Vaiko ožiukai

Vat, mes ir panasiai darom. Vedam i jo kambari, sodinam i ten esanti foteli ir pasakom, kad pasielgei neteisingai ar negalim rekt, oziu rodyt, kai nusiraminsi ateisi pas mus. Mes tik pridarom duris, visiskai ju neuzdarom. Ziurekm po poros minuciu ateina visiskai kitas vaikas, visi oziai dinge. Atejes visad nori apsikabinti
O i parduotuve mes vedames pavalgydinta vaika, as rankinej visad turiu Oliuko vandens buteliuka, obuoliuka, knygute ar masinyte. Kol apsipirkinejam jis sau ramiai sedi, varto knygute. Dar neteko turet isteriju, tfu tfu tfu Musu mazius dar net nera ragaves saldumynu, tai ir ner del ko isteriju kelt Manau dar per anksti, geriau jau banana ar obuoliuka vaikui duot

Sveikutės, mamytės,

esu psichologė, vedu grupinius užsiėmimus Vilniuje mamoms apie vaikų elgesį. Gaila, kad daugumai suaugusių kyla pyktis iš bejėgiškumo, kai vaikas "nenormaliai" reaguoja. Ar nesusimąstėte, kodėl vaikas taip reaguoja? Kodėl keistai elgiasi? Ar jis turi būdų išreikšti nepasitenkinimui , pykčiui ir pan.? Suaugęs gali parūkyti, išgerti, vaiką nekaltą aprėkti, o ką gali vaikas???





Paskaitykit tą knygą atidžiau. Ten, deja, labai daug nežmoniškų būdų reaguotų į vaiką. Vien jau knygos pavadinimas ką reiškia: MAŽYLIO TRAMDYMAS. Juos visų pirma mylėti reikia išmokti, gerbti, tuomet nereikės ką tramdyti. Sakau kaip 2 metų sūnaus mama. Aš pvz. neturiu ką tramdyti, nebet save, kad durnai nepasielgčiau



Mažiems vaikams geriausia specialistų pagalba, kai į specialistą kreipiasi mama, tėtis ir paiso rekomendacijų, keičia savo elgesį bendravime su vaiku, požiūrį

Dažnai mamos sako: noriu kad padirbėtumėt su mano vaiku, nes jis ožiuojasi. Bet, mažai tikėtina, kad su psichologu vaikas ožiuosis, Todėl padirbėti pati su savimi turi mama. Ar su psichologo pagalba



Tokie patarimai - nesiparink, iš tiesų labai geri. NEREIKIA DARYTI PROBLEMOS TEN, KUR JOS NĖRA



Laimei, kad Jums gaila lėliuko ir tai Jus stabdo nuo diržo ėmimo. Priešingu atveju smurtautumėte jau... Tikiuosi, kad ir nerėkiate ant vaiko, kuris kažko nori, bet jo tikriausiai niekas nesupranta. Kai mažylių elgesys pasikeičia, vadinasi, kažkas vyksta. Kažkokie poreikiai nėra patenkinami. greičiausiai trūksta mamos Vaikai dažniausiai būna švarūs, aprengti, šilti, pamaitinti, su švariu pampersu ir.... su krūva žaislų. O mažulėliams tik mamos ir bendravimo reikia. Ramiai, be įtampos, be nuolatinio bėgimo nuovaiko, mažylis pasijunta saugiai, tuomet atsiranda daugiau erdvės savarankiškumo vystymui ir mama atsipūčia Patikėkit, tai labai paprasta, Tik reikia pakeisti požiūrį.

