Nuo kelių metukų vaiką leisti i darželį? - Puslapis 8 - Vaikų darželiai

[quote=manse*,2009 06 06, 18:38]
Musiskis pradejo eit nuo 1,2metu. Kadangi as mokiausi dieniniam, o vyras dirbo, aukles nenorejau, man atrode patikimiau darzelis, be to vaikas aktyvus, megsta zaisti, su vaikais buti, tai pabandem ieskot aukles, pas pora apsilankem pakalbet ir supratau kad cia ne musu vaikui. aisku vaikas vaikui nelygus, bet musiskis tiesiog pritapo grupej nuo pirmuju dienu, bet pradzioj pratinom po pora valndu tik, po to ilginom. Neramu buvo tik del to kad jis uzmigdavo ant ranku, supt reikdavo, taip pripratintas isdykes lepunelis

po to klausiu aukletojos kaip jis miega, nes as arba turiu pagulet prie jo arba supt, sako labai normaliai, su visai vaikuciais gulasi ir pirmas "nuluzta", sako aisku mes ju vienu nepaliekam ir sedim miegamajame, jei kuris pabunda kad neissigastu. viena diena sako aukletoja jus soskes galit nebenesti,jam nebereikia, as atejus vis spintelej rasdavau,o namie be jos irgi niekaip. na darzelis mums daug ka dave, namie bandziau pradet sodint ant puoduko, tai niekaip, o darzely prisiziurejo ir pradejo daryt i puoduka, taipogi labai nustebau kai aukletoja pasake kad ant puodo jis ne tik sedi bet ir visus reikalus atlieka

na mane tik dziugino viskas.anksti pasidare savarankiskas, ko namie budamas dar tikrai ilgai to nedarytu, o darze mato kaip kiti, tai ir jis neatsilieka.
Be to aukletoja sake kad daug greiciau pripranta tokie maziukai metinukai, nei vyresni, sako kai atveda nuo 3 metu buna kad ir visai nepripranta ir rekia kiekviena ryta kai tevai atveda.
Papildyta:

labai pritariu, nes mes gyvename ne Lietuvoje ir tenai praktika tokia, kad vaika geriausia atiduoti apie 1,2 metu, nes tada vaikas jau supranta, kad mama sugris, jau atsiranda bedravimo noras su kitais vaikas (didensis ar mazesnis). As turiu labai gera pvz. As atidaviau savo pupa nuo 1,5 metu, nes teko laukti pageidaujamos vietos pas dienos mamyte (4-5 vaikai grupeleje). Mano kolege taip pat lietuve, turi mergaite 2 metais vyresne ir vis taip "gailejo" savo vaiko, kurio rezultate mergaite niekur nepritampa, nes visi darzialiai blogi mamai, nes mergaite verkia kai mama iseina. kaip musu auklyte sako, tai yra labai normalu kad vaikas verkia ir ji skaito, kad tai sveikas bruozas verkti kai mama iseina. Ji sako, kad tada ji tikra, kad namuose pas vaikus viskas gerai kada vaikas verkia mamai iseinant, o tokie kuriems vienodai piesia - kelia susirupinima. Na ... bet is kur mes cia atvaziavom. Tai vat : mano drauges mergaite ji visada verkia, o mama zinoma pasiduoda verkimo itakai, terliojasi su tuo vaiku ir dar labiau graudina, vietoje to, kad pabuziuotu i zanduka, pasakytu as tave labai myliu ir ateisiu pasiimti taves pvz. 2 valanda. Na o vaikai juk labai jaucia kada galima "vazioti" ant savo arkliko. paskui pradeda kristi ant grindu ir t.t. Ir kas blogiausia, kad mama irgi padare klaida priduodama vaika pirmus kartus "pasiplaudavo" vaikui uzsibuvus, atseit vaikas uzsizais - nepamatys. O tai yra tai uz ka mamai riekia nagus nudauzyti su dirzu. Vaiko akyse tampi melage, vaikas galvoja, kad tu ji paliksi ir niekada neateisi. Ir dar pastebekite, kad kai paliekate vaika tragedija neispasakyta, tik uzdarai duris ir prasideda tarskejimas "bla-bla-bla" na ar tai ne mazieji parsialiai

Ir kiek mamu paskui isizioja: o tai vaikas ir ta daro ir ana - namuose juk nieko nedaro, jis negali, jis nemoka - oj baikit. Mamos vaikai musu daug inteligentiskesni nei mes manome. Todel neuztupekite savo vaikuciu. Zinoma gali buti visokiu situaciju ir vieno sprendimo nera, taciau yra bendrieji bruozai ir linijos, kuriu kartais geriau pasivadovauti, o sirdele palikti siek tiek toliau, nors tai labai sunku.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis