Autistukai - 4

Aš tai bandau apsimesti, kad veža, bet kartais iš tikrųjų veža, ir gerai būna

Ačiū už komentarą

Jei rimtai nuspręsi tapti meninke rinkis rašymą labai jau ilgus postus rašai

Sveikos, daug kalbėti man nesinori, nes ašarų kalnas užstrigęs gerklėj...
Jaučiu, kad pačiai reiks atnaujinti valerijonų terapiją, o gal ir pas gydytoją kreiptis, nes dėl tų naktinių sėdėjimų internete (o sėdėti negaliu, nes noriu sužinoti kuo daugiau) stogiukas pradeda čiuožti...Nors aiškiai suvokiu, kad nusivažiuoti negaliu, nes turiu būti stipri, nes būten tokia mamytė reikalinga ypatingam vaikiukui...Šiandien buvau tokia išsiblaškiusi, kad net raktus pamečiau Ir vis dėl to pastovaus galvojimo apie sūnuką...

Labai dėkui Ritai už "puoduko" istoriją. Ją net vyrui perskaičiau. Apsišarvuosime kantrybe. Kito kelio nelieka. Turim pasiekti tikslą!

Laimei, kad nebe tik aš, bet ir vyras pradeda suprasti, kad mūsų vaikutis turi problemą. Daug problemų. O prieš mėnesį tuo dar pati negalėjau patikėti, ir dabar kartais netikiu, bet, matyt, savęs apgaudinėti nereiktų. Savaitgalį youtubą žiūrinėjau ir pamačiau, kad autizmo požymių ir pas mano vaiką yra labai daug. Kiek jų dar bus - vienas Dievas težino...

O aš dirbu...Ir daug turiu dirbti, nes mano darbas dar kartu ir studijos. Viską kažkuriam laikui apleidau. Dabar mano didžiausias tikslas - pralaužti vaiko ledus...Suprasti jį, lavinti. Kai nuo 1 metukų ir 8 mėn. palikau auklei tikrai apleidau savo vaiko raidos stebėseną ir lavinimą. Graužiuosi nagus ir kad sėdėdama namie, kol nedirbau, galima sakyti, dėmesio skyriau per mažai. O va dabar, kai jau diagnozę galima rašyti, atsirado laiko ir Yamahos mokyklai, ir raidos centrui...

Šių dienų džiuginantys dalykai: mano vaikas nebebijo meškučio Turim tokį fainą Teddy, krikštynų dovana, kai buvo 6 mėn. Jis jam jau nuo pat pradžių buvo tuščia vieta. Na, galvojau, juk bernas, gali ir nevaikščioti meškio apsikabinęs. Taip ir sėdi jis nuo 6 mėn. spintoj už stiklinių durų uždarytas. Kartakartėmis būdavo ištraukiamas, bet pastoviai būdavo išmetamas iš lovytės ar kur nusviedžiamas į kampą. O va maždaug nuo 1,5 metų (kai prasidėjo mūsų ryškiausias regresas arba nulis progreso) jo parodymas sukeldavo isterijas ir įsakmų toną uždaryti atgal jį į vietą spintoje. Jei apie tą įsakmų toną padėti daiktus į veitą - tai šitas dalykas man labiausiai pastūmėjo sunerimti. Lyg ir galvojom, kad gal čia tvarkingumo ženklas. Bet va kas čia - o gi autizmo bruožas!!!

Taigi apie meškutį...Jau galiu jį jam parodyti, pašneku meškučio vaidmenyje, sakau "Labas Jonuk, aš Teddis". Rodau, kur rankytės, kur kojytės, kur nosytė, apkabinu su meškučio rankytėmis vaiką. Ir nebepyksta. Sakau - pabučiuok į nosytę - ir pabučiuoja

Ar tai geras ženklas?

Dėl dietos...Nebežinau nė ką galvoti, ar gerai, ar blogai... Bet vaiko organizmas tai valosi ne tas žodis kaip. Valgo tikrai mažiau, bet kakoja tai po 4-5 kartus. Ir visai neviduriuoja, nes jei viduriuotų, tai manyčiau, kad jau blogai. Gal tikrai ten tose jo žarnytėse pilna nesuvirškinto nepašalinto maisto buvo užsilikę ir dar tas išsipūtęs pilvukas visad buvo. Be gliuteno ir be pieno produktų jis 6 dienos.

Oho kiek prirašiau Negalvojau, kad galėčiau ir aš rašymo meną rinktis

Laikas eiti miegoti...Iki

Ice, labai prašau, papasakokite apie produktus, kuriuos valgo jūsų vaikas. Koks dabar tas jūsų dietinis meniu?

na maniskis ir kakodavo po 5-6kart normaliai , dabar sunormalejo kakojam 3-4kart
tad manau nieko cia blogo

nekaltink saves , juk augini tik viena vaikuti - neturejai labai su kuo lyginti, as kad Milda kazkokia kitokia maciau jau kai jai buvo 4 men (nes lyginau su sunumi labai, turejau jo kiekvieno menesio smulku aprasyma su foto, aprasinejau ir Mildos pirmus metukus) - bet visi tik durnino - tipo ieskau vaikui ligu, ale maciau kad ji kazkaip ne taip vystosi - nuo tada mes bendraujam su raidos centru, gal todel kad pradejom labai anksti dirbti - ji yra imli ir ne visiskai uzsisklendusi savyje

knyga
visai netycia aptikau sita knyga, pradejau skaityk kiek ten leidzia. na kaip apie mano vaika! bet velniskai brangi, amazone 200zaliu, o taip noreciau visa perskaityt.

beje, kriiste, as irgi gerokai iki metu pastebejau kitoniskuma . ir maniskiam ryskaus regreso nebuvo, bent jau tokio, koki galima butu pastebet. jis stabiliai buvo/yra kitoks. siaip jis irgi imlus ir turi gera atminti.