Pagalvokite, ko vaikui trūksta. Kai vaikui viskas gerai, jis retai kada priešinasi mylimiems žmonėms. O Jūsų vadinami ožiai - tai jo būdas parosdyti Jums, kad jam kažkas negerai Ir negalvokite, kad taip vaikai nori išvesti iš pusiausvyros tėvus. Vaikai myli tėvus nuo gimimo, už nieką. Ir bet kokius tėvus, ne tik gerus



Taigi, dvigubi standartai mūsų visuomenėj tapo norma. Pagalvokite: kai mušate vaikus, kalbate apie fizinę bausmę. O kai mušamas suaugęs - smurtas fizinis. Kai mylimi žmonės muša savo vaikus, muša ne tik vaikų kūną, bet ir jų sielą. vaikus kankina vėliau kaltės jausmas, pažeidžiama jų savigarba, nes jie pradeda blogai apie save galvoti, tipo - jei mane muša, vadinasi to ir nusipelniau. Liūdna....
Ir rėkti ant vaikų nevalia. Nes jiems nemalonu tai.
Jei nesusitvarkote su savo pykčiu, paskaitykite knygą PYKČIO ŠOKIS, nemenu autorės, internete galima surasti.
Jei pavargote viena būtų už viską atsakinga, pasielkite su savo vyru kitaip: pvz. tik grįžus jam iš darbo, išeikite ir palikite jam rūpintis viskuo, nors dvi valandas. Kitaip parazitų neperauklėsi....

Jei jau su vienu vaiku sunku, negalvokite apie antrą vaiką. Nedarykite vaikų nelaimingų...

Vaikai turi teisę į savo nuostabią vaikystę...




Toks elgesys nėra tinkamas. Pagalvokite, juk Jūs supykote ar susierzinote dėl vaiko elgesio. Tai ir eikite kur nors pati... Dar duris uždarote... Siaubas. Jūs paprasčiausiai priverčiate vaiką nejausti pykčio, t.y. atsisakyti nemalonių jausmų, apsimetinėti ne tik prieš jus, bet ir prieš save. Taip nuneigiama vaiko asmenybės dalis, kuri pyksta.
Įsivaizduokit, jūs verkiate dėl ko nors, o kažkas Jums sako, neverk. Apsiraminsite, bet liksite nelaiminga, nes suprasite, kad Jūsų ašaros nėra toleruojamso. Vadinasi nerūpi, kad Jums kžakas blogai.
Pyktis - reikalinga emocija. Tik reikia ją mokėti išreikšti. Dažnai šeimoje suaugę rėkia viens ant kito, tai rėkauja ir vaikai

Ar jūs norėtumėte būti nunešta į kitą kambarį, kai pykstate ant vyro, pvz? Nemanau. ir kada liausitės nešioti? Kai nepakelsite?

Jau geriau apkabinkite savo rėkiantį ir zyziantį vaiką, taip parodysite jam, kad mylite jį net tuomet, kai jam prastai... Jei vaikas atstumia Jus, vadinasi reikės daugiau laiko normaliam ryšiui ir tarpusavio pasitikėjimui atstatyti... jau padaryta žalos...

Labai Jūsų prašau, neskaudinkite tokiu savo elgesiu savo mylimų vaikų Jie verti mūsų besąlygiškos meilės Tik taip bus laimingi jie, būsime laimingi ir mes, tėvai...


Kam susimakalavo nuovargis, atsakomybė ir meilė vaikams, siūlau ateiti pas mane į užsiėmimus


Daugiau info:


http://vaikopasaulis.blogas.lt

Arba rašykite
psichologe.ramuneETAgmail.com

Po visos šitos paskaitos apie tai kad vaiko negalima drausminti, negalima nubausti uz bloga elgesį, ateina tik viena mintis, kad gal vaiko išvis nereikia auklėti... ? Man asmeniškai tai juokinga net skaityt tokias nesamones, nes prisiklausius paskaitų apie tokį auklėjimo būdą paskui ir auginami savanaudžių, išlepintų ir kito žmogaus nesugebančių suprasti žmonių visuomenė.
Aš pati esu socialinė darbuotoja, ir puikiai žinau, kad ribos turi būti bet kokiuose santykiuose su kitais žmonėmis, turi būti viduriukas tarp viskas galima, ir nieko negalima .
Mano sūnui dar tik 2,5 metų, aš jį myliu labiau už viską pasaulyje, tačiau jis žino kas galima ir ko negalima. Ožiukus parodo kaip bet koks kitas vaikas, tačiau dar niekada nebuvo kad rėkimu ko nors išsireikalautų, jeigu vieną kartą pasakiau kad negalima, jis gali rėkt kiek tinkamas, bet vistiek negaus. Ir nereikia pasakot apie besąlygišką meilę, meilė yra tuomet, kai nubrėžiamos ribos, o ne tuomet kai vaikui viskas leidžiama ir atleidžiama.
Kuomet vaikas verkia nes jam skauda, tai iškarto matosi, ir kiekviena normali mama tokiu atveju mato, kad kažkas jam negerai. O kuomet verkia dėl to ,kad kažkas buvo ne pagal jį, nemanau kad siūlomas auklėjimo būdas, toks kaip apkabinimas.
Sėkmės mamytės auklėjan mūsų išdykėlius .

