleisto kartu, o nuo tarpusavio priklauso tas saldumas. Tik su laiku prisideda dar ir tai ko tu pavydi savo draugėms.

Didžiausios sėkmės kuriant gražius santykius. Ir nebijok- viskas bus gerai. Visada juk būna. thumbup.gif
Atsakyti
#7
Na as asmeniskai sakau kad daugiau dziaugtis ir megautis, maziau galvot apie tai kas jus tokie vienas kitam, kokia laukia ateitis ir t.t. Nors gal mums moterims sunkus tas nesaugumo jausmas... As pati turbut per ta per dideli galvojima ir sugadinau savo rysi, kuris pasibaige apskritai, pasibaigus saldumui verysad.gif Nes taip pat jo bijojau... Mintys kartais gali materializuotis, todel kuo daugiau teigiamu emociju ir minciu, ir maziau neigiamo programavimo 4u.gif
Gal geriau jau gyvent kaip tam rytiestiskam posaki - "praeitis prarasta, ateitis paslepta, praietis dovana" 4u.gif Linkiu paciu graziausiu dalyku Jums 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kinderiuke: 05 gegužės 2009 - 11:56
#8
Mane supras tas, kas ilgą laiką buvo vienišas. Ir jau nebesitikėjo iš gyvenimo jokių "dovanų"... Kartais atrodo, kad pabusiu iš sapno ir viskas baigsis smile.gif Turiu sau įgnybti, kad nesapnuoju tongue.gif Vis sakau sau, kad aš tikrai to verta ir nusipelniau viso to gėrio. Iš tiesų aš ir mėgaujuosi. Jau žmonės pastebi, kad atrodau laiminga - nors tokia jaučiausi visuomet, net kai ir buvau viena smile.gif

Kaip gera wub.gif wub.gif wub.gif


QUOTE(ramunas73 @ 2009 05 05, 04:24)
Metus draugystes pries vestuves galiu pavadint the best part of my life.Jei butu galimybe ispildyt viena nora,tai noreciau pergyvent is naujo tuos vienus metelius,nors ir zinociau,kad po to turiu mirt.Neturiu zodziu kaip aprasyt tuos brilijantinius metus,bet,kaip bebutu gaila, visa tai jau praeitis ir as vel vienas.Reik megautis ta akimirka,nes tai gali niekada nebepasikartot!



O kas nutiko, kad taip viskas pasikeite? Siaip labai idomu...
Atsakyti
#9
QUOTE(Bjuti @ 2009 05 04, 16:01)
Kas yra geriau - neaiški, bet jaudinanti pradžia, ar vėliau ateinantis aiškumas, bet nurimusi širdis?

Geriau? g.gif Gerai ir viena, ir kita.
Papildyta:
QUOTE(Bjuti @ 2009 05 04, 16:01)
Aš nežinau nieko. Na, atrodo, kad esame pora, bet garsiai tai ištarti bijau. Bijau parodyti per daug dėmesio, bijau parodyti, kaip jis man rūpi.. Bijau išgasdinti.

Svarbu, kad šis etapas neužsitęstų perilgai, nes kiek rimtai jūsų santykius vertina draugas, žinoti visgi reikėtų, kad netektų paskui ašarėlių lieti.
Atsakyti
#10
Nu kaip smagu,klausyk wink.gif padebesiais skrajoji ...Smagus tas jausmas, bet man jau seniai praėjo. Truko gal pirmus metus. Nusileidau ant žemės, ar kaip čia pavadint. Dabar viskas kitaip. Net keista. Labai ilgiuosi to laiko, kaip ir pati apspangus būdavau biggrin.gif
Nieko nebijok, mėgaukis santykiais gražiais, tik aišku neužmik, kad nereiktų ašarų lieti ir pan. sėkmės!;)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mocha: 06 gegužės 2009 - 00:11
#11
QUOTE(Bjuti @ 2009 05 05, 17:09)
Mane supras tas, kas ilgą laiką buvo vienišas. Ir jau nebesitikėjo iš gyvenimo jokių "dovanų"... Kartais atrodo, kad pabusiu iš sapno ir viskas baigsis smile.gif Turiu sau įgnybti, kad nesapnuoju  tongue.gif  Vis sakau sau, kad aš tikrai to verta ir nusipelniau viso to gėrio. Iš tiesų aš ir mėgaujuosi. Jau žmonės pastebi, kad atrodau laiminga - nors tokia jaučiausi visuomet, net kai ir buvau viena smile.gif
Kaip gera  wub.gif  wub.gif  wub.gif


ech wub.gif , gal ir pas mane taip viena diena bus biggrin.gif .
Atsakyti
#12
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 05 05, 20:07)


Svarbu, kad šis etapas neužsitęstų perilgai, nes kiek rimtai jūsų santykius vertina draugas, žinoti visgi reikėtų, kad netektų paskui ašarėlių lieti.



Žinau - kalbamės apie tai, kad abu siekiame ilgalaikių santykių. Jis iš tų, kurie neturėję daug moterų... Kad jis neieško greitų santykių aišku ir iš to, kad seksas buvo pas mus po intensyvaus ir gan ilgo platoniško susitikinėjimo smile.gif Tiesiog abu esame įskaudinti ankstesnių santykių, todėl kartais tai vienas, tai kitas pastabdom.

Man labai gera su juo... Jaučiu, kad myliu, bet pirma to nesakysiu ax.gif
Atsakyti