Sveikos,

Nanuk, užmiršimas jau išmoktų dalykų - kaip tik vienas iš ryškių autistiškų bruožų, pastebimų ankstyvoje vaikystėje.
Maniškis taip pat greit katutes, virė, virė košę ir kitus išmoktus dalykėlius greit išmokdavo, bet greit ir pamiršdavo.

O šiaip, maniškiui 5 m. Jis šaukia mane mama, prašo to, ko jis nori. Su šneka turim bėdų, tačiau jau nemažai suvokia. O tai ir buvo pati didžioji, didžiausia bėda, iš ko kitos rutuliojos.

Su puodu turėjom bėdų ir ilgai. Dabar nueina pats ir padaro, tik va dar nenusivalo. Plius jam ir nusiprausti po to reikia. Tik kai užkietėja, tai neina, o ir bijot pradeda. Tai čia jau sužiūrėt labai reikia.

Problema su mityba. Racionas - mizeris.

ir mes taip pat - vos parodau kaip kose virti ir ji verda ja tik paprasyta (mokint nereikejo) - po kurio laiko - pasakai vire vire kose - ziuri kaip ozka i naujus vartus, ir su viskuo taip , o atmintis tikrai gera - delione sudeda is pirmo karto - netaikydama (na kai mazesne buvo - dabar jai neidomu - tai isbandineja viska)

Ji mane saukia mama, bet jei ko reikia jai, pagalbos ir pan - ji ir teti gali mama pasaukt, ir mociute (tai tarsi pagalbos sauksmas, o ne mano pavadinimas), pvz paklausta koks tavo vardas - ji tik pakartoja - vardas, suprantu tai kaip klausimo nesupratima - bet niekad nepasako savo vardo

Visad sako as duok, as noriu, as neimk - o ne man duok, neimk is manes - kiek mokau - neiseina mums

Mums isterija daznai prasideda del to, kad as neatspeju ko ji nori - ji pvz ziuri i vaisiu stala ir rekia noriu sito - bet nerodo ko - kiek klausiu ko nori - ji rekia sito, nervuojas, o as nezinau kas tas SITAS, tada rodau po viena daikta - ji dar labiau nervinasi, jei neatspeju ir rodau ne ta

Jei kas ateina i svecius ir ima jos daiktus, ar sveciuose nori ko labai ka turi kiti vaikai - ji pati nepaprasys - ji ima mano ranka - tempia link to daikto ir liepia atimt, jei as nepaimu (nu ne visada gi galima) - vel kyla isterija

o del uzpakaliuko sluostymo - mes irgi turim beda - as kai ja mokaiu kakot ant puoduko (jai buvo 7 men), parodziau kaip kaka, fu ir pan - o kai padaro ant puoduko - uzpakaliukas ne kaka, tai ji labai slykstejosi - ir jau po pirmos pamokeles - kaku dare tik i puoda - nelaimiu nuo 7 men nera buve (tik karta - bet klyke ji nerealiai nuo pasislykstejimo) - tai kai parodau kad nusivalytu, paaiskinu kam to reik - ji sako - fu kaka, tu nuvalyk ir kategoriskai rankas savo paslepia , ji slykstisi ir snargliuku, nes kazakada jau ismoko ispusti nosyte, buvo daugiau ir pateko i burnyte - nuo to karto nosiuko nepucia - tad sloga pas mus vos ne nuolatine - neisbega nieks - tik jauciu kad yra - ji traukia i vidu

Tai tavo dar mažutė.

Maniškis nosį nusivalo, tik pučia dar nekokybiškai, tirštesnė sloga neišsivalo. Bet aš plaunu tuomet, skystinu. O ir šiaip jam būdinga, kad slogutė teka per nosiaryklę žemyn.
Vardą, pavardę pasako, taip pat adresą. O su tavo/ mano - problemos iki šiol. Nes nesupranta, kaip kai jis sako mano, tavo - kitam žmogui įvardijant jį, gaunasi atvirkščiai. Ir susimaišo jam viskas vėl...

"Mama" maniškis irgi gali pavadinti ne tik mane, bet ir bet kurią kitą. Ypač jei ko nors neleidžiu tada nubėgs pas kitą ir paprašys. Aš galvoju gal dėl to kad jis girdi kaip kiti vaikai kreipiasi "mama".

O dėl isterijų, kurios iki šiol pasitaiko ir manau pasitaikys (tik vis dėl kito objekto), padeda apkabinimas ir glostymas. Ramus tonas.
Papildyta:
Dėl "mamos".

Pabandykit tokius pratimukus: pasodinkit sau ant kelių ir su vaiko rankele pridėkit jam prie krūtinės ir sakykit: "aš, Mildutė", tada atsisėskit prieš vaiką ir su jo ranka pridėkit sau prie krūtinės: "tu, mama". Tai supersonalizuojamas konkretus žmogus: tėtis, močiutė, senelis, brolis. Ir negyvi objektai.

Panašu kaip darbas su kortelėms, esant didelio laipsnio kalbos suvokimo sutrikimui.

O kai Mildutėreikalauja kažko, nepadėtų jei prieitum prie jos ir paėmus jai už rankos, kaip kad ji prašo tavęs, paprašyti kad ji parodytų norimą objektą su tavo pagalba?