o dabartinė suaugusi visuomenė nėra egoistai, nesugebantys suprast kitų žmonių?
manau kad kaip tik tokie yra dabartiniai suaugę žmonės.
gal dėl to ir verta stengtis augint vaikus kitaip

Superlaiminga Tai pagal tave, negalima is vis vaiku auklet, meto daiktus, saunuolis! Pradeda rekt, saunuolis! Ateik dar uz tai as tave apkabinsiu!
As uz tai kad butu tam tikros ribos, ko galima, o ko ne.Pritariu tau Gritule Juk vaikas privalo zinoti zodi "NE". Jei viskas bus leidziama, tai tikrai "uzlips ant galvos"! As turiu 2 berniukus, dievinu juos abu! Mes daug zaidziam, piesiam kartu, einam pasivaikscioti.Bet buna momentai, kai ramus ir grazus zodis nepadeda, tai ka tada daryt? Leist rekt ir klykt ir daryt ka nori? Pvz. Vakar kepiau vista, orkaite karsta, mano 2 metu sunus panoro atsidaryti ir paziureti kas ten yra aisku graziai jam pasakiau, kad negalima, karsta, gali nudegti ir skaudes. Tai jis krito ant zemes ir pradejo spiegti,nes neleidau daryt ko jis norejo. Bandziau apkabinti ir nukreipti jo demesi i masinytes, bet jis pradejo dauzyt savo galvyte i grindis!!!! Apkabinimai nepadejo! Tai paemiau uz rankytes, nuvedziau i jo kambari, pasodinau i foteli ir ramiai pasakiau, kad negalim dauzyt galvytes, uz tai jis dabar turi cia nusiraminti, kai oziukai praeis ateis pas mane. Riksmas nesiliove dar gal geras 5 min., bet vaikas nusiramino, atejo, apsikabinom, dar karta pasakiau, kad negalima lyst prie karstos orkaites ir dauzyt galvytes kai sakoma "ne". Tai sakykit ,ar tai jau baisus auklejimas kaip superlaimingaissireiske? O ka patartumet daryt, kai vaikas neklauso? As juk nemusu, nerekiu, per daug myliu savo berniukus, kad kelciau ranka Kazka tai reikia daryt su oziukais, kitaip ju vis dauges!

As irgi taip supratau

Sios situacijos sprendimo budas mano nuomone, tinkamai aprasytas J.Gray knygoje ''Vaikai kile is dangaus''. Ten nesakoma, kad mazas vaikas nunestas (o veliau nuvestas) i kita kambari negali reiksti savo neigiamu emociju. Priesingai, jis gali rekti, cypti kiek tik sirdis geidzia. Tevai turi leisti vaikams pykti - tai normali reakcija. Tevai privalo juos isklausyti ir palikti vienus, kad galetu islieti savo neigiamas emocijas. Petrauka yra proga vaikui is visu jegu priesintis ir galiausiai tevams paklusti, nes is esmes didziausias vaiku noras - itikti tevams. Itin svarbu, kad vaikai zinotu, jog priesindamiesi jie nelaikomi blogais. Priesinimasis juk yra naturali augimo dalis.
Ir kai vaikas pyksta, reiskia neigiamas emocijas, juk nebutinai tuo pat metu pyksta ir mama, kaip jus teigiate. Daznai pertraukos reikia ir mamai, ir vaikui.

Tevai turi suvokti, kad vaikai gali buti kitokie, gali noreti daug, gali klysti, gali rodyti neigiamas emocijas, gali priestarauti, taciau tuo pat metu svarbu, kad vaikai suvoktu, jog padeties seimininkai yra tetis ir mama. Todel mano manymu, ribos yra butinos. Pernelyg nuolaidus tevai daro neigiama itaka savo vaikams: jie labai greitai pajaucia savo galia tevams.

