QUOTE(vėlyvė @ 2009 05 15, 02:51)
na, kažkaip skeptiška esu šiuo klausimu, tos didžiosios emocijos, džiaugsmas kiekvienąsyk susitikus praeis, liks prisirišimas, pagarba, štai, kas laikys du žmones kartu. nors, neslėpsiu, neramina, jei nuo pat pradžių to nejaučiu - tai kas toliau?

atskirai tenka pabūti, neilgai, tiesa, bet per tas kelias dienas imu mąstyti, kad galiu apsieiti ir be jo. nors susitikimo nekantriai laukiu

nemanau atsisakyti draugystės vien tik dėl tokios priežasties. juolab, kad man yra gera.
Gal tai brandesnes meiles pradzia?
Man pati pradzia irgi buvo panasi, galedavau su juo po dvi savaites nesimatyti, ir nepasiilgdavau.. Mane net, tiesa pasakius, nervindavo, kai jis sakydavo man, kaip pasiilgo, kaip nori greiciau pasimatyt..

O dabar viskas taip apsiverte. Buna kad po pora dienu nepasimatom, tai mintys tik ir sukasi, kaip greciau susitikt, nors 2 min
Mano atveju, tai as buvau pries tai nusvilusi lb.. nenorejau jokiu santykiu, reikejo tik tokiu, vienadieniu, flirto, nieko daugiau. Ir po truputi po truputi, MB prisijaukino mane.. Dabar taip gera kartu.. Tikiuosi ilgam
Vakar atsikraustem i savo pirmus bendrus namucius

Ir kaip faina zinoti, kad dabar galesim beveik kas vakara matytis, nereikes derintis, galvot kaip cia susitikt, kur cia nuvaziuot