QUOTE(JurgaSim @ 2009 10 28, 14:50)

Sios situacijos sprendimo budas mano nuomone, tinkamai aprasytas J.Gray knygoje ''Vaikai kile is dangaus''. Ten nesakoma, kad mazas vaikas nunestas (o veliau nuvestas) i kita kambari negali reiksti savo neigiamu emociju. Priesingai, jis gali rekti, cypti kiek tik sirdis geidzia. Tevai turi leisti vaikams pykti - tai normali reakcija. Tevai privalo juos isklausyti ir palikti vienus, kad galetu islieti savo neigiamas emocijas. Petrauka yra proga vaikui is visu jegu priesintis ir galiausiai tevams paklusti, nes is esmes didziausias vaiku noras - itikti tevams. Itin svarbu, kad vaikai zinotu, jog priesindamiesi jie nelaikomi blogais. Priesinimasis juk yra naturali augimo dalis. 
Ir kai vaikas pyksta, reiskia neigiamas emocijas, juk nebutinai tuo pat metu pyksta ir mama, kaip jus teigiate. Daznai pertraukos reikia ir mamai, ir vaikui.

Tevai turi suvokti, kad vaikai gali buti kitokie, gali noreti daug, gali klysti, gali rodyti neigiamas emocijas, gali priestarauti, taciau tuo pat metu svarbu, kad vaikai suvoktu, jog padeties seimininkai yra tetis ir mama. Todel mano manymu, ribos yra butinos. Pernelyg nuolaidus tevai daro neigiama itaka savo vaikams: jie labai greitai pajaucia savo galia tevams.

<{POST_SNAPBACK}>

Nuostabi knyga Skaitau ir džiaugiuosi, kad pakliuvo man į rankas...

Iškart prisipažinsiu, kad neperskaičiau visos temos, tad jei pasikartosiu, atsiprašau
Norėjau paklausti jūsų patarimo - mano dukrytė taip pradėjo muštis, kad net nebežinau. Ji niekada nebuvo mušeika ar hiperaktyvi, visda susitvarkydavau su ja, visada klausydavo, aišku, visko būdavo, bet visumoje aš buvau "direktoriu" ir abi tai supratom Nu dabar kas pasidarė, nebesuprantu, už kiekvieną jai nepatikusį žodį mane muša, jei ko neduodu - taip pat muša, jei kas nepatinka (pvz, kad baigiasi "Paslapčių sodas" ir aš bandau paaiškinti, kad jį rodys rytoj, taip pat puola mane mušti ) Ko nebandžiau, ir "verkti", kad man skauda, ir duoti nesmarkiai atgal, kad suprastų, ir per rurytę jau daviau, niekas nepadeda

Vaikai nuo 1.5 metu iki 3metu atranda si pasauli. sunku jiems suprasti zodi "Ne". Na maniskis nesimusa, bet puola ant zemes ir pradeda galvyte dauzyt i grindis, ar kur papuola, po to aisku dar didesnes asaros. Bandziau irgi daug ka ir graziai sneket, ir aiskint, ir balsa pakelt, nuvest i jo kambari, kad nusiramintu, nieks nepadeda. Mano uosviene sako cia vaiku "siaubingieji antrieji" periodas, panasus i paauglyste Reikia dabar tik daug kantrybes Kaip atejo oziukai, taip ir praeis.

Mūsų gyvenimas su leliauskiais pasikeitė perskaičius "5 vaiku meiles kalbos", kuri atvere man akis į vaikų širdis superinė knygutė

As jau nebezinau, kaip man besielgti su savo dukryte, nebesusisnekam visiskai pries pora men, kazkaip paaiskindavau, kad negalim to ar ano, ar taip elgtis negerai na dabar absoliuciai nebeklauso, nezinau kas pasidare rekia ant viso namo arba cypia o kai oziai ateina tai tiek klykia, kad atrodo langai sprogs bandziau ir ramiai aiskinti ir i kita kambari nuvesti niekas nepadeda, nebezinau ka